TELIA LIETUVA, AB
FINANSINĖS ATASKAITOS,
METINIS PRANEŠIMAS IR
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
TURINYS
PUSLAPIAI
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
3 – 5
FINANSINĖS ATASKAITOS
6 – 49
PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
6
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
7
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
8
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
9 – 10
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
11 – 49
METINIS PRANEŠIMAS
50 – 79
BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITA
80 – 91
Deloitte yra vadinamos Deloitte Touche Tohmatsu Limited (DTTL) ir grupei priklausančios bendrovės narės bei susijusios įmonės (kartu – „Deloitte organization“). Kiekviena DTTL (dar
vadinama „Deloitte Global“) ir grupei priklausanti bendrovė narė bei susijusi įmonė yra atskiri ir nepriklausomi juridiniai asmenys, kurie vienas kitam negali nustatyti įsipareigojimų
trečiųjų šalių atžvilgiu. DTTL ir kiekviena grupei priklausanti bendrovė narė bei susijusi įmonė yra atsakingos tik už savo, o ne už viena kitos veiksmus ar neveikimą. DTTL pati savaime
paslaugų klientams neteikia. Daugiau informacijos galite rasti čia
http://www2.deloitte.com/lt/lt/pages/about-deloitte/articles/about-deloitte.html
Member of Deloitte Touche Tohmatsu Limited
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
Telia Lietuva, AB akcininkams:
Išvada dėl finansinių ataskaitų audito
Nuomonė
Mes atlikome Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovės) finansinių ataskaitų, kurias sudaro Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės
būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų
ataskaitos ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.
Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d.
finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės
atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta
šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal
Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą „Buhalterių profesionalų etikos kodeksą“ (toliau – TBESV kodeksas) ir
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat
laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes
tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.
Pagrindiniai audito dalykai
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių
ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą
dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.
Pagrindiniai audito dalykai
Mūsų auditoriaus atsakas į šias rizikas
Pajamų pripažinimas
Žr. 22 ir 30 finansinių ataskaitų puslapius
2021 m. pabaigoje Bendrovės grynieji pardavimai atitinkamai
buvo lygūs 420 794 tūkst. Eur.
Grynuosius pardavimus sudaro keletas pajamų šaltinių, tokių
kaip duomenų srauto mokesčiai, įskaitant sujungimą ir
tarptinklinį ryšį, abonentiniai mokesčiai, diegimo mokesčiai,
kitos paslaugos bei įrangos pardavimas. Dar daugiau, tam
tikrais atvejais visos šios paslaugos ir produktai klientams
siūlomi kaip bendras paslaugų ir produktų paketas (paketuotas
sandoris), dėl ko atsiranda poreikis paskirstyti tokio paketuoto
sandorio pardavimo kainą atskirai paslaugoms ir susijusiems
produktams, įskaitant pardavimo skatinimo kaštus ir
nuolaidas.
Bendrovė naudoja keletą atsiskaitymo sistemų ir kitų susijusių
duomenų apdorojimo sistemų tiksliai ir visapusiškai registruoti
apskaitos duomenis. Skirtingiems produktams ir veiklos sritims
taikomos įvairios IT sistemos. Bendrovė įdiegia SAP kaip naują
pagrindinę platformą, tačiau tuo pačiu metu naudoja senąsias
sistemas, taip siekdama užtikrinti nenutrūkstamą veiklą. Todėl
IT aplinka yra itin svarbi pajamų pripažinimo procesui.
Mūsų audito procedūros šioje srityje, be kita ko, apėmė:
• Bendrovės apskaitos politikos dėl suteiktų paslaugų ar
patiektų prekių apskaitos, atsižvelgiant į 15-ojo TFAS
reikalavimus, taikymo vertinimą bei naujų verslo modelių
apskaitos vertinimą, siekiant įsitikinti, jog Bendrovės
apskaitos politika yra tinkama ir jos yra laikomasi;
• esminių vidaus kontrolių, įskaitant IT sistemų, naudojamų
atsiskaitymams ir pajamų pripažinimui kontroliuoti,
modelio ir įgyvendinimo įvertinimą bei testavimą, siekiant
nustatyti jų veikimo efektyvumą;
• mūsų atrinktų klientams pateikiamų sąskaitų, susijusių su
naujais produktais ir per metus įvestais tarifais, pavyzdžių
vertinimą, siekiant patikrinti jų tikslumą;
• pagal sutartis, kurios apima keletą paslaugų ir produktų
elementų (paketuoti sandoriai), atrankos būdu pasirinktos
atskiros suteiktos paslaugos ar pristatytos prekės
įvertinimą, siekiant nustatyti ar šios sudaro atskirą
elementą, ir pardavimo kainos dalies, priskirtos dar
nesuteiktoms paslaugoms ar produktams, patikrinimą,
atsižvelgiant į jų tikrąją kainą;
Sudėtingi produktai ir paslaugos bei jų deriniai reikalauja
reikšmingų vadovybės vertinimų dėl pajamų pripažinimo laiko
ir apimties. Kyla rizika dėl apskaitos įrašų, kuriais remiantis
pripažįstamos pajamos, tikslumo, taip pat rizika dėl pajamų
pripažinimo tinkamame ataskaitiniame laikotarpyje. Dėl šios
priežasties mes manome, kad pajamų pripažinimas yra
pagrindinis audito dalykas.
• atrankos būdu pasirinktų pajamų, priskirtų nesuteiktoms
paslaugoms ar nepristatytoms prekėms (ateinančių
laikotarpių ir pripažįstamų proporcingai per šių paslaugų
suteikimo laikotarpį), vertinimą;
• sukauptų pajamų sugretinimą su faktiniu duomenų
srautu po mėnesio uždarymo;
• atskleidimų, susijusių su įvairiais pajamų srautais,
tinkamumo įvertinimą;
• atitinkamoms IT sistemoms taikomų bendrųjų IT
kontrolės priemonių vertinimą ir testavimą tokiose srityse
kaip prieigų apsauga (ypač privilegijuotųjų prieigų
valdymas), sistemų pokyčių kontrolė bei duomenų centro
ir tinklo operacijų valdymas.
Kita informacija
Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, Socialinės
atskaitomybės ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė
yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie
ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.
Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų
informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, ar mūsų žinioms pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta.
Jeigu, remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime
su tuo susijusių pastebėjimų.
Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Valdymo ataskaitą,
pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant
Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta
finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:
• Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys
atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir
• Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.
Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės
ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės
standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms
ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius
su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę
ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės
ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas,
o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai,
kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti
didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes
taip pat:
• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir
atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti.
Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika,
nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito
procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą.
• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų
pagrįstumą.
• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais,
egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl
Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus
išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų
nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki
auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.
• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse
ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus
audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.
Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl
nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys
įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.
Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant
einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname
auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis
aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios
pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Akcininkų sprendimu 2021 m. balandžio 27 d. buvome paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti
2021 metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą pagrįstas akcininkų sprendimu ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis
yra aštuoni metai.
Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia
auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.
Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus
bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.
Be paslaugų, kurias teikėme Bendrovei audito metu ir kurios atskleistos metiniame pranešime, mes atlikome finansinių ataskaitų
vertimą iš anglų į lietuvių kalbą bei atlikome audito procedūras dėl mokėjimo paslaugų veiklos atskyrimo nuo kitos veiklos bei dėl
vidaus kontrolės priemonių, susijusių su pirmiau paminėta veikla.
Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo reikalavimams
Bendrovės vadovybė pritaikė Bendrovės finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą, siekdama vykdyti
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma
techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas),
3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad
finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu
atitinka ESEF reglamentą.
Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Mindaugas Jukna.
UAB „Deloitte Lietuva“
Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275
Mindaugas Jukna
Atestuotas auditorius
Auditoriaus pažymėjimas Nr. 000580
Vilnius, Lietuvos Respublika
2022 m. kovo 31 d.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 6
PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ
PAJAMŲ ATASKAITA
Patvirtinta
Visuotinio akcininkų
susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Pastabos
2021 m.
2020 m.
Pajamos
5
420 794
399 041
Prekių ir paslaugų savikaina
6
(168 690)
(163 815)
Su darbuotojais susijusios išlaidos
(56 632)
(50 488)
Kitos veiklos sąnaudos
7
(58 287)
(50 776)
Kitos pajamos
8
-
330
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte
9
1 414
502
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas ir turtas,
skirtas parduoti
14
(77 669)
(69 952)
Pagrindinės veiklos pelnas
60 930
64 842
Pelnas (nuostoliai) iš investicinės veiklos
-
(318)
Finansinės pajamos
1 463
2 320
Finansinės veiklos sąnaudos
(3 548)
(4 594)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos
10
(2 085)
(2 592)
Pelnas prieš apmokestinimą
58 845
62 250
Pelno mokestis
11
(2 037)
(6 336)
Ataskaitinių metų pelnas
56 808
55 914
Kitos bendrosios pajamos:
Kitos bendrosios pajamos už metus
-
-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
56 808
55 914
Grynasis pelnas ir kitos bendrosios pajamos, priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams
56 808
55 914
Nekontroliuojamai daliai
-
-
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas už
Bendrovės akcininkams priskirtiną pelną (Eur vienai akcijai)
12
0,098
0,096
11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir
finansų vadovas:
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 7
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
Patvirtinta
Visuotinio akcininkų
susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.
Gruodžio 31 d.
Pastabos
2021 m.
2020 m.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas
14
267 034
256 923
Prestižas
15
26 769
26 769
Nematerialusis turtas
15
114 025
105 454
Naudojimo teise valdomas turtas
16
46 124
47 217
Investicinis turtas
17
-
-
Investicijos į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones
18
-
-
Sutarties gavimo sąnaudos
32
4 837
4 806
Sutarties turtas
33
696
445
Prekybos ir kitos gautinos sumos
21
16 789
15 543
Finansinės nuomos gautinos sumos
21
6 685
6 340
482 959
463 497
Trumpalaikis turtas
Atsargos
19
12 711
10 427
Sutarties turtas
33
1 102
1 196
Prekybos ir kitos gautinos sumos
21
66 497
71 623
Pelno mokesčio turtas
5 201
114
Finansinės nuomos gautinos sumos
21
5 920
4 568
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
22
61 769
55 941
153 200
143 869
Turtas, skirtas parduoti
5 310
1 082
Iš viso turto
641 469
608 448
NUOSAVAS KAPITALAS
Kapitalas ir rezervai, priskirtini Bendrovės akcininkams
Įstatinis kapitalas
23
168 958
168 958
Privalomasis rezervas
24
16 896
16 896
Nepaskirstytasis pelnas
144 200
145 653
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams
330 054
331 507
Nekontroliuojama dalis
-
-
Nuosavo kapitalo iš viso
330 054
331 507
ĮSIPAREIGOJIMAI
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos
26
30 000
60 574
Nuomos įsipareigojimai
26
45 720
47 295
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai
27
19 604
18 880
Ateinančių laikotarpių pajamos ir sukaupti įsipareigojimai
25
6 645
7 815
Sutarties įsipareigojimai
33
-
-
Atidėjiniai
28
12 398
11 833
114 367
146 397
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai
25
57 416
55 158
Mokėtinas pelno mokestis
-
-
Paskolos
26
124 254
62 569
Sutarties įsipareigojimai
33
2 054
1 610
Nuomos įsipareigojimai
26
13 324
11 207
Atidėjiniai
28
-
-
197 048
130 544
Iš viso įsipareigojimų
311 415
276 941
Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų
641 469
608 448
11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 8
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
Patvirtinta
Visuotinio akcininkų
susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.
Pasta-
bos
Įstatinis
kapitalas
Privalomasis
rezervas
Nepaskirstytasis
pelnas
Iš viso
nuosavo
kapitalo
Likutis 2020 m. sausio 1 d.
168 958
16 896
140 080
325 934
Ataskaitinių metų pelnas
-
-
55 914
55 914
Kitos bendrosios pajamos per metus po
apmokestinimo
-
-
-
-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
-
-
55 914
55 914
Išmokėti dividendai už 2019 m.
13
-
-
(52 435)
(52 435)
Teisinio sujungimo rezultatas
30
-
-
2 094
2 094
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.
168 958
16 896
145 653
331 507
Ataskaitinių metų pelnas
-
-
56 808
56 808
Kitos bendrosios pajamos per metus po
apmokestinimo
-
-
-
-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
-
-
56 808
56 808
Išmokėti dividendai už 2020 m.
13
-
-
(58 261)
(58 261)
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.
168 958
16 896
144 200
330 054
11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir
finansų vadovas:
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 9
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
Patvirtinta
Visuotinio akcininkų
susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Pastabos
2021 m.
2020 m.
Pagrindinė veikla
Ataskaitinių metų pelnas
56 808
55 914
Nepiniginių straipsnių atstatymas:
Pelno mokesčio sąnaudos pripažintos pelne arba nuotoliuose
11
2 037
6 336
Nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas
7, 14
79 764
72 027
Dividendai, gauti iš patronuojamųjų įmonių
8
-
(330)
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte
9
(1 451)
388
Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas
10, 18
-
318
Palūkanų pajamos
10
(1 463)
(2 153)
Palūkanų sąnaudos
3 382
4 275
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas (išskyrus patronuojamųjų įmonių įsigijimo
ir pardavimo efektą):
Atsargos / turtas, skirtas parduoti
(3 528)
(246)
Prekybos ir kitos gautinos sumos
1 752
5 867
Sutarties turto sumažėjimas / (padidėjimas)
33
(157)
(112)
Sutarties sudarymo išlaidų sumažėjimas / (padidėjimas)
32
(31)
(181)
Prekyba, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai, atidėtųjų
mokesčių įsipareigojimai
(381)
(2 120)
Sutarties įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)
33
444
1 109
Ateinančių laikotarpių pajamų ir sukauptų įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas)
(1 170)
(561)
Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)
28
31
(13)
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
136 037
140 518
Sumokėtos palūkanos
(3 367)
(4 226)
Gautos palūkanos
414
382
Sumokėtas pelno mokestis
(6 711)
(5 773)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai
126 373
130 901
Investicinė veikla
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas
(52 270)
(47 494)
Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo
4 661
249
Pajamos iš / mokėjimai už finansinę subnuomą
(648)
4 809
Patronuojamųjų įmonių įsigijimai ir investicijos į asocijuotąsias įmones
10, 18
-
(318)
Teisinis sujungimas (gauti pinigai)
30
-
3 075
Gauti dividendai
8
-
330
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai
(48 257)
(39 349)
(Tęsinys kitame puslapyje)
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 10
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TĘSINYS)
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Pastabos
2021 m.
2020 m.
Finansinė veikla
Grąžintos paskolos
26
(95 188)
(81 176)
Gautos paskolos
26
89 648
61 715
Nuomos įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)
(8 487)
(11 997)
Bendrovės akcininkams išmokėti dividendai
13
(58 261)
(52 435)
Grynieji pinigų srautai, panaudoti finansinėje veikloje
(72 288)
(83 893)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)
5 828
7 659
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimas
Finansinių metų pradžioje
55 941
48 282
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)
5 828
7 659
Finansinių metų pabaigoje
22
61 769
55 941
(Pabaiga)
11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir
finansų vadovas:
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 11
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1
Bendroji informacija
Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė) yra akcinė bendrovė įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Bendrovė yra įsikūrusi
Lietuvos Respublikos sostinėje – Vilniuje. Bendrovės buveinės adresas yra Saltoniškių g. 7A, LT-03501, Vilnius,
Lietuva.
Nuo 2000 m. birželio 16 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“. Vertybinių
popierių birža „Nasdaq Vilnius“ yra pagrindinė vietinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. sausio
Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Berlyno, Frankfurto, Miuncheno ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos
sąrašus.
Bendrovės akcininkų struktūra:
2021 m. gruodžio 31 d.
2020 m. gruodžio 31 d.
Akcijų skaičius
Proc.
Akcijų skaičius
Proc.
„Telia Company AB (publ)“, Švedija
513 594 774
88,15
513 594 774
88,15
Kiti akcininkai
69 018 364
11,85
69 018 364
11,85
582 613 138
100,00
582 613 138
100,00
Pagrindinė Bendrovės veikla apima telekomunikacijų, televizijos ir IT paslaugų teikimą verslo ir privatiems klientams
Lietuvos Respublikoje.
Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) yra pripažinta didelę
įtaką turinčiu operatoriumi 6-iose telekomunikacijų rinkose. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių
įstatymo nuostatomis, įmonė privalo suteikti prieigą kitoms įmonėms, vadovautis nediskriminavimo, skaidrumo,
kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos, apskaitos atskyrimo įsipareigojimais. Taip pat skelbti viešą pasiūlymą dėl
prieigos.
Bendrovė turi Lietuvos banko išduotą ribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Licencija suteikia teisę išleisti
elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5
straipsnyje.
2021 m. pabaigoje Bendrovėje visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1 939 (2020 m. – 2 001).
Toliau nurodytos investicijos, įtrauktos į Bendrovės finansines ataskaitas:
Nuosavybės dalis, proc.
Asocijuotosios
įmonės
Registravimo
šalis
2021 m.
gruodžio 31 d.
2021 m.
gruodžio 31 d.
Veiklos pobūdis
VšĮ „Numerio
Perkėlimas“
Lietuva
50 proc.
50 proc.
Ne pelno organizacija, kurią įkūrė Lietuvos
telekomunikacijų operatoriai administruoja
centrinę telefonų numerių duomenų bazę.
Iki 2020 m. liepos 1 d. Grupę sudarė Telia Lietuva, AB ir Telia Customer Services LT, AB (patronuojamoji įmonė).
Už metus, pasibaigusius 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo rengiamos Grupės konsoliduotosios finansinės
ataskaitos. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo investicijų į patronuojamąsias įmones.
Už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., buvo rengiamos atskiros finansinės ataskaitos pagal 27-ojo TAS
„Atskiros finansinės ataskaitos“ nuostatas.
Konsoliduotoji pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita yra pateikta 30 pastaboje informacijos palyginimo
tikslais.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 12
2
Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas
Toliau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos.
Šie apskaitos principai nuosekliai taikomi visiems ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.
2.1
Parengimo pagrindas
Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS),
patvirtintais taikyti ES. Jos parengtos, remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata.
Finansinių ataskaitų parengimas pagal TFAS reikalauja atlikti tam tikrus svarbius apskaitinius vertinimus. Vadovybei
taip pat tenka priimti sprendimus, susijusius su Bendrovės apskaitos principų taikymu. Sritys, kuriose tenka priimti
reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi
reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, aprašytos 4-oje pastaboje.
Finansinės ataskaitos parengtos veiklos tęstinumo principu. Istorine savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto
už prekes ar paslaugas, tikrąja verte.
Esamų standartų pakeitimų, galiojančių einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu, taikymas pirmą kartą
Toliau pateikiamos galiojančių standartų pataisos, kurios patvirtintos Tarptautinių apskaitos standartų valdybos
(TASV) ir priimtos ES bei kurios galioja ataskaitiniu laikotarpiu:
9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“, 39-ojo TAS „Finansinės priemonės. pripažinimas ir vertinimas“, 7-ojo
TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas” ir 4-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ ir 16-ojo TFAS „Nuoma“
pataisos – Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma. 2-asis etapas, ES priėmė 2021 m. sausio 13 d. (taikomos
metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau),
16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos – Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos po 2021 m. birželio 30 d., kurias ES
priėmė 2021 m. rugpjūčio 30 d. (taikomos finansiniams metams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau,
ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 1 d.),
4-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ pataisos „Laikinos 9-ojo TFAS taikymo išimties pratęsimas“, ES priėmė
2020 m. gruodžio 16 d. (laikinos 9-ojo TFAS taikymo išimties galiojimas pratęsiamas nuo taikymo finansiniams
metams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, iki 2023 m. sausio 1 d.),
Šių galiojančių standartų pataisų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms atskaitoms.
Standartai ir esamų standartų pataisos, kuriuos TASV patvirtino, bet kurie ES dar neįsigaliojo
Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datą, nurodyti standartai, esamų standartų pataisos ir išaiškinimai, išleisti
Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) ir patvirtinti ES, bet dar negaliojo:
16-asis TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pataisos – Pajamos, gautos iki numatyto naudojimo,
kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d.
arba vėliau),
37-ojo „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ pataisos – Nuostolingos sutartys.
Sutarties vykdymo išlaidos, kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (taikomos metiniams laikotarpiams,
prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau),
3-iojo TFAS „Verslo jungimai“ pataisos – Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus su 3-iojo TFAS pataisomis, kurias
ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau),
17-asis TFAS „Draudimo sutartys“, įskaitant 17-ojo TFAS pataisas, kurias ES priėmė 2021 m. lapkričio 19 d.
(taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau),
Įvairių išleistų standartų pataisos dėl „TFAS (2018 – 2020 m.) patobulinimų“, atliktos remiantis kasmetiniu TFAS
patobulinimo projektu (1-asis TFAS, 9-asis TFAS, 16-asis TAS ir 41-asis TAS) pirmiausia siekiant panaikinti
neatitikimus ir išaiškinti terminus, kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS ir 41-ojo TAS
pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau. 16-ojo TFAS pataisos
susijusios tik su iliustraciniu pavyzdžiu, todėl įsigaliojimo data nenurodyta).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 13
2.1
Rengimo pagrindas (tęsinys)
Nauji standartai ir esamų standartų pataisos, kuriuos TASV patvirtino, bet kurių ES dar nepriėmė
Šiuo metu ES priimti TFAS reikšmingai nesiskiria nuo nuostatų, kurias patvirtino Tarptautinių apskaitos standartų
valdyba (TASV), išskyrus toliau pateikiamus standartus ir esamų standartų pataisas, kurių taikymui ES dar nepritarė
finansinių ataskaitų paskelbimo datai (toliau nurodytos įsigaliojimo datos, taikomos TASV išleistiems TFAS):
14-asis TFAS „Ateinančių laikotarpių likučiai, susiję su reguliuojamais tarifais“ (taikomas metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau) – Europos Komisija nusprendė netaikyti šio laikino
standarto ir laukti, kol bus parengtas galutinis standartas,
1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos – įsipareigojimų klasifikavimas į ilgalaikius ir trumpalaikius
(taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau),
1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos – Apskaitos politikos atskleidimas (taikomos metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),
8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos – Apskaitinių įvertinimų
keitimas (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),
12-ojo TAS „Pelno mokestis“ pataisos – Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, kurie atsiranda
įvykus vieninteliam sandoriui (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),
10-ojo TFAS „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ ir 28 TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras
įmones“ pataisos – Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendros
įmonės (įsigaliojimo data buvo atidėta neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus baigtas nuosavybės metodo tyrimų
projektas),
17-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ pataisos – 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS taikymas pirmą kartą – lyginamoji
informacija (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau),
Bendrovė mano, kad šių naujų standartų ir galiojančių standartų pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės
finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.
Finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių principų nepriėmė ES, portfelio apsidraudimo sandorių apskaita tebėra
nereglamentuojama.
Remiantis Bendrovės įvertinimais, apsidraudimo apskaitos nuostatų taikymas finansinio turto ir finansinių
įsipareigojimų portfelio apskaitai remiantis 39-uoju TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“
neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, jei jos bus taikomos balanso datą.
2.2
Užsienio valiutos perskaičiavimas
Funkcinė ir pateikimo valiuta
Sumos finansinėse ataskaitose pateiktos eurais (Eur), t. y. Bendrovės funkcine valiuta.
Sandoriai ir likučiai
Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių
atlikimo dieną arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai,
atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus
piniginius turto bei įsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno ar nuostolių
ataskaitoje.
Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, susiję su paskolomis ir pinigų ekvivalentais, apskaitomi pelno ar nuostolių
ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos „Finansinės veiklos pajamų“ arba „Finansinės veiklos sąnaudų“ straipsnyje. Visas
kitas valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitos „Kitos veiklos pelnas
(nuostoliai), grynąja verte“ straipsnyje.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 14
2.3
Ilgalaikis materialusis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo ir vertės
sumažėjimo nuostolių suma. Istorinė įsigijimo savikaina apima išlaidas, tiesiogiai priskiriamas turto įsigijimui.
Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba, atitinkamai, pripažįstamos kaip atskiras turtas
tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti
patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas nutraukiamas. Visos kitos remonto ir
priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje tame finansiniame laikotarpyje, kuriame
jos buvo patirtos.
Žemė nenudėvima. Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant
turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per šiuos įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius:
Pastatai
10 – 50 metų
Kanalai ir telekomunikacinė įranga
3 – 30 metų
Kitas ilgalaikis materialusis turtas
2 – 10 metų
Įvertintas turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai peržiūrimi ir,
prireikus, koreguojami kiekvieną ataskaitinį laikotarpį.
Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo nustatytą atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto
atsiperkamosios vertės.
Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik ji užbaigiama ir pastatytas
turtas parengtas jo numatytam naudojimui.
Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, arba kai nesitikima gauti ekonominės naudos
iš jo ateityje, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo
susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos „Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja
verte“ straipsnyje.
2.4
Nematerialusis turtas
Prestižas
Prestižas atsiranda verslo įsigijimo metu ir parodo, kiek Bendrovės įsigytos patronuojamosios / asocijuotosios įmonės
grynojo identifikuojamojo turto dalies įsigijimo savikaina viršija jo tikrąją vertę įsigijimo dieną. Prestižas, atsiradęs
įsigyjant dukterines įmones, apskaitomas „Nematerialusis turtas“ straipsnyje. Prestižas, atsiradęs dėl asocijuotosios
įmonės įsigijimo, apskaitomas „Investicijų į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones“ straipsnyje. Kiekvienais metais
atskirai pripažintas prestižas peržiūrimas, siekiant nustatyti, ar nesumažėjusi jo vertė, ir apskaitomas įsigijimo
savikaina, sumažinta sukauptu vertės sumažėjimo nuostoliu. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.
Pelnas ar nuostolis, atsiradę dėl įmonės pardavimo, apima prestižo, susijusio su parduota įmone, apskaitinę vertę.
Prestižas priskiriamas pinigų srautus kuriantiems vienetams, siekiant atlikti jo vertės sumažėjimo testą. Priskiriama
tiems pinigų srautus sukuriantiems vienetams ar pinigų srautus sukuriančių vienetų grupėms, kurie tikimasi, kad gaus
naudos iš verslo jungimo, kurio metu atsirado prestižas.
Kitas nematerialusis turtas
Nematerialusis turtas, iš kurio Bendrovė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, turi ribotą naudingo tarnavimo laiką
ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolių suma.
Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per tokius įvertintus ekonominės naudos
gavimo laikotarpius:
Licencijos ir programinė įranga
3 – 20 metų
Klientų bazė
15 metų
Prekių ženklai
5 metus
Kitas nematerialusis turtas
5 metus
Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodai
peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami.
Atskirai įsigytos licencijos apskaitomos įsigijimo savikaina. Licencijos, įsigytos verslo sujungimo metu, pripažįstamos
tikrąja verte įsigijimo dieną.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 15
2.4
Nematerialusis turtas (tęsinys)
Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos, remiantis patirtomis išlaidomis, susijusiomis su
konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui.
Su kompiuterių programinės įrangos priežiūra susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra
patiriamos.
Sąnaudos, tiesiogiai susijusios su Bedrovės kontroliuojamų identifikuojamų ir unikalių programinės įrangos produktų
kūrimu ir testavimu, pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jeigu tenkinami šie kriterijai:
− techniškai įmanoma užbaigti programinės įrangos produktą ir parengti jį naudojimui;
− vadovybė ketina užbaigti programinės įrangos produktą ir jį naudoti arba parduoti;
− yra galimybė panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą;
− galima pademonstruoti, kaip programinės įrangos produktas atneš tikėtinos ekonominės naudos ateityje;
− yra pakankamai techninių, finansinių ir kitokių išteklių, reikalingų užbaigti kurti ir panaudoti arba parduoti
programinės įrangos produktą;
− išlaidos, priskiriamos programinės įrangos produktui per visą jo kūrimo procesą, gali būti patikimai įvertintos.
Tiesiogiai priskiriamos išlaidos, kurios kapitalizuojamos kaip dalis programinės įrangos produkto, apima su
darbuotojais susijusias sąnaudas, patirtas kuriant programinę įrangą, taip pat atitinkamą pridėtinių išlaidų dalį. Kitos
su produkto kūrimu susijusios išlaidos, kurios netenkina minėtų kriterijų, pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra
patiriamos. Produkto kūrimo išlaidos, anksčiau pripažintos sąnaudomis, nepripažįstamos turtu vėlesniu laikotarpiu.
Nematerialus turtas yra nurašomas, kai nebesitikima ekonominės naudos iš naudojimo ar perleidimo. Pelnas ir
nuostoliai, atsirandantys nutraukus nematerialiojo turto pripažinimą, vertinamas kaip skirtumas tarp grynosios
realizavimo sumos ir turto apskaitinės vertės, ir yra įskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos „Kitos veiklos pelnas
(nuostoliai), grynąja verte“ straipsnyje.
2.5
Investicinis turtas
Turtas, kuris laikomas nenustatytai paskirčiai ir kurio Bendrovė nenaudoja, klasifikuojamas kaip investicinis turtas.
Investicinis turtas apima nebaigtą statybą.
Investicinis turtas pripažįstamas tik tuomet, jei tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio investicinio turto gaus ekonominės
naudos ir jo savikaina gali būti patikimai įvertinta. Vėliau patiriamos išlaidos kapitalizuojamos (pridedamos prie turto
apskaitinės vertės) tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto
savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar
nuostolių ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.
Bendrovės investicinis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės
sumažėjimo nuostolius. Su sandoriu susijusios išlaidos pridedamos, kuomet atliekamas pirminis vertinimas.
Investicinio turto tikrosios vertės atskleistos 17-oje pastaboje.
2.6
Materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, vertės sumažėjimas
Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį Bendrovė peržiūri materialiojo ir nematerialiojo turto balansines vertes, kad nustatytų
ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jeigu tokie požymiai egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, su tikslu
nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių dydį (jei toks yra). Jeigu turtas nesukuria pinigų srautų kaip atskiras vienetas,
Bendrovė įvertina pinigus kuriančio turto, kuriam turtas yra priskiriamas, atsiperkamąją vertę. Jeigu pagrįstas ir
nuoseklus priskyrimo pagrindas gali būti identifikuojamas, turtas priskiriamas atskiram pinigus kuriančiam vienetui,
kitu atveju, turtas priskiriamas mažiausiai pinigus kuriančio turto grupei pagal nustatytą pagrįstą ir nuoseklų priskyrimo
pagrindą.
Nematerialusis turtas su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku peržiūrimas dėl vertės sumažėjimo bent kartą per
metus arba tada, kai yra požymių dėl vertės sumažėjimo.
Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai,
kuri iš jų yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės,
taikant diskonto normą prieš apmokestinimą, atspindinčią dabartinės rinkos vertinimus dėl pinigų laiko vertės ir turtui
būdingos rizikos, pagal kurią būsimų pinigų srautų skaičiavimai nebuvo pakoreguoti.
Jei turto (pinigus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra nustatoma mažesnė už balansinę vertę, turto (pinigų
srautus kuriančio vieneto) balansinė vertė yra sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo
nuostoliai yra nedelsiant pripažįstami pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas perkainota
suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostoliai yra laikomi perkainojimo sumažėjimu.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 16
2.6
Materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, vertės sumažėjimas (tęsinys)
Kai vertės sumažėjimo nuostoliai vėliau pasikeičia, turto (ar pinigus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė yra padidinama
iki perskaičiuotos atsiperkamosios vertės, tačiau tik iki apskaitinės vertės, kuri neviršija balansinės vertės nustatytos
iki vertės sumažėjimo pripažinimo turtui (pinigų srautus kuriančiam vienetui) ankstesniais metais. Vertės sumažėjimo
nuostolių atstatymas yra iš karto pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas
perkainota suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostolių atstatymas yra laikomas perkainojimo padidėjimu.
2.7
Prestižas
Prestižas iš pradžių pripažįstamas ir vertinamas kaip nurodyta aukščiau.
Prestižas nėra amortizuojamas, bet peržiūrimas dėl vertės sumažėjimo bent kartą per metus. Vertinant vertės
sumažėjimą, prestižas yra priskiriamas kiekvienam Bendrovės pinigus kuriančiam vienetui (ar tokių vienetų grupei),
kuris, tikimasi, gaus naudos iš jungimo sinergijos. Pinigus kuriantys vienetai, kuriems priskiriamas prestižas, kasmet
tikrinami dėl vertės sumažėjimo arba dažniau, kai esama požymių, kad vieneto vertė gali būti sumažėjusi. Jei pinigus
kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už vieneto balansinę vertę, vertės sumažėjimo nuostoliai
pirmiausiai pripažįstami siekiant sumažinti vienetui priskirto prestižo balansinę vertę, o po to skiriami į kitus turto
vienetus pro
‑
rata pagrindu, remiantis kiekvieno turto vieneto apskaitine verte. Per kitą laikotarpį prestižo vertės
sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.
Perleidus pinigus kuriantį vienetą, priskirtina prestižo suma yra įtraukiama į pelno ar nuostolių nustatymą perleidimo
metu.
2.8
Finansinis turtas
Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ar pardavimai yra pripažįstami ir jų pripažinimas yra nutraukiamas pagal
prekybos datą. Įprastinis turto pirkimas ar pardavimas yra finansinio turto pirkimas ar pardavimas pagal sutartį
pristatant turtą per tam tikrą laiką, nustatytą pagal atitinkamos rinkos taisyklę ar susitarimą.
Visas pripažintas finansinis turtas vėliau įvertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, priklausomai nuo
finansinio turto klasifikacijos.
2.8.1
Finansinio turto klasifikavimas
Vėliau amortizuota savikaina įvertinamos skolos priemonės, atitinkančios šias sąlygas:
− finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti
sutartiniai pinigų srautai;
− finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik
pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.
Skolos priemonės, kurios atitinka šias sąlygas, yra pripažįstamos vėliau tikrąja verte kitose bendrose pajamose:
− finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti
sutartiniai pinigų srautai ir parduoti finansinį turtą;
− finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik
pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.
Pagal nutylėjimą, visas kitas finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte pelne arba nuostoliuose.
Amortizuota savikaina ir faktinių palūkanų metodas
Faktinių palūkanų metodas yra skolos priemonės amortizuotos savikainos ir palūkanų pajamų paskirstymo per
atitinkamą laikotarpį metodas.
Finansinio turto, išskyrus įsigytą ar dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą (t. y. turtą, kurio vertė yra
sumažėjusi dėl paskolos pradinio pripažinimo metu), efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri tiksliai diskontuoja
numatomas būsimas pinigų įplaukas (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie sudaro neatsiejamą
faktinės palūkanų normos dalį, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas), išskyrus tikėtinus kredito nuostolius
per numatomą skolos priemonės galiojimo laikotarpį arba, kai tinkama, trumpesnį laikotarpį iki skolos priemonės
bendrosios apskaitinės vertės esant pradiniam pripažinimui. Įsigyto ar dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės
finansinio turto dėl kredito pakoreguota faktinių palūkanų norma apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimus
pinigų srautus, įskaitant tikėtinus kredito nuostolius, iki skolos priemonės amortizuotos savikainos pirminio pripažinimo
metu.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 17
2.8
Finansinis turtas (tęsinys)
2.8.1
Finansinio turto klasifikavimas (tęsinys)
Finansinio turto amortizuota savikaina yra suma, kuria finansinis turtas yra įvertinamas pirminio pripažinimo metu,
atėmus pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimus, pridėjus sukauptą pradinės ir galutinės sumų skirtumo amortizaciją,
naudojant faktinių palūkanų metodą, pakoreguota dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams padengti. Bendroji finansinio
turto balansinė vertė yra finansinio turto amortizuota savikaina prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams
padengti.
Prekybos gautinos sumos priskiriamos prie trumpalaikio turto, jeigu sumas tikimasi gauti per metus ar trumpesnį laiką.
Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikio turto.
Iš to paties operatoriaus už tinklų sujungimo paslaugas gautinos ir jam mokėtinos sumos yra pateiktos grynąja verte,
jeigu yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte.
Palūkanų pajamos pripažįstamos taikant faktinių palūkanų metodą skolos priemonėms, kurios po pirminio pripažinimo
įvertinamos amortizuota savikaina. Finansinio turto, kuris vėliau dėl kredito rizikos nuvertėjo, palūkanų pajamos yra
pripažįstamos taikant faktinių palūkanų normą finansinio turto amortizuotai savikainai. Jei vėlesniais ataskaitiniais
laikotarpiais finansinės priemonės kredito rizikos pobūdis pagerėja taip, kad finansinis turtas nebėra nuvertėjęs dėl
kredito rizikos, palūkanų pajamos pripažįstamos taikant faktinių palūkanų normą finansinio turto bendrajai balansinei
vertei.
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelne arba nuostoliuose ir yra įtraukiamos į eilutę „Finansinės pajamos –
palūkanų pajamos“ (10 pastaba).
2.8.2
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas
Bendrovė pripažįsta atidėjinius nuostoliams padengti dėl tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su investicijomis į skolos
priemones, kurios yra vertinamos amortizuota savikaina arba tikrąja verte kitose bendrose pajamose, nuomos
gautinose sumose, prekybos gautinose sumose ir pajamose iš sutarčių, taip pat finansinių garantijų sutartyse. Tikėtinų
kredito nuostolių suma atnaujinama kiekvieną ataskaitos sudarymo dieną, kad atspindėtų kredito rizikos pokyčius nuo
pradinio atitinkamos finansinės priemonės pripažinimo.
Bendrovė visada pripažįsta tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius prekybos gautinoms sumoms, pajamoms
iš sutarčių ir nuomos gautinoms sumoms. Tikėtini šio finansinio turto kredito nuostoliai apskaičiuojami naudojant
atidėjinių matricą, remiantis Bendrovės istorine kredito nuostolių patirtimi, pakoreguotą pagal skolininkams būdingus
veiksnius, bendrąsias ekonomines sąlygas ir esamos bei prognozuojamos sąlygų krypties įvertinimą ataskaitos
sudarymo dieną, įskaitant pinigų laiko vertę, jei tinkama.
Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas ir pripažinimas
Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas priklauso nuo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, nuostolio, atsiradusio dėl
įsipareigojimų neįvykdymo (t. y. nuostolių dydžio, esant įsipareigojimų neįvykdymui), ir nuo įsipareigojimų neįvykdymo
rizikos. Įsipareigojimų neįvykdymo galimybės ir nuostolio, atsiradusio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įvertinimas yra
grindžiamas ankstesniais duomenimis, patikslintais aukščiau aprašyta perspektyvine informacija.
Kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymą finansinio turto atveju, tai parodoma turto balansine verte ataskaitos
sudarymo dieną; finansinių garantijų sutarčių atveju, į neapsaugojimo sąvoką įeina suma, kuri buvo grąžinta
ataskaitos sudarymo dieną kartu su bet kokiomis papildomomis sumomis, kurios, tikimasi, bus grąžintos ateityje
numatytą datą, remiantis istorine tendencija, Bendrovės supratimu apie konkrečius skolininkų būsimus finansavimo
poreikius ir kitą atitinkamą perspektyvinę informaciją.
Finansinio turto atveju, tikėtinas kredito nuostolis yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp visų sutartinių pinigų srautų,
kurie Bendrovei turi būti mokami pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti diskontuodama
pradine faktine palūkanų norma. Už nuomą gautinų sumų atveju, pinigų srautai, naudojami apskaičiuojant tikėtinus
kredito nuostolius, atitinka pinigų srautus, naudojamus apskaičiuojant už nuomą gautinas sumas pagal 16-ąjį TFAS
„Nuoma“.
2.8.3
Finansinio turto pripažinimo nutraukimas
Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik, kai baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas
arba kai Bendrovė perleidžia finansinį turtą ir iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą
kitam ūkio subjektui. Jei Bendrovė neperleidžia ir neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios
rizikos ir naudos ir toliau kontroliuoja perleistą finansinį turtą, Bendrovė pripažįsta savo likutinę turto dalį ir susijusius
įsipareigojimus sumomis, kurias gali tekti sumokėti. Jei Bendrovė iš esmės išlaiko visas su finansinio turto nuosavybe
susijusias rizikas ir naudas, Bendrovė toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta užstatu užtikrintą skolinimąsi
už gautas pajamas.
Esant finansinio turto, įvertinto amortizuota savikaina, pripažinimo nutraukimui, skirtumas tarp turto balansinės vertės
ir gauto bei gautino atlygio sumos yra pripažįstamas pelne arba nuostoliuose.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 18
2.9
Finansiniai įsipareigojimai
Vėlesniais laikotarpiais visi finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant
faktinių palūkanų metodą, arba tikrąja verte pelne arba nuostoliuose. Tačiau finansiniai įsipareigojimai, atsirandantys
tada, kai finansinio turto perleidimui nėra taikomas pripažinimo nutraukimas arba kai yra taikomas išlaikyto ryšio
metodas, o Bendrovės išleistos finansinių garantijų sutartys yra vertinamos pagal konkrečias toliau išdėstytas
apskaitos taisykles.
2.9.1
Finansiniai įsipareigojimai, vėliau vertinami amortizuota savikaina
Finansiniai įsipareigojimai, kurie nėra i) neapibrėžtieji įsigyjančio ūkio subjekto mokėjimai sujungiant verslą, ii) laikomi
pardavimui arba iii) priskiriami vertinamiems tikrąja verte pelne ar nuostoliuose, vėliau apskaitomi amortizuota verte,
taikant faktinių palūkanų metodą.
Faktinių palūkanų metodas yra finansinio įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimo ir palūkanų sąnaudų
paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Faktinių palūkanų norma yra norma, tiksliai diskontuojanti numatomus
būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius ir kitas sumas, sudarančius
neatskiriamą faktinės palūkanų normos dalį, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas) per numatomą
finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai tinkama, trumpesnį laikotarpį su finansinio įsipareigojimo
amortizuota savikaina.
2.9.2
Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
Bendrovės finansinių įsipareigojimų pripažinimas yra nutraukiamas tik kai, jis yra padengiamas, atšaukiamas ar
baigiasi jo terminas. Skirtumas tarp finansinių įsipareigojimų, kurių pripažinimas yra nutrauktas, balansinės vertės ir
sumokėto ir mokėtino atlygio yra pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje.
Kai Bendrovė vieną esamą finansinį įsipareigojamą pakeičiama kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš
esmės kitomis sąlygomis, toks pakeitimas apskaitomas kaip pirminio finansinio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo
įsipareigojimo pripažinimu. Panašiai, Bendrovė apskaito esminius esamų įsipareigojimų ar jų dalies sąlygų pakeitimus
kaip pirminio finansinio įsipareigojimo nutraukimą ir naujo įsipareigojimo pripažinimą. Daroma prielaida, kad sąlygos
laikomos iš esmės skirtingomis, jei diskontuota dabartinė pinigų srautų vertė pagal naująsias sąlygas, įskaitant bet
kokius gautus ar sumokėtus atlygius, diskontuotus taikant pirminę faktinių palūkanų normą, bent 10 proc. skiriasi nuo
pirminio finansinio įsipareigojimo likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės. Jei pakeitimas nėra esminis,
skirtumas tarp: 1) balansinės įsipareigojimo vertės prieš pakeitimą; ir 2) dabartinės pinigų srautų vertės po pakeitimo
turėtų būti pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje kaip pelno arba nuostolių pakeitimas kitame pelne ir
nuostoliuose.
2.10
Investicijos į patronuojamąsias ir asocijuotąsias įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose
Investicijos į patronuojamąsias įmones, kurios yra įtrauktos į atskiras Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos
įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.
Investicijos į asocijuotąsias įmones, kurios yra įtrauktos į Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos naudojant
nuosavybės metodą. Remiantis nuosavybės metodu, pradžioje investicijos pripažįstamos savikaina, o po to
apskaitinė vertė padidinama ar sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos iš ūkio subjekto, į kurį
investuojama, susidariusią investuotojui priklausančią pelno ar nuostolių dalį iš investicijos. Gauti ar gautini dividendai
iš asocijuotųjų įmonių yra pripažįstami kaip investicijų balansinės vertės sumažėjimas. Bendrovės investicijos į
asocijuotąsias įmones apima prestižą, pripažintą įsigijimo dieną.
Kai Bendrovės apskaitoma investicijų nuosavybės nuostolių dalis lygi nuosavo kapitalo daliai ar ją viršiją, Bendrovė
nepripažįsta papildomų nuostolių.
2.11
Atsargos
Atsargos pateikiamos žemesniąja iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Savikaina
apskaičiuojama svertinio vidurkio metodu. Atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina, mokesčiai (kurių Bendrovė vėliau
neatgauna iš mokesčių institucijų), transportavimo, saugojimo bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atsargų
įsigijimui. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinėmis verslo sąlygomis, atėmus
susijusias pardavimo sąnaudas. Visos Bendrovės turimos atsargos priskiriamos medžiagų ir prekių, skirtų
perparduoti, kategorijoms.
2.12
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir
kitas trumpalaikes trijų mėnesių ar trumpesnio termino labai likvidžias investicijas.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 19
2.13
Turtas, skirtas parduoti
Ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės yra pripažįstami turtu, skirtu parduoti, jeigu jo balansinę vertę iš esmės
padengs pardavimo sandorio suma, o ne tolesnis jo naudojimas. Turtas, skirtas parduoti, yra vertinamas ankstesne
balansine verte ir tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė. Viena iš sąlygų, kuri
turi būti įgyvendinta, kad turtas būtų klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, yra tai, kad turi būti labai tikėtina
galimybė greitai parduoti turtą (ar perleidžiamo turto grupę) esant dabartinei jo būklei. Vienas iš kriterijų, pagal kurį
pardavimą galima laikyti labai tikėtinu, yra atitinkamo lygio vadovybės įsipareigojimas parduoti turtą ar perleidžiamo
turto grupę, esant dabartinei jo būklei. Telekomunikacijų pramonėje įsigijimams dažnai reikia priežiūros institucijų
leidimo. Jei pirkėjas yra telekomunikacijų operatorius, veikiantis toje pačioje rinkoje, šalys dažnai turi susitarti dėl
įvairių sąlygų, kad tokį leidimą gautų. Jeigu tikimasi, kad pirkėjas bus toje pačioje rinkoje veikiantis telekomunikacijų
operatorius ir kad bus imtasi reikšmingų teisinių priemonių, pardavimas dažniausiai nėra laikomas labai tikėtinu, todėl
toks turtas Bendrovėje nėra klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, kol teisinės priemonės nėra suderintos ir
patvirtintos vadovybės. Nustatant, ar ir kada ilgalaikis turtas ar perleidžiamo turto grupės turi būti klasifikuojamos kaip
turtas, skirtas parduoti, reikalaujama vadovybės vertinimų, atsižvelgiant į visus faktus ir aplinkybes, susijusias su
sandoriu, todėl šalys ir rinkos bei ūkio subjektai gali padaryti skirtingas išvadas pagal TFAS.
2.14
Įstatinis kapitalas
Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybės dalyje. Įstatiniu kapitalu yra laikomas tik pagal įstatymą registruotas
kapitalas. Visos išleistos akcijos buvo visiškai apmokėtos ir suteikė lygias balsavimo bei dalyvavimo Bendrovės turto
valdyme teises.
2.15
Prekybos mokėtinos sumos
Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimas sumokėti už prekes ar paslaugas, įgytas vykdant įprastinę veiklą.
Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, jeigu mokėjimas turi būti įvykdytas per metus
ar trumpesnį laiką. Priešingu atveju, jos priskiriamos prie ilgalaikių įsipareigojimų.
Prekybos skolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant faktinių
palūkanų metodą.
2.16
Paskolos
Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus sandorio sąnaudas. Vėlesniais laikotarpiais paskolos
apskaitomos amortizuota savikaina; bet koks įplaukų (atėmus sandorio sąnaudas) ir išpirkimo vertės skirtumas
pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą. Visos
skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos pelno ar nuostolių ataskaitoje tuo laikotarpiu, kuriuo yra patiriamos.
Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti atsiskaitymo už
įsipareigojimą įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo datos.
Tiekėjų finansavimo susitarimai
Ūkio subjektas gali sudaryti sutartis, pagal kurias „faktorius“ (paprastai finansų įstaiga) savo vardu moka tiekėjui, o
ūkio subjektas (t.y. pirkėjas) kompensuoja faktoriui. Tokios sutartys gali būti vadinamos, pavyzdžiui „tiekėjų
finansavimas“, „atvirkštinis faktoringas“ arba „struktūriniai mokėjimo susitarimai“.
Informacija apie paskolas yra atskleista 26 pastaboje.
2.17
Nuoma − Bendrovė yra nuomininkė
Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitose, kai
nuomojamas turtas yra perduodamas Bendrovei, t. y. nuomos pradžios datą. Bendrovė taiko praktines priemones
pripažindama mokėjimus, susijusius su trumpalaike ir mažaverčio turto nuoma, sąnaudomis pelne arba nuostoliuose.
Bendrovė netaiko 16-ojo TFAS nuostatų nematerialiajam turtui.
Pirminio pripažinimo metu nuomos įsipareigojimai vertinami nuomos įmokų, mokėtinų per numatomą nuomos terminą
ir nesumokėtų nuomos pradžioje, dabartine verte. Į nuomos įsipareigojimų vertinimą įtraukiami nuomos mokesčiai
apima fiksuotus mokesčius, įskaitant prilygintus fiksuotiesiems mokesčiams, kurie priklauso nuo indekso ar normos,
sumas, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likutinės vertės garantiją ir sumas, susijusias su pasirinkimo teise, jei
Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia teise. Visų rūšių mokesčiai, susiję su ne nuomos komponentais,
parodomi atskirai nuo nuomos komponentų ir sąnaudų tą laikotarpį, kurį jos yra patiriamos.
Įvertintas nuomos laikotarpis apima neatšaukiamą nuomos laikotarpį, kurį sudaro laikotarpiai, kuriems taikoma
pasirinkimo teisė pratęsti nuomą (jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia apsirinkimo teise), ir laikotarpiai,
kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą (jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia apsirinkimo
teise).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 20
2.17
Nuoma − Bendrovė yra nuomininkė (tęsinys)
Nuomos įsipareigojimas įvertinamas pakartotinai, jeigu, palyginti su pradinėmis sutarties sąlygomis, pasikeičia
nuomos sutartis arba pinigų srautai. Pinigų srautai, palyginti su pradinėmis sutarties sąlygomis, pasikeičia, kai
Bendrovė pakeičia pradinį įvertinimą dėl to, ar bus pasinaudota sutarties pratęsimo ir (arba) nutraukimo teise,
pasikeičia ankstesni įvertinimai dėl pasirinkimo pirkti teisės, pasikeičia nuomos mokesčiai dėl indekso arba normos,
arba pasikeičia įvertinimai, susiję su sumomis, kurios turėtų būti mokamos pagal likutinės vertės garantijas.
Nuomos mokesčiai diskontuojami naudojant nuomos mokesčio palūkanų normą arba, jei tokios normos negalima
lengvai nustatyti, Bendrovės priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą. Daugeliui nuomos sutarčių Bendrovė taiko
priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos paprastai negalima
lengvai nustatyti.
Naudojimo teise valdomas turtas iš pradžių vertinamas įsigijimo savikaina, kuri apima nuomos įsipareigojimo pirminio
vertinimo sumą, bet kokius nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos bei patirtas tiesiogines sąnaudas, atėmus
bet kokias gautas nuomos paskatas.
Vėliau naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą nuo
pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba
nuomos laikotarpio pabaigos. Daugeliu atveju atlikus pakartotiną nuomos įsipareigojimų vertinimą atitinkamai
koreguojamas ir naudojimo teise valdomas turtas. Jeigu naudojimo teise valdomo turto apskaitinė vertė jau buvo
sumažinta iki nulio, likusi pakartotinio vertinimo suma pripažįstama pelne arba nuostoliuose. Naudojimo teise
valdomas turtas tikrinamas dėl vertės sumažėjimo kaskart, kai tik atsiranda turto vertės sumažėjimo požymių arba
pasikeitusios aplinkybės rodo, kad balansinė vertė gali būti neatgauta.
Finansinės būklės ataskaitoje naudojimo teise valdomas turtas parodomas atskiroje eilutėje, o nuomos įsipareigojimai
– kaip ilgalaikės ir trumpalaikės skolos.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos parodomos pelno ar nuostolių ataskaitoje parodomi
skirtinguose straipsniuose priklausomai nuo nuomojamo turto rūšies. Su nuomos įsipareigojimais susijusios palūkanų
sąnaudos parodomos finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje. Su mažaverčio turto ar trumpalaike nuoma susiję
nuomos mokesčiai pateikiami atskiruose straipsniuose priklausomai nuo nuomojamo turto rūšies.
Sumokėti nuomos mokesčiai parodomi kaip finansinės veiklos pinigų srautai. Sumokėtos palūkanos, kaip ir sumokėti
trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos mokesčiai, parodomi kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai.
2.18
Nuoma − Bendrovė yra nuomotoja
Sandoriuose, kuriuose Bendrovė yra nuomotoja, vertinimas, ar sudaryta sutartis yra finansinė ar veiklos nuoma,
atliekamas nuomos pradžios datą. Siekiant nustatyti, kokiai rūšiai priskirti nuomą, bendrai įvertinama, ar pagal nuomą
iš esmės perduodama visa su nuomojamo turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Jeigu perduodama iš esmės visa
nuomojamo turto nuosavybei būdinga rizika ir nauda, tokia nuoma laikoma finansine nuoma. Priešingu atveju – veiklos
nuoma. Jei sutartis apima nuomos ir ne nuomos komponentus, Bendrovė priskiria atlygį nuomos komponentams
remdamasi santykine atskira nuomos komponento kaina (žr. 2.21 skyrių „Pajamų pripažinimas“).
Sandoriuose, kuriuose Bendrovė veikia kaip tarpinis nuomotojas, subnuoma klasifikuojama remiantis naudojimo teise
valdomu turtu, nurodytu pagrindinėje sutartyje.
Bendrovė yra finansinės nuomos davėja
Bendrovė valdo turtą, kuris išnuomotas klientams pagal finansinės nuomos sutartį. Finansinės nuomos gavėjų
mokėtinos sumos pripažįstamos kaip gautinos sumos, lygios grynųjų investicijų į nuomą sumai, kuri, savo ruožtu, lygi
grynajai dabartinei vertei. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios įtraukiamos į pirminį gautinų finansinės nuomos
mokesčių vertinimą, atimamos iš pajamų, kurios pripažįstamos per nuomos laikotarpį. Palūkanų pajamos
pripažįstamos per nuomos laikotarpį anuiteto būdu.
Bendrovė yra veiklos nuomos davėja
Veiklos nuomos pajamos pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pirminės
tiesioginės išlaidos, patirtos derantis dėl veiklos nuomos sutarties sąlygų ir sudarant veiklos nuomos sutartis,
pridedamos prie išnuomoto turto balansinės vertės ir pripažįstamos per nuomos laikotarpį tuo pačiu pagrindu kaip ir
nuomos pajamos.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 21
2.19
Atidėjiniai
Atidėjiniai pripažįstami tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turį dabartinį (teisinį arba konstruktyvų) įsipareigojimą,
ir tikėtina, kad jam įvykdyti Bendrovė reikės ekonominę naudą teikiančių išteklių, be to, tokių įsipareigojimų suma gali
būti patikimai įvertinta.
Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad būtų padengtas dabartinis įsipareigojimas,
vertinimas finansinių ataskaitų datą, atsižvelgiant į riziką ir neapibrėžtumus, kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai
atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė
šių pinigų srautų vertė (kai pinigų laiko vertės pokytis yra reikšmingas).
Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies,
gautina suma yra pripažįstama turtu, jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti
patikimai įvertinta.
Restruktūrizavimo išlaidos
Atidėjinys restruktūrizavimo išlaidoms pripažįstamas, kai Bendrovė parengia oficialųjį detalųjį restruktūrizavimo planą
ir pagrįstai įtikina suinteresuotas šalis (pradėdama įgyvendinti restruktūrizavimo planą arba paskelbdama pagrindinius
jo bruožus), kad ji vykdys restruktūrizavimą. Atidėjinio restruktūrizavimo išlaidoms vertinimas apima tik tiesiogines su
restruktūrizavimu susijusias išlaidas, t. y. sumas, kurios neišvengiamai patiriamos atliekant restruktūrizavimą ir yra
nesusijusios su tebevykdoma įmonės veikla.
Atstatymo išlaidos
Atidėjiniai išnuomoto įrangos pirminės būklės atkūrimui, kaip to reikalaujama nuomos sąlygose, pripažįstami tada, kai
atsiranda įsipareigojimas – būklės atkūrimo dieną, arba dėl to, kad nuomojamas turtas buvo naudojamas tam tikrą
nuomos laikotarpį. Šie atidėjiniai pripažįstami suma, kuri atspindi geriausią vadovybės padarytą išlaidą, kurių reikėtų
turtui atkurti, įvertinimą. Įvertinimai nuolat peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami atsižvelgiant į naujas aplinkybes.
2.20
Pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno
mokestis pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais
kitose bendrose pajamose ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas
atitinkamai kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.
Atidėtasis mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir
įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose. Tačiau atidėtųjų mokesčių
įsipareigojimai yra nepripažįstami, jeigu jie susidaro dėl pirminio prestižo pripažinimo; atidėtasis mokestis nėra
pripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio
pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui.
Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas taikant paskutinei ataskaitinio laikotarpio dienai patvirtintus arba iš esmės
patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tuomet, kai bus realizuojamas susijęs atidėtojo
mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas.
Atidėtasis mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas
apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.
2021 m. pelnas buvo apmokestinamas 15 proc. (2020 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos
Respublikos mokesčių įstatymus.
Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos ir sukaupiamos finansinėse ataskaitose remiantis finansinės
atskaitomybės sudarymo metu turima informacija.
Bendrovė turi teisę reikalauti specialių mokesčių lengvatų investicijoms į reikalavimus atitinkantį turtą. Bendrovė tokias
lengvatas apskaito kaip mokestinius kreditus, o tai reiškia, kad lengvatos sumažina mokėtinų mokesčių sumas ir
einamųjų metų mokesčio sąnaudas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, mokestiniai nuostoliai, sukaupti 2021 m. gruodžio 31 d., yra
perkeliami neribotą laiką, išskyrus mokesčių nuostolius, atsirandančius dėl vertybinių popierių perleidimo.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tik tuomet, kai egzistuoja įstatymų numatyta teisė sudengti
ataskaitinio laikotarpio mokestinį turtą su ataskaitinio laikotarpio mokestiniais įsipareigojimais ir tik jeigu atidėtojo
mokesčio turtas bei atidėtojo mokesčio įsipareigojimai toje pačioje įmonėje susiję su pelno mokesčiais, kuriais
apmokestina ta pati mokesčių institucija. Einamųjų metų mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai ta pati
įmonė turi įstatymų numatytą teisę sudengti, ir ketina atsiskaityti grynąja verte arba tuo pačiu metu realizuoti turtą ir
įvykdyti įsipareigojimą.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 22
2.21
Pajamų pripažinimas
Pardavimo pajamos susidaro iš duomenų srauto mokesčių, įskaitant abonentinių mokesčių, sujungimo ir tarptinklinio
ryšio, fiksuoto ryšio paslaugų, įskaitant telefoniją, plačiajuostį ryšį, televiziją, diegimo mokesčių ir verslo sprendimų
pajamas, taip pat pajamos iš įrangos pardavimo ir nuomos. Pajamos yra uždirbamos tiek iš atskirai parduodamų prekių
ir paslaugų, tiek iš parduodamų prekių ir paslaugų paketų.
Pajamos yra pripažįstamos pagal vieningą principą, kuris grindžiamas penkių žingsniu modeliu, taikomu visus
sutartims su klientais (15-asis TFAS). Pajamos skirstomos kiekvienam veiklos įsipareigojimui (įrangai ir paslaugoms)
proporcingai priskiriant pagal atskiras atskirų vienetų pardavimo kainas. Pajamos pripažįstamos tada (tam tikru
momentu arba per tam tikrą laikotarpį), kai visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimai, perduodant kontrolę klientui.
Pajamos yra vertinamos pagal atlygį, nurodytą sutartyje su klientu, ir neapima trečiųjų šalių vardu surenkamų sumų.
Sutartyje su klientu sudarytas atlygis gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abi sumas. Kintamam atlygiui
apskaičiuoti ir numatyti naudojama sukaupta patirtis, o pajamos pripažįstamos ta apimtimi, kiek yra labai tikėtina, jog
reikšmingai nesumažės.
Pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, kai paslauga yra vykdoma remiantis faktiniu srautu arba sutarties galiojimo
terminu. Pajamos iš balso ir duomenų perdavimo paslaugų yra pripažįstamos, kai klientas naudojasi paslaugomis.
Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Su išankstinio
apmokėjimo kortelėmis, daugiausia mobiliojo ryšio, susijusios pardavimo pajamos vertė pripažįstama ateinančių
laikotarpių pajamomis. Pajamos iš tarpusavyje sujungto srauto su kitais telekomunikacijų operatoriais pripažįstamos
tranzito per Bendrovės tinklą metu.
Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Parduotų, bet
nepanaudotų išankstinio apmokėjimo kortelių, daugiausia mobiliojo ryšio, vertė pripažįstama ateinančių laikotarpių
pajamomis remiantis faktiniu kortelių panaudojimu.
Pajamos iš įrangos pardavimo pripažįstamos, kai su įrangos nuosavybe susijusi reikšminga rizikos ir naudos dalis
perduodama pirkėjui, paprastai pristačius ir priėmus klientui. Jei klientas turi teisę grąžinti įrangą, pripažintų pajamų
suma koreguojama pagal tikėtiną grąžą, apskaičiuotą remiantis istoriniais duomenimis.
Paslaugų ir prekių paketai
Bendrovė gali susieti paslaugas ir prekes į vieną pasiūlymą klientui. Pasiūlymai gali būti susiję su kelių produktų,
paslaugų ar teisių į naudojimąsi turtu pristatymu arba vykdymu (keli rezultatai). Bendrovė apskaito kiekvieną prekę ir
paslaugas atskirai, jei jie yra atskiriami, t. y. prekė ar paslauga atskirai identifikuojama nuo kitų neatsiejamų paslaugų
paketo, ir jei klientas gali iš to gauti naudos. Kai sandorio kaina yra nustatyta neatsiejamų paslaugų paketams, kurie
apima paslaugas (pvz., mobilaus ryšio abonentas), laikoma, kad tai minimali neatšaukiama sutarties sąlyga. Prireikus,
sandorio kaina koreguojama pagal finansavimo komponentus ir tikėtiną grąžą. Paprastai sandorio kainoje nėra kitų ar
kintamų komponentų arba tokių komponentų nedaug. Sandorio kaina priskiriama kiekvienai įrangai ir paslaugai,
apskaitoje atskirai registruojant veiklos įsipareigojimus, remiantis jų santykine atskira kaina. Daugumos vykdomų
veiklos įsipareigojimų atskiros pardavimo kainos yra tiesiogiai stebimos. Jei atskiros pardavimo kainos nėra tiesiogiai
stebimos, jos apskaičiuojamos remiantis tikėtinomis sąnaudomis ir pridedant maržą. Kai kuriais atvejais pasiūlymai
apima negrąžinamus išankstinius mokesčius, pavyzdžiui, aktyvavimo mokesčius. Mokėjimai už šiuos mokesčius
įtraukti į sandorio kainą ir, jei jie nėra susiję su įvykdomu veiklos įsipareigojimu, priskiriami kitiems sutartyje
nurodytiems veiklos įvykdymo įsipareigojimams.
Kai kurie paketų pasiūlymai apima nuomos komponentus, t. y. TV priedėlius, bei komponentus, nepriskiriamus
nuomai, pavyzdžiui, abonento mokesčius. Šiose sutartyse, sandorio kaina priskiriama kaip atskiri veiklos vykdymo
įsipareigojimai tiek nuomos komponentui, tiek ne nuomos komponentui. Tuomet nuomos komponentai apskaitomi
kaip veiklos nuoma arba finansinė nuoma, priklausomai nuo nuomos klasifikavimo. Pajamos iš ne nuomos
komponentų, pripažįstamos tada, kai įvykdomi įsipareigojimai. Įranga, kuri gali būti naudojama tik su Bendrovės
teikiamomis paslaugomis ir kuri neturi kitos svarbios funkcijos klientui nei teikiant paslaugą, pavyzdžiui,
maršrutizatoriai, nėra apskaitomi kaip atskiri veiklos vykdymo įsipareigojimai. Tokiais atvejais sandorio kaina yra
priskiriama nustatytam veiklos įsipareigojimui, t. y. įrangai sandorio kaina nepriskiriama. Bet koks iš anksto gautas
atlygis, kai įranga pristatoma, yra pripažįstamas kaip sutartinis įsipareigojimas ir pajamos pripažįstamos tuomet, kai
įvykdomi nustatyti įsipareigojimai.
Bendrovė veikia savo sąskaita ar kaip agentas
Kartais trečioji šalis dalyvauja teikiant prekes ar paslaugas Bendrovei, pvz., Bendrovė teikia klientams kelias pridėtinės
vertės paslaugas (PVS) kaip paketą.
Sandoriuose, kuriuose Bendrovė veikia savo sąskaita, pajamos pripažįstamos bendrąja verte. Sandoriuose, kuriuose
Bendrovė veikia kaip agentas ir paskiria kitą šalį tiekti prekes arba paslaugas, pajamos pripažįstamos tokia suma, kuri
lieka Bendrovei po tokiai kitai šaliai išmokėtos sumos už prekių ar paslaugų tiekimą. Išrašant sąskaitas faktūras
galutiniams vartotojams už trečiosios šalies suteiktas paslaugas, sumos, kurios surenkamos savo sąskaita veikiančio
ūkio subjekto vardu, yra atimamos iš pajamų sumos.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 23
2.22
Palūkanų pajamos
Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, atsižvelgiant į taikomą pagrindinę ir faktinę palūkanų normą, t. y.
normą, kuria tiksliai diskontuojamos numatomos būsimos įplaukos per tikėtiną finansinio turto galiojimo laikotarpį iki
to turto grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.
Palūkanų pajamos už investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir suteiktas paskolas apskaitomos straipsnyje „Kitos
pajamos“, o palūkanų pajamos už pinigus ir pinigų ekvivalentus apskaitomos straipsnyje „Finansinės veiklos pajamos“.
2.23
Dividendų pajamos
Dividendų pajamos, gautos iš investicijų, pripažįstamos tuomet, kai įgyjama teisė gauti jų mokėjimą.
2.24
Išmokos darbuotojams
Socialinio draudimo mokestis
Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau –
Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaudamosi vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai
planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo
toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų
tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais.
Išeitinės išmokos
Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją
amžiaus abipusiu susitarimu arba darbdavio pageidavimu. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra
akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių
nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už
išėjimą abipusiu susitarimu. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių po ataskaitinio
laikotarpio, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.
Atlyginimo priedai
Bendrovė pripažįsta įsipareigojimus ir sąnaudas atlyginimo priedams remiantis iš anksto apibrėžtais tikslais. Bendrovė
pripažįsta susijusį įsipareigojimą, kuomet yra įsipareigojusi pagal sutartį arba kuomet praeityje buvo vykdoma tokia
praktika, kuri sukūrė konstruktyvų įsipareigojimą.
Papildomas sveikatos draudimas
Bendrovė už savo darbuotojus draudimo įmonei moka papildomo sveikatos draudimo įmokas. Papildomas sveikatos
draudimas suteikia darbuotojams galimybę gauti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas pasirinktoje gydymo
įstaigoje. Papildomo sveikatos draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.
Įmokos į pensijų fondą
Bendrovė prisideda prie III pakopos pensijų fondų jos darbuotojų, kurie nusprendė dalyvauti Bendrovės ir „SEB
investicijų valdymas“ pasiūlytoje pensijų fondų programoje, vardu. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra
patiriamos.
2.25
Dividendų paskirstymas
Bendrovės akcininkams išmokami dividendai apskaitomi kaip įsipareigojimas Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo
laikotarpiu, kuriuo dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.
Juridiniams asmenims išmokėtiems dividendams taikomas 15 proc. (2020 m. – 15 proc.) mokestis prie pajamų
šaltinio. Pagal šalies įstatymus gali būti taikoma išimtis t. y. dividendams netaikomas mokestis prie pajamų šaltinio,
kai akcininkui priklauso daugiau nei 10 proc. akcinio kapitalo ir šią dalį jis turi daugiau negu vienerius metus. Be to,
yra numatyta mokesčių prie pajamų šaltinio išimtis dividendams, mokamiems į pensijų ar investicinius fondus.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 24
2.26
Informacija apie segmentus
Verslo klientų segmentas (angl. B2B) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų, skirtų didelio, vidutinio ir
smulkaus verslo klientams ir operatoriams, pardavimą, įskaitant mažmenines ir didmenines telekomunikacijų ir IT
paslaugas.
Privačių klientų segmentas (angl. B2C) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų teikimą privatiems
klientams.
Kitas segmentas apima technologijų padalinio ir aptarnavimo vienetų finansinius rezultatus.
Vadovybė vertina segmentų veiklą, remiantis pajamų ir veiklos pelno rodikliais ir naudojant tą pačią apskaitos politiką
kaip ir rengiant šias finansines ataskaitas.
Segmentų pajamos priskiriamos prie iš išorės pirkėjų gautų pajamų. Vadovybė įvertina segmento veiklos pelną pagal
savo atsakomybę, apibrėžtą segmento biudžetu. Pardavimai ir sąnaudos tarp segmentų nėra įtraukiami į segmento
veiklos vertinimą.
Bendrovės 2020 m. pateikiami segmentai:
2020 m. sausio – gruodžio mėn.
B2B
B2C
Kita
Iš viso
Pajamos iš išorės klientų
154 813
240 990
3 238
399 041
Prekių ir paslaugų savikaina, su darbuotojais
susijusios sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos
(80 779)
(102 357)
(81 613)
(264 749)
Veiklos rezultatas
74 034
138 633
(78 375)
134 292
Kitos pajamos
-
Kitas grynasis pelnas (nuostoliai)
502
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir
vertės sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti
(69 952)
Pagrindinės veiklos pelnas
64 842
Bendrovės 2021 m. pateikiami segmentai:
2021 m. sausio – gruodžio mėn.
B2B
B2C
Kita
Iš viso
Pajamos iš išorės klientų
155 251
261 577
3 966
420 794
Prekių ir paslaugų savikaina, su darbuotojais
susijusios sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos
(82 265)
(109 520)
(91 824)
(283 609)
Veiklos rezultatas
72 986
152 057
(87 858)
137 185
Kitos pajamos
-
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte
1 414
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir
vertės sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti
(77 669)
Pagrindinės veiklos pelnas
60 930
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 25
3
Finansinės rizikos valdymas
3.1
Finansinės rizikos veiksniai
Vykdydama veiklą, Bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos kursų
svyravimo riziką ir palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Bendrovės iždo valdymo politika
pagrindinį dėmesį skiria finansinės rizikos valdymui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Bendrovės
finansiniams veiklos rezultatams.
Rizikos valdymą atlieka „Telia Company AB“ iždo padalinys pagal Valdybos patvirtintą politiką. „Telia Company AB“
Iždo padalinys identifikuoja ir įvertina finansines rizikas glaudžiai dirbdamas su atskirais „Telia Company AB“
padaliniais. Valdyba pateikia rašytinius bendros rizikos valdymo principus, taip pat rašytinę politiką, apimančią
konkrečias sritis, tokias kaip valiutų kursų svyravimo rizika, palūkanų normos rizika, kredito rizika ir investavimo
pertekliaus likvidumas.
Rinkos rizika
Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika
Bendrovė veikia euro zonoje, kur pagrindinis pajamų ir mokėjimų srautas yra atliekamas eurais, todėl rizika dėl
valiutos kurso pasikeitimo yra nereikšminga. Tam tikra rizika dėl valiutos pasikeitimo galima dėl Bendrovės
tarptautinės veiklos, susijusios su užsienio telekomunikacijų operatoriais ir tiekėjais, veikiančiais už euro zonos ribų,
ir pirmiausia yra susijusi su mokėjimais, vykdomais JAV doleriais (USD). Iš esmės, visos Bendrovės prekybos
mokėtinos ir gautinos sumos užsienio valiuta yra trumpalaikės ir nereikšmingos, palyginti su bendru grynųjų pinigų
srautus eurais. Kadangi rizika, susijusi su valiutos svyravimu nereikšminga, jautrumo analizė dėl valiutos svyravimo
rizikos nebuvo atskleista. Bendrovė valdo valiutų svyravimų riziką sumažindama operacijų, vykdomų užsienio valiuta,
skaičių iki minimumo. Detaliau rizika dėl valiutos kurso svyravimo yra atskleista 21, 22, 25 ir 26 pastabose.
Pinigų srautų ir palūkanų normos rizika
Bendrovė susiduria su palūkanų normos rizika vykdydama finansavimo ir pinigų valdymo veiklas.
Finansinių ataskaitų dieną Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, susiję su palūkanų norma:
2021 m.
2020 m.
Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais apmokėjimais
35 828
32 020
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma
30 000
60 000
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto atstatymui
12 398
11 833
Sukaupimai pensijoms
425
440
Mokėtinos sumos su skirtingais apmokėjimais
6 807
7 409
Finansinių ataskaitų dieną palūkanų normos pasikeitimas padidino (sumažino) turtą ar įsipareigojimus ir nuosavą
kapitalą toliau pateiktomis sumomis. Ši analizė atlikta, darant prielaidą, kad visi kiti kintamieji išlieka pastovūs.
Taikoma
palūkanų
norma
Palūkanų
normos pokytis
(-100 bazinių
punktų)
Palūkanų
normos pokytis
(+100 bazinių
punktų)
Įtaka,
tūkst. Eur
Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais
apmokėjimais
5,21%
36 227
35 462
366
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma
0,60%
30 139
29 282
139 / (718)
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto
atstatymui
2,69%
13 558
11 700
1 160 / (698)
Sukaupimai pensijoms
2,70%
448
405
23 / (20)
Mokėtinos sumos su skirtingais
apmokėjimais
2,21%
7 162
6 475
355 / (332)
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 26
3.1
Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)
Kredito rizika
Finansinis turtas, kuriam kyla kredito rizika, apima indėlius ir prekybos gautinas sumas.
Bendrovė atlieka visų naujų klientų (įmonių fizinių asmenų) kreditingumo vertinimą prieš pasirašydama bet kokios
rūšies naujas sutartis, išskyrus mažos vertės sutartis, pvz., sutartis dėl papildomų TV kanalų paketo ar kitas pridėtinės
vertės paslaugas (PVS). Klientų sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš įvairių priminimų, pradedant nuo įspėjimų
apie artėjantį apmokėjimo terminą ir vėliau siunčiant papildomus priminimus praėjus sąskaitų apmokėjimo terminui.
Paslaugos apribojamos, kai vėluojama susimokėti 20 dienų, sutartys nutraukiamos ir skiriamos baudos, kai vėluojama
sumokėti daugiau kaip 50 dienų. Išsiuntus papildomus priminimo laiškus ir negavus apmokėjimo, privačių klientų
beviltiškos skolos perduodamos išorėms skolų išieškojimo agentūroms, kurios rūpinasi skolų atgavimu.
Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Bendrovės vidaus
politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimui. Vertės sumažėjimas įvertinamas, atsižvelgiant į
prekybos gautinų sumų klasifikaciją į grupes ir kiekvienai grupei taikomomis tam tikromis vertės sumažėjimo
normomis. Vertės sumažėjimo normos Bendrovės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo
įvertinimui, peržiūrimos kasmet.
Sumažėjęs likvidumas gali paveikti Bendrovės skolininkų padėtį, o tai atitinkamai paveiktų jų galimybes padengti
įsiskolinimus. Blogėjančios skolininkų veiklos sąlygos taip pat gali paveikti vadovybės pinigų srautų prognozes ir
finansinio ir nefinansinio turto vertės sumažėjimo įvertinimą. Remdamasi turima informacija, vadovybė tinkamai
atskleidė patikslintus tikėtinų pinigų srautų įvertinimus, nustačiusi jų vertės sumažėjimą.
Likvidumo rizika
Likvidumo rizika yra susijusi su rizika, kad Bendrovė negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, susijusių su grynaisiais
pinigais ar kitu finansiniu turtu.
Likvidumo rizika yra susijusi su pakankamo lėšų kiekio užtikrinimu skoloms padengti, kapitalinėms investicijoms
vykdyti, reikalingam apyvartiniam kapitalui palaikyti ar dividendams išmokėti. Konservatyvus likvidumo rizikos
valdymas reiškia pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekio užtikrinimą. Atitinkamai Bendrovės vadovybė įdiegė
formalias procedūras likvidumo rizikos valdymui, kurios numato, kad minimalus reikalaujamas likvidumo rodiklis
(apskaičiuojamas prie pinigų ir pinigų ekvivalentų pridedant nepanaudotas sutartas kredito priemones) bet kuriuo
metu turėtų būti didesnis negu 2 proc. planuojamų metinių pajamų.
Bendrovė turi vidinės kontrolės procesus ir likvidumo rizikos valdymo planus. Trumpalaikis ir vidutinės trukmės
likvidumo valdymas atsižvelgia į finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų terminus ir įvertina veiklos pinigų srautus.
Bendrovės paskolų nediskontuotų pinigų srautų analizė, suskirstant juos į atitinkamas terminų grupes pagal
laikotarpius, likusius nuo balanso datos iki sutartimi nustatyto termino pabaigos, pateikta 26 pastaboje.
Veiklos sandorio jautrumo rizika
Bendrovės klientams sąskaitos pagrinde išrašomos vietine valiuta. Gautinos sumos ir mokėtinos sumos kitiems
operatoriams už tarptautinį fiksuotą srautą ir tarptinklinį ryšį paprastai apmokamos per atsiskaitymų institucijas (angl.
clearing-houses).
Jautrumo analizė grindžiama prielaida, kad veiklos sandoriai 2021 m. neatskleidė jokių reikšmingų palūkanų normų
ar valiutos pasikeitimo rizikų, todėl jokios apsidraudimo priemonės nebuvo taikomos.
Tikrosios vertės nustatymas
13-ajame TFAS nustatyta vertinimo metodikų hierarchija, pagrįsta tuo ar duomenys pagal šią vertinimo metodiką yra
stebimi ar ne. Stebimi duomenys atspindi rinkos informaciją iš nepriklausomų šaltinių; nestebimi duomenys atspindi
Bendrovės rinkos prielaidas. Hierarchija reikalauja naudoti stebimus rinkos duomenis kai įmanoma.
Tikrosios vertės nustatymo tikslas, net ir neaktyviose rinkose, yra nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną būtų
parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 27
3.1
Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)
Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymui yra naudojami skirtingi metodai: remiamasi kaina, vertinimo
metodikomis, apimančiomis stebimus duomenis, ir vertinimo metodikomis, pagrįstomis vidiniais modeliais. Tikrosios
vertės vertinimo metodai yra skirstomi į 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio.
Tikrosios vertės hierarchijos lygis, pagal kurį finansinės priemonės tikroji vertė klasifikuojama, priskiriamas kaip
žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.
Finansinių priemonių klasifikavimas tikrosios vertės hierarchijoje yra dviejų etapų procesas:
1) Klasifikuoti duomenis nustatant tikrąją vertę į vieną iš trijų lygių.
2) Klasifikuoti visą finansinę priemonę remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.
Kotiruojama kaina aktyvioje rinkoje – 1 lygio duomenys
1 lygio duomenys yra tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose
rinkose, kai kotiruojamos kainos yra lengvai prieinamos, ir kainos atspindi faktinius, reguliarius rinkos sandorius,
sudarytus rinkos sąlygomis.
Vertinimo metodikos, naudojant stebimus duomenis – 2 lygio duomenys
2 lygio duomenys yra kiti tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi duomenys apie turtą arba įsipareigojimą, išskyrus
kotiruojamas kainas, kurios priskiriamos 1 lygiui, ir yra turto vienetų arba įsipareigojimų tiesiogiai (t. y. kaina) arba
netiesiogiai (t. y. iš kainų) stebimi duomenys.
Vertinimo metodikos, naudojant nestebimus duomenis – 3 lygio duomenys
Vertinimo metodika, kurioje naudojami svarbūs duomenys, kurie nėra stebimi rinkos duomenys (nestebimi
duomenys), priskiriama 3 hierarchijos lygiui. Nestebimi duomenys yra tie, kurie nėra lengvai prieinami aktyvioje
rinkoje dėl rinkos likvidumo ar produkto sudėtingumo. 3 lygio duomenys paprastai nustatomi remiantis panašaus
pobūdžio stebimais duomenimis, istoriniais duomenų stebėjimais ar analitiniais vertinimo metodais.
Turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra atskleista
Likvidžių ir trumpalaikių finansinių priemonių (kurių terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai), pavyzdžiui, pinigai ir
pinigų ekvivalentai, trumpalaikiai indėliai, trumpalaikės mokėtinos sumos ir gautinos sumos, trumpalaikės banko
paskolos, balansinė vertė atitinka jos tikrąją vertę.
3.2
Kapitalo valdymas
Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir naudą kitoms
suinteresuotosioms šalims, taip pat palaikyti optimalią kapitalo sudėtį, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas.
Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo sudėtį, Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų
sumą, grąžinti kapitalą akcininkams ir išleisti naujas akcijas.
Bendrovė apibrėžia kapitalą kaip „Nuosavas kapitalas“, kaip parodyta finansinės būklės ataskaitoje.
Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis akcinis kapitalas neturi būti mažesnis negu
40 000 Eur, o akcininkų nuosavybė neturi būti mažesnė negu 50 proc. įmonės įstatinio kapitalo. 2021 m. ir 2020 m.
gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi šių reikalavimų.
Bendrovės veikla finansuojama iš išorės šalių bei naudojant akcininkų kapitalą. 2021 m. pabaigoje Bendrovė turėjo
finansinio lizingo ir tiekėjų finansavimo įsipareigojimų bei paskolas iš Lietuvos ir užsienio bankų, kurių suma buvo
30 mln. Eur. Išsamesnė su paskolomis susijusi informacija pateikta 26 pastaboje.
Bendrovei netaikomi jokie išoriškai nustatyti kapitalo reikalavimai.
3.3
Tikrosios vertės nustatymas
Laikoma, kad prekybos gautinų sumų balansinė vertė, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, ir mokėtinų sumų
balansinė vertė atitinka jų tikrąsias vertes (nes naudojamos rinkos normos).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 28
3.4
Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita
Finansinis turtas
Užskaitomas finansinis turtas, atitinkantis užskaitos kriterijus, nurodytus 2.8 pastaboje:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Prekybos ir kitos gautinos sumos
Pripažinto finansinio turto bendroji vertė
97 082
98 872
Pripažintų finansinių įsipareigojimų, užskaitytų finansinės būklės ataskaitoje,
bendroji vertė
(3 878)
(3 281)
Finansinės būklės ataskaitoje pateikto finansinio turto grynoji vertė
93 204
95 591
Finansinės būklės ataskaitoje neužskaitytos susijusios sumos
-
-
Grynoji vertė
93 204
95 591
Finansiniai įsipareigojimai
Užskaitomi finansiniai įsipareigojimai, atitinkantys užskaitos kriterijus, nurodytus 2.9 pastaboje:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Prekybos mokėtinos sumos
Pripažintų finansinių įsipareigojimų bendroji vertė
200 971
167 493
Pripažinto finansinio turto, užskaityto finansinės būklės ataskaitoje, bendroji
vertė
(3 878)
(3 281)
Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų finansinių įsipareigojimų grynoji
vertė
197 093
164 212
Finansinės būklės ataskaitoje neužskaitytos susijusios sumos
-
-
Grynoji vertė
197 093
164 212
4
Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir pagrindiniai neapibrėžtumai
Taikydami Bendrovės apskaitos politikas, aprašytas 3 pastaboje, vadovai privalo priimti sprendimus (nesusijusius
su vertinimais), kurie turi reikšmingą įtaką pripažintoms sumoms ir daryti įvertinimus bei prielaidas apie turto ir
įsipareigojimų balansines vertes, kurios nėra aiškiai matomos iš kitų šaltinių. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra
pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie laikomi svarbiais. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių vertinimų.
Įvertinimai ir juos pagrindžiančios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Apskaitinių vertinimų patikslinimai yra pripažįstami
tuo laikotarpiu, kada vertinimas yra peržiūrimas, jeigu patikslinimai turi įtakos tik tam periodui, arba peržiūrėjimo
periodu ir būsimais periodais tuo atveju, kai patikslinimai įtakoja tiek dabartinį, tiek būsimus periodus.
Prestižo vertės sumažėjimo vertinimas
Vadovaudamasi 2.6 ir 2.7 pastabose aprašytais apskaitos principais, Bendrovė kasmet vertina, ar prestižo vertė
nėra sumažėjusi. Pinigus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis naudojimo vertės skaičiavimais.
Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus (15 pastaba).
Vertės sumažėjimo testavimo tikslas yra užtikrinti, kad turtas būtų apskaitomas ne didesne nei atsiperkamąja verte.
Atsiperkamoji vertė (tai yra didesnioji iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) įprastai
nustatoma remiantis naudojimo verte ir pritaikius diskontuotus pinigų srautų skaičiavimus. Atsiperkamosios vertės
apskaičiavimams vadovybė naudoja prielaidas, kurios jos manymu yra pagrįstos geriausia prieinama informacija.
Pagrindinės prielaidos naudojimo vertės apskaičiavimams buvo pardavimų augimas, EBITDA maržos raida, vidutinė
svertinė turto grąža (WARA), „CAPEX-to-sales“ santykis ir galutinis laisvų pinigų srauto augimo tempas.
Naudojimo vertės apskaičiavimai yra pagrįsti vadovybės patvirtintomis prognozėmis, kurios, vadovybės įsitikinimu,
atspindi ankstesnę patirtį, prognozes pramonės šakos ataskaitose ir kitą prieinamą išorės informaciją.
Prognozuojami pinigų srautai buvo diskontuoti pagal vidutinę svertinę turto grąžą (WARA). Jis atspindi įmonės
vidutinės kapitalo kainos apskaičiavimo metodą, kai kiekviena kapitalo kategorija yra apskaičiuojama pagal tos
konkrečios kapitalo kategorijos dalį bendrame bendrovės finansavime. WARA atspindi vidinę grąžos normą (IRR),
kuri yra tikėtinas pirkimo kainos paskirstymo rezultatas (PPA). Vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC) yra
mažesni už vidinę grąžos normą (IRR), kadangi racionalus ir turintis žinių rinkos investuotojas neinvestuoja į
projektus, kurių pelningumas mažesnis nei vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC). Todėl WACC įprastai yra
mažesnis už WARA ir IRR.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 29
4
Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir pagrindiniai neapibrėžtumai (tęsinys)
2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. prestižas buvo vertintas dėl vertės sumažėjimo. Skaičiavimai buvo atlikti naudojant
pinigų srautų prognozes prieš apmokestinimą, pagrįstą vadovybės patvirtintais penkerių metų finansiniais
biudžetais. Vadovybė planuotą pelną po mokesčių apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais,
pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl rinkos plėtros. Daugiau informacijos apie vertės sumažėjimo vertinime
naudotas prielaidas pateikta 15 pastaboje. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės
sumažėjimo nuostolių.
Nematerialusis turtas
Nematerialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpio paaiškinimai yra pateikti pirmiau čia atskleistoje informacijoje, o
metų amortizacijos mokestis yra nurodytas 15 pastaboje. Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikotarpis
ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, o bet kokių pokyčių įtaka yra
apskaitoma perspektyviai. Įvertinimai yra atlikti atsižvelgiant į Bendrovės istorinę patirtį, kuri atitiktų didžiausią ir
geriausią turto naudojimą ir numatomą turto panaudojimą ateityje. Pripažintas nematerialusis turtas atspindi
laikotarpį, per kurį šis turtas teiks naudą veikloje. Klientų duomenų bazės naudingo tarnavimo laiko įvertinimas buvo
atliktas remiantis dabartine klientų skaičiaus ir atjungtų klientų skaičiaus per tam tikrą laikotarpį statistika.
Ilgalaikis materialusis turtas
Dėl nuolatinės technologijų pažangos atliekami įvertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo
laiku: naudingo tarnavimo laikotarpiai atskleisti pirmiau čia atskleistoje informacijoje, o nusidėvėjimo sąnaudos už
metus atskleistos 14 pastaboje. Padidinus turto numatomą naudingo tarnavimo laiką ar jo likvidacinę vertę,
sumažėtų nusidėvėjimo sąnaudos. Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo
įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto istorine
patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui, pavyzdžiui, technologijų
pasikeitimai. Be to, tinklo infrastruktūra negali būti nudėvima per laikotarpį, kuris tęsiasi ilgiau negu atitinkamos
licencijos, kuria remiantis teikiamos paslaugos, galiojimo laikotarpis.
Gautinų sumų vertės sumažėjimas
Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatytas remiantis vadovybės atliktais jų atgautinumo ir terminų įvertinimais,
susijusiais su sumomis, kurios nebus atgautos pagal pradžioje numatytus terminus. Šiam įvertinimui atlikti reikia
priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi reikšmingais skolininko finansiniais sunkumais, tikimybe, kad
skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu.
Dabartiniai Bendrovės įvertinimai galėtų labai pasikeisti dėl pasikeitusios padėties rinkoje ar visoje šalies
ekonomikoje. Atsiperkamumo rodiklis taip pat labai priklauso nuo sėkmės rodiklio bei veiksmų, kurių buvo imtasi,
siekiant atgauti reikšmingai pradelstas gautinas sumas.
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas parodo įvertintus nuostolius, atsirandančius dėl klientų negalėjimo atlikti
reikiamus mokėjimus. Vadovybė nustato vertės sumažėjimo dydį, remiantis gautinų sumų susigrąžinimo tikimybe,
atsižvelgiant į ankstesnių metų nuostolius ir dabartines sumų surinkimo tendencijas.
Debesų kompiuterijos išlaidos
2021 m. balandžio mėn. Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) paskelbė
darbotvarkės klausimą dėl debesų kompiuterijos išlaidų apskaitos. Naujame išaiškinime aptariama tiekėjo
programinės įrangos debesų platformose konfigūravimo ir pritaikymo išlaidų apskaita. Išaiškinime, kuris turi būti
taikomas retrospektyviai, nurodoma, kad kai kurios išlaidos, priklausomai nuo faktų ir aplinkybių, turi būti
pripažįstamos veiklos sąnaudose, kai darbas yra užbaigiamas. Projektai, kuriems taikomi naujojo išaiškinimo
reikalavimai, buvo pradėti įgyvendinti tik 2021 metais veiklos sąnaudose pripažįstant 839 tūkst. Eur išlaidų sumą.
Ankstesnių laikotarpių duomenys nebuvo tikslinami.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 30
5
Pajamos
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Mobiliojo ryšio paslaugos
136 298
129 159
Įrangos pardavimo pajamos
97 431
91 786
Interneto paslaugos
64 410
57 890
Balso telefonijos paslaugos
41 504
44 411
TV paslaugos
39 042
35 987
IT paslaugos
17 653
14 428
Duomenų perdavimo ir su tinklu susijusios paslaugos
17 454
17 964
Kitos paslaugos
7 002
7 416
Iš viso
420 794
399 041
6
Prekių ir paslaugų savikaina
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudos
113 876
105 222
Tinklų sujungimo sąnaudos
43 252
48 490
Tinklo talpos sąnaudos
11 562
10 103
Iš viso
168 690
163 815
7
Kitos veiklos sąnaudos
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Rinkodaros sąnaudos
16 631
14 827
Konsultacijos ir kitos Grupės teikiamos paslaugos
14 876
12 369
Energijos, patalpų ir transporto sąnaudos
12 320
10 381
Eksploatavimo ir kitų paslaugų sąnaudos
7 880
5 990
Gautinų sumų vertės sumažėjimas
1 715
2 075
Kitos sąnaudos
4 865
5 134
Iš viso
58 287
50 776
8
Kitos pajamos
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Dividendų pajamos (31 pastaba)
-
330
Iš viso
-
330
9
Kitos veiklos pelnas (nuostoliai)
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pelnas
1 639
514
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo nuostoliai
(188)
(126)
Kitos veiklos pelnas (nuostoliai)
(37)
114
Iš viso
1 414
502
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 31
10
Finansinė ir investicinė veikla
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Investicijų į patronuojamąsias įmones pelnas (nuostoliai)
-
(318)
Gautinų sumų amortizacijos palūkanų pajamos
1 049
1 823
Finansinės nuomos palūkanų pajamos
353
274
Pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos
48
56
Kapitalo prieaugis, gautas pardavus akcijas
-
115
Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pasikeitimo finansinėje veikloje
-
26
Kitos finansinės veiklos pajamos
13
26
Finansinės pajamos
1 463
2 320
Nuomos palūkanų sąnaudos
(2 464)
(2 884)
Paskolų palūkanos
(896)
(1 391)
Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pasikeitimo finansinėje veikloje
(121)
(275)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos
(67)
(44)
Finansinės veiklos sąnaudos
(3 548)
(4 594)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos
(2 085)
(2 592)
11
Pelno mokestis
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis
1 313
7 261
Atidėtasis mokestis (27 pastaba)
724
(925)
Pelno mokesčio sąnaudos
2 037
6 336
Nuo 2009 m. sausio 1 d. galioja Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos suteikiama mokestinė lengvata
investicijoms į naujas technologijas. Tuo remiantis, 2021 m. Bendrovės apskaičiuota pelno mokesčio lengvata
sudarė 6,8 mln. Eur (2020 m. – 2,1 mln. Eur). Investicijos į naujas technologijas kapitalizuojamos kaip ilgalaikis
materialusis turtas ir jų nusidėvėjimas pripažįstamas leidžiamais atskaitymais mokesčių tikslais, todėl ši mokestinė
lengvata nesukuria atidėtojo mokesčio įsipareigojimo.
Mokesčių inspekcija bet kuriuo metu per 5-is iš eilės einančius metus nuo metų, kuriais buvo pateikta mokesčių
deklaracija, pabaigos gali patikrinti buhalterines knygas ir apskaitos įrašus, ir apskaičiuoti papildomus mokesčius bei
baudas.
Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų atsirasti potencialus reikšmingas
įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.
Pelno mokestis, apskaičiuotas Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų
apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą, kaip parodyta toliau:
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Pelnas prieš apmokestinimą
58 845
62 250
Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2020 m. – 15 proc.)
8 827
9 338
Gauti neapmokestinami dividendai (mokestinis poveikis)
-
(50)
Neapmokestinamos pajamos (-) ir sąnaudos nemažinančios apmokestinamojo
pelno (+)
1 220
(291)
Mokestinė lengvata
(6 853)
(2 106)
Kita
(1 157)
(555)
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų atskaitoje pripažintos pelno
mokesčio sąnaudos
2 037
6 336
Efektyvi palūkanų norma
3,46 proc.
10,18 proc.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 32
12
Vienai akcijai tenkantis pelnas
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per
laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Bendrovė neturi finansinių priemonių, potencialiai
konvertuojamų į paprastąsias akcijas, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir
paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas.
Svertinis akcijų vidurkis ataskaitiniais laikotarpiais sudarė 582 613 tūkst.
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Grynasis pelnas
56 808
55 914
Išleistų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)
582 613
582 613
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eur)
0,098
0,096
13
Vienai akcijai tenkantys dividendai
Už 2020 m. ir 2019 m. paskelbti vienai akcijai tenkantys dividendai, kurie buvo sumokėti 2021 m. ir 2020 m.,
atitinkamai sudarė 0,10 Eur ir 0,09 Eur.
14
Ilgalaikis materialusis turtas
Pelno ar nuostolių ataskaitoje pripažintas nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudas sudaro:
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas (14 pastaba)
50 687
44 555
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas (14 pastaba)
802
267
Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos (15 pastaba)
16 885
15 762
Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos (15 pastaba)
-
-
Naudojimo teise valdomo turto amortizacija (16 pastaba)
9 295
9 368
Iš viso
77 669
69 952
Laikomo parduoti turto vertės sumažėjimas
-
-
Iš viso
77 669
69 952
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 33
14
Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)
Žemė ir
pastatai
Kanalai ir
telekomunika-
cinė įranga
Kitas
ilgalaikis
materialusis
turtas
Nebaigta
statyba
Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
11 155
222 640
16 780
9 324
259 899
Teisinis sujungimas (30 pastaba)
3 740
4
34
-
3 778
Įsigijimai
-
493
-
38 340
38 833
Perklasifikavimai
36
(33)
(35)
(155)
(187)
Perleidimai ir nurašymai
(47)
(176)
(355)
-
(578)
Perkelta iš nebaigtos statybos
1 240
28 908
3 723
(33 871)
-
Nusidėvėjimas
(1 296)
(38 909)
(4 350)
-
(44 555)
Vertės sumažėjimas
-
(242)
(25)
-
(267)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
14 828
212 685
15 772
13 638
256 923
2020 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
43 775
789 416
58 965
13 638
905 794
Sukauptas nusidėvėjimas
(28 947)
(574 758)
(43 192)
-
(646 897)
Vertės sumažėjimas
-
(1 973)
(1)
-
(1 974)
Likutinė vertė
14 828
212 685
15 772
13 638
256 923
2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
14 828
212 685
15 772
13 638
256 923
Įsigijimai
-
534
-
67 741
68 275
Perklasifikavimai
(3 863)
(18)
172
(293)
(4 002)
Perleidimai ir nurašymai
(2 302)
(301)
(70)
-
(2 673)
Perkelta iš nebaigtos statybos
1 769
49 390
3 605
(54 764)
-
Nusidėvėjimas
(1 376)
(44 389)
(4 922)
-
(50 687)
Vertės sumažėjimas
(80)
(721)
(1)
-
(802)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
8 976
217 180
14 556
26 322
267 034
2021 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
30 979
796 147
53 582
26 322
907 030
Sukauptas nusidėvėjimas
(21 962)
(577 292)
(39 025)
-
(638 279)
Vertės sumažėjimas
(41)
(1 675)
(1)
-
(1 717)
Likutinė vertė
8 976
217 180
14 556
26 322
267 034
2021 m. Bendrovė peržiūrėjo pilnai nudėvėto turto nurašymo principus remiantis ekonominės naudos kriterijumi, kaip
atskleista apskaitos politikoje. Pagal naujus kriterijus Bendrovės nurašyto pilnai nudėvėto turto įsigijimo savikainą
sudarė 32 491 tūkst. Eur (2020 m. – 45 447 tūkst. Eur).
2021 m. Bendrovė perklasifikavo 3 848 tūkst. Eur vertės materialiojo turto į turtą, skirtą parduoti.
Bendrovė taip pat peržiūrėjo apskaitomus projektus ir atliko materialiojo turto perkvalifikavimą į nematerialųjį turtą
154 tūkst. Eur sumai (2020 m. – 184 tūkst. Eur sumai).
Bendrovė vis dar naudoja nuvertėjusį ilgalaikį materialųjį turtą, kurio įsigijimo vertė 2021 m. gruodžio 31 d. siekė
318 687 tūkst. Eur (2020 m. – 352 803 tūkst. Eur), apimant pastatus, kurių įsigijimų savikaina 2021 m. gruodžio
31 d. siekė 9 424 tūkst. Eur (2020 m. – 10 560 tūkst. Eur), mašinas ir įrangą, kurių įsigijimo savikaina yra 287 271
tūkst. Eur (2020 m. – 312 476 tūkst. Eur) ir kitus įrengimus, prietaisus ir įrankius, kurių įsigijimų savikaina yra 21 992
tūkst. Eur (2020 m. – 29 767 tūkst. Eur).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 34
14
Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)
Turto grupė „Kanalai ir telekomunikacinė įranga“ apima galinę įrangą, kurią grupė nuomoja trečiosioms šalims pagal
nuomos sutartis ir kurios apskaitinės vertės yra šios:
2021 m.
2020 m.
Savikaina
60 523
59 254
Sausio 1 d. sukauptas nusidėvėjimas
(39 769)
(35 746)
Nusidėvėjimas per metus
(7 019)
(7 378)
Perleisto ir nurašyto turto sukauptas nusidėvėjimas
3 477
3 355
Likutinė vertė
17 212
19 485
15
Nematerialusis turtas
Licencijos ir
programinė
įranga
Prestižas
Kitas
nematerialusis
turtas*
Statyba
Kuriamas
turtas**
Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
58 028
26 769
38 167
9 193
132 157
Teisinis sujungimas (30 pastaba)
1
-
-
-
1
Įsigijimai
-
-
-
15 701
15 701
Perklasifikavimai
9 361
-
-
(9 176)
185
Perleidimai ir nurašymai
(59)
-
-
-
(59)
Amortizacijos sąnaudos
(12 285)
-
(3 477)
-
(15 762)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
55 046
26 769
34 690
15 718
132 223
2020 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
117 579
29 408
58 087
15 718
220 792
Sukaupta amortizacija
(62 533)
-
(19 813)
-
(82 346)
Vertės sumažėjimas
-
(2 639)
(3 584)
-
(6 223)
Likutinė vertė
55 046
26 769
34 690
15 718
132 223
2021 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
55 046
26 769
34 690
15 718
132 223
Įsigijimai
43
-
-
25 312
25 355
Perklasifikavimai
15 893
-
-
(15 739)
154
Perleidimai ir nurašymai
(53)
-
-
-
(53)
Amortizacijos sąnaudos
(13 437)
-
(3 448)
-
(16 885)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
57 492
26 769
31 242
25 291
140 794
2021 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
128 254
29 408
57 711
25 291
240 664
Sukauptas nusidėvėjimas
(70 762)
-
(22 885)
-
(93 647)
Vertės sumažėjimas
-
(2 639)
(3 584)
-
(6 223)
Likutinė vertė
57 492
26 769
31 242
25 291
140 794
* Kitą nematerialųjį turtą 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro klientų bazė ir prekių ženklas (perimti iš AB „Omnitel“ prijungimo
metu), kurių vertė 31 245 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 34 691 tūkst. Eur), o likęs amortizavimo laikotarpis yra 9
metai.
** Kuriamas turtas apima nematerialųjį turtą, skirtą savoms reikmėms, taip pat paslaugų teikimui, kurį yra tikimasi užbaigti
per 2022 m.
2021 m. Bendrovė peržiūrėjo visiškai amortizuoto turto nurašymo principus remiantis ekonominės naudos kriterijumi,
kaip atskleista apskaitos politikoje. Pagal naujus kriterijus Bendrovės nurašyto visiškai amortizuoto turto įsigijimo
savikainą sudarė 14 492 tūkst. Eur (2020 m. – 13 284 tūkst. Eur).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 35
15
Nematerialusis turtas (tęsinys)
2021 m. pabaigoje klientų bazės apskaitinė vertė buvo lygi 31,2 mln. Eur, o prestižas – 26,8 mln. Eur.
Atsiperkamąsias vertes vadovybė įvertino naudodama diskontuotų pinigų srautų metodą. Vadovybė planuotą pelną
po mokesčių apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais, pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl
rinkos plėtros. Prestižo apskaitinė vertė buvo priskirta mobiliųjų paslaugų verslui kaip pinigus kuriančiam vienetui
(PKV), apyvartinis kapitalas ir investicijos į ilgalaikį turtą buvo priskirtos PKV kaip pradavimo pajamų dalis. Pinigų
srautai tolesniam nei penkerių metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant šiuos rodiklius: klientų bazei –
nuolatinis augimo faktorius: 2 proc. (2020 m. – 2 proc.), diskonto norma: 13,6 proc. (2020 m. – 13,6 proc.); prestižui:
nuolatinis augimo faktorius: 1 proc. (2020 m. – 1 proc.), diskonto norma: 4,3 proc. (2020 m. – 3,9 proc.).
Skaičiavimuose buvo taikomos diskonto normos po mokesčių ir jos atspindi riziką, būdingą atitinkamam pinigus
generuojančiam vienetui. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės sumažėjimo nuostolių.
Jeigu diskonto norma padidėtų 2 procentiniais punktais, klientų bazė arba prestižo vertė nesumažėtų.
Lietuvoje fiksuotojo, tarpmiestinio ir tarptautinio ryšio paslaugų, apimančių ir duomenų perdavimą, veikla
nelicencijuojama.
2021 m. Bendrovė peržiūrėjo apskaitomus projektus ir atliko materialiojo turto perkvalifikavimą į nematerialųjį turtą
154 tūkst. Eur sumai (2020 m. – 184 tūkst. Eur).
2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pilnai amortizuotų, tačiau vis dar naudojamų veikloje programinės įrangos ir
licencijų įsigijimo savikainą sudarė 23 230 tūkst. Eur (2020 m. – 25 812 tūkst. Eur).
16
Naudojimo teise valdomas turtas
Žemė ir
patalpos
Nenaudojamos
šviesolaidžio
skaidulos
Įrangos
nuoma
Kita
Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
40 379
7 026
-
414
47 819
Teisinis sujungimas (30 pastaba)
81
-
-
-
81
Įsigijimai
5 675
2 469
7 079
541
15 764
Perleidimai ir nurašymai
-
-
(7 079)
-
(7 079)
Amortizacijos sąnaudos
(7 929)
(1 173)
-
(266)
(9 368)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
38 206
8 322
-
689
47 217
2020 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
51 522
10 641
-
1 157
63 320
Sukaupta amortizacija
(13 316)
(2 319)
-
(468)
(16 103)
Vertės sumažėjimas
-
-
-
-
-
Likutinė vertė
38 206
8 322
-
689
47 217
2021 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
38 206
8 322
-
689
47 217
Įsigijimai
5 323
2 597
6 440
282
14 642
Perleidimai ir nurašymai
-
-
(6 440)
-
(6 440)
Amortizacijos sąnaudos
(7 764)
(1 257)
-
(274)
(9 295)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
35 765
9 662
-
697
46 124
2021 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
56 665
13 238
-
1 439
71 342
Sukauptas nusidėvėjimas
(20 900)
(3 576)
-
(742)
(25 218)
Vertės sumažėjimas
-
-
-
-
-
Likutinė vertė
35 765
9 662
-
697
46 124
17
Investicinis turtas
2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo jokio investicinio turto.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 36
18
Investicijos į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones
Investicijų į asocijuotąsias ir dukterines įmones judėjimas:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Metų pradžioje
-
4 122
Asocijuotųjų įmonių įsigijimas / įstatinio kapitalo didinimas
1
-
-
Patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių pardavimas/ perklasifikavimas
1
-
-
Teisinis sujungimas
-
(4 122)
Metų pabaigoje
-
-
1
2017 m. gruodžio mėn. Bendrovė kartu su kitais dviem Lietuvoje didžiausiais mobiliojo ryšio operatoriais UAB „Bitė Lietuva“
ir UAB „Tele2“ įsigijo po lygią 33,3 proc. UAB „Mobilieji mokėjimai“ akcijų dalį. Iki 2020 m. gegužės 18 d. UAB „Mobilieji
mokėjimai“ teikė prekės ženklu „MoQ“ pažymėtas mobiliųjų mokėjimų paslaugas pagal 2017 m. gegužę Lietuvos banko
išduotą ribotos veiklos elektroninių pinigų įstaigos licenciją. 2020 m. birželio 18 d. Bendrovė kartu su kitais akcininkais UAB
„Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ pardavė UAB „Mobilieji mokėjimai“ akcijas trečiajai šaliai UAB „SEPAxpress FS“. 2019 m.
gruodžio 31 d. Bendrovė sumažino šios investicijos vertę iki vieno euro. 2019 m. gruodžio 31 d. asocijuotosios įmonės
įstatinis kapitalas siekė 7,8 mln. Eur. 2020 m. Bendrovė atskiromis dalimis padidino asocijuotajai įmonei UAB „Mobilieji
mokėjimai“ suteiktą paskolą iki 289,3 tūkst. Eur. 2020 m. gegužės 31 d. paskola ir sukauptos palūkanos buvo panaudotos
padengti UAB „Mobilieji mokėjimai“ nuostolius. 2020 m. birželio 16 d. buvo išmokėtas papildomas 26,7 tūkst. Eur piniginis
įnašas nuostoliams padengti. Bendrovės turima 33,3 proc. akcijų dalis UAB „Mobilieji mokėjimai“ buvo perleista trečiajai
šaliai 2020 m. birželio 18 d.
2020 m. liepos 1 d. patronuojamoji įmonė, kurios 100 proc. akcijų priklauso Bendrovei, remiantis 2019 m. lapkričio
6 d. patvirtintomis Sujungimo sąlygomis ir akcininkų sprendimu, buvo prijungta prie Bendrovės pagal Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalį (30 pastaba).
19
Atsargos
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Pirktos prekės, skirtos perparduoti
12 813
10 321
Reikmenys ir eksploatacinės medžiagos
110
415
12 923
10 736
Atėmus: atidėjinys pasenusioms atsargoms
(212)
(309)
Iš viso
12 711
10 427
20
Finansinės priemonės pagal kategorijas
Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi šiems straipsniams:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas turtas
Prekybos ir kitos gautinos sumos
93 204
95 591
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
61 769
55 941
Iš viso
154 973
151 532
Visi Bendrovės finansiniai įsipareigojimai, lygūs 197 093 tūkst. Eur (2020 m. – 164 212 tūkst. Eur) buvo priskirti kitų
finansinių įsipareigojimų grupei ir nebuvo jokių įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba
nuostoliais.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 37
21
Prekybos ir kitos gautinos sumos
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Iš įmonių ir gyventojų gautinos sumos
78 869
79 675
Iš kitų operatorių gautinos sumos
2 843
2 404
Iš viso gautinų sumų
81 712
82 079
Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimą
(4 296)
(3 673)
Prekybos gautinos sumos, grynąja verte
77 416
78 406
Gautinos sumos iš įmonių, surenkančių mokesčius už telekomunikacines
paslaugas
576
260
Iš anksto apmokėtos sąnaudos ir kitos gautinos sumos
2 365
2 532
Finansinės nuomos gautinos sumos
12 605
10 908
Gautinos sumos iš susijusių šalių (31 pastaba)
2 929
5 968
95 891
98 074
Atimti: ilgalaikę dalį
(23 474)
(21 883)
Trumpalaikė dalis
72 417
76 191
Visos ilgalaikės gautinos sumos turi būti apmokėtos per tris metus nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Prekybos ir kitų gautinų sumų tikrosios vertės yra apytiksliai lygios jų balansinei vertei.
Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną yra lygi pirmiau minėtų gautinų sumų balansinei vertei.
Bendrovė neturi jokių užtikrinimo priemonių kaip garantijų.
Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo jokių vertinimo metodų ar reikšmingų prielaidų pasikeitimų.
2021 m. gruodžio 31 d. 81 712 tūkst. Eur (2020 m. – 82 079 tūkst. Eur) Bendrovės prekybos gautinų sumų nebuvo
nuvertėjusios, todėl vertės sumažėjimo atidėjinys joms nebuvo pripažintas. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės
atidėjinio suma buvo 4 296 tūkst. Eur (2020 m. – 3 673 tūkst. Eur). Vertės sumažėjimo atidėjinys didžiąja dalimi buvo
pripažintas remiantis išrašytomis sąskaitomis, taikant vadovybės nustatytas vertės sumažėjimo normas.
Pagal 9-ojo TFAS reikalavimus Bendrovė pradėjo apskaityti gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius.
Tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti naudojamos šios pagrindinės taisyklės:
• Numatomiems kredito nuostoliams įvertinti naudojami istoriniai duomenys.
• Atidėjinių matrica apibrėžia fiksuotą atidėjinio normą priklausomai nuo gautinos sumos pradelstų dienų
skaičiaus.
• Vienoda atidėjinio norma yra taikoma visoms kliento gautinoms sumoms (kurių pradelsimo terminas gali
skirtis) pagal vėliausią mokėjimo termino datą. Atidėti mokėjimai dalimis taip pat įtraukiami į tikėtinus kredito
nuostolius.
• Skirtingiems klientų segmentams yra taikomos skirtingos atidėjinių normos – Mobilusis B2C; Mobilusis B2B;
Plačiajuostis B2C; Plačiajuostis B2B/B2O, nes istorinė kredito nuostolių patirtis rodo skirtingus modelius
šiems segmentams. Tai reiškia, kad jeigu klientas naudojasi skirtingų sistemų paslaugomis (pvz.
plačiajuosčio ir mobiliojo ryšio paslaugomis) tam pačiam klientui bus taikomos skirtingos atidėjinio normos.
Lentelėje pateikiama šių gautinų sumų analizė pagal pradelsimo laikotarpius:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Iš pirkėjų gautinos sumos
81 712
82 079
Iš kurių: nepradelstos
63 594
63 951
Pradelstos iki 3 dienų
13 501
13 668
Nuo 4 iki 6 mėnesių
888
687
Nuo 7 iki 12 mėnesių
352
690
Pradelstos virš 12 mėnesių
3 377
3 083
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 38
21
Prekybos ir kitos gautinos sumos (tęsinys)
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas yra praėjęs ir nėra apskaitytas vertės sumažėjimas:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Iš viso
-
-
Pradelstos iki 3 dienų
-
-
Nuo 4 iki 6 mėnesių
-
-
Nuo 7 iki 12 mėnesių
-
-
Pradelstos virš 12 mėnesių
-
-
Visiškai ar iš dalies nuvertėjusių gautinų sumų laikotarpiai:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Iš viso
81 712
82 079
Iš kurių: nepradelstos
63 594
63 951
Pradelstos iki 3 dienų
13 501
13 668
Nuo 4 iki 6 mėnesių
888
687
Nuo 7 iki 12 mėnesių
352
690
Pradelstos virš 12 mėnesių
3 377
3 083
Prekybos ir kitų gautinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Valiuta
Eurai
92 644
95 393
Kita valiuta
3 247
2 681
Iš viso
95 891
98 074
Toliau pateikiamas pasikeitimas prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo sąskaitoje:
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Metų pradžioje
3 673
5 749
Per metus nurašytos gautinos sumos kaip neatgautinos
(714)
(3 339)
Atidėjinys gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams / atstatyta nepanaudota
suma (-)
1 337
1 263
Metų pabaigoje
4 296
3 673
Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams atidėjimo pripažinimas ir jo atstatymas pelno ar nuostolių ataskaitoje
apskaityti straipsnyje „Kitos veiklos sąnaudos” (7 pastaba).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 39
22
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Pinigai kasoje ir banke
21 769
55 941
Trumpalaikės investicijos
40 000
-
Iš viso
61 769
55 941
Norėdama išvengti neigiamos palūkanų normos taikymo bankuose likusioms sumoms poveikio, 2021 m. Bendrovė
pradėjo teikti trumpalaikes paskolas didžiausiai Bendrovė akcininkei „Telia Company AB“. Paskolos turi būti
grąžintos per mažesnį nei 3 mėn. laikotarpį už jas mokant 0 proc. palūkanas. Prireikus, „Telia Company AB“ suteiktas
lėšas Bendrovė gali susigrąžinti per 2 darbo dienas, todėl jas apskaito kaip pinigus / trumpalaikes investicijas iki
pareikalavimo. 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančiajai įmonei suteiktų lėšų bendra suma siekė 40 mln. Eur.
Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės, denominuotos šiomis valiutomis:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Valiuta
Eurai
61 745
55 883
USD
24
58
Iš viso
61 769
55 941
Pinigų kasoje ir banke kredito kokybė gali būti įvertinta remiantis „Standard & Poor’s” ilgalaikio skolinimosi reitingais
(arba atitinkamu „Moody’s” reitingu):
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
A+
21 189
54 421
A-2 (trumpalaikis)
40 000
-
Baa1 („Moody’s“)
169
204
Kita
411
1 316
Iš viso
61 769
55 941
Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų ir pinigų ekvivalentų, klasifikuojamų
kaip pinigai ir pinigų ekvivalentai, balansinei vertei.
23
Įstatinis kapitalas
Įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 Eur. Visos
akcijos buvo visiškai apmokėtos.
24
Privalomasis rezervas
Privalomąjį rezervą reikalaujama sudaryti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasmetinis pervedimas sudaro 5
proc. grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus, ir yra privalomas kol rezervas, įskaitant akcijų priedus, pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis
rezervas sudaromas sukauptiems nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti įstatymų nustatytą
privalomojo rezervo sumą, gali būti įtraukiama į nepaskirstytąjį pelną pelno paskirstymo tikslams.
2021 m. ir 2020 m. pabaigoje privalomasis rezervas sudarė 16,9 mln. Eur.