TELIA LIETUVA, AB
FINANSINĖS ATASKAITOS,
METINIS PRANEŠIMAS IR
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
TURINYS
PUSLAPIAI
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
3 – 5
FINANSINĖS ATASKAITOS
6 – 49
PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
6
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
7
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
8
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
9 – 10
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
11 – 49
METINIS PRANEŠIMAS
50 – 79
BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITA
80 – 91
Deloitte yra vadinamos Deloitte Touche Tohmatsu Limited (DTTL) ir grupei priklausančios bendrovės narės bei susijusios įmonės (kartu – „Deloitte organization“). Kiekviena DTTL (dar
vadinama „Deloitte Global“) ir grupei priklausanti bendrovė narė bei susijusi įmonė yra atskiri ir nepriklausomi juridiniai asmenys, kurie vienas kitam negali nustatyti įsipareigojimų
trečiųjų šalių atžvilgiu. DTTL ir kiekviena grupei priklausanti bendrovė narė bei susijusi įmonė yra atsakingos tik už savo, o ne už viena kitos veiksmus ar neveikimą. DTTL pati savaime
paslaugų klientams neteikia. Daugiau informacijos galite rasti čia
http://www2.deloitte.com/lt/lt/pages/about-deloitte/articles/about-deloitte.html
Member of Deloitte Touche Tohmatsu Limited
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
Telia Lietuva, AB akcininkams:
Išvada dėl finansinių ataskaitų audito
Nuomonė
Mes atlikome Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovės) finansinių ataskaitų, kurias sudaro Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės
būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų
ataskaitos ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.
Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d.
finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės
atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta
šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal
Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą „Buhalterių profesionalų etikos kodeksą“ (toliau – TBESV kodeksas) ir
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat
laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes
tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.
Pagrindiniai audito dalykai
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių
ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą
dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.
Pagrindiniai audito dalykai
Mūsų auditoriaus atsakas į šias rizikas
Pajamų pripažinimas
Žr. 22 ir 30 finansinių ataskaitų puslapius
2021 m. pabaigoje Bendrovės grynieji pardavimai atitinkamai
buvo lygūs 420 794 tūkst. Eur.
Grynuosius pardavimus sudaro keletas pajamų šaltinių, tokių
kaip duomenų srauto mokesčiai, įskaitant sujungimą ir
tarptinklinį ryšį, abonentiniai mokesčiai, diegimo mokesčiai,
kitos paslaugos bei įrangos pardavimas. Dar daugiau, tam
tikrais atvejais visos šios paslaugos ir produktai klientams
siūlomi kaip bendras paslaugų ir produktų paketas (paketuotas
sandoris), dėl ko atsiranda poreikis paskirstyti tokio paketuoto
sandorio pardavimo kainą atskirai paslaugoms ir susijusiems
produktams, įskaitant pardavimo skatinimo kaštus ir
nuolaidas.
Bendrovė naudoja keletą atsiskaitymo sistemų ir kitų susijusių
duomenų apdorojimo sistemų tiksliai ir visapusiškai registruoti
apskaitos duomenis. Skirtingiems produktams ir veiklos sritims
taikomos įvairios IT sistemos. Bendrovė įdiegia SAP kaip naują
pagrindinę platformą, tačiau tuo pačiu metu naudoja senąsias
sistemas, taip siekdama užtikrinti nenutrūkstamą veiklą. Todėl
IT aplinka yra itin svarbi pajamų pripažinimo procesui.
Mūsų audito procedūros šioje srityje, be kita ko, apėmė:
• Bendrovės apskaitos politikos dėl suteiktų paslaugų ar
patiektų prekių apskaitos, atsižvelgiant į 15-ojo TFAS
reikalavimus, taikymo vertinimą bei naujų verslo modelių
apskaitos vertinimą, siekiant įsitikinti, jog Bendrovės
apskaitos politika yra tinkama ir jos yra laikomasi;
• esminių vidaus kontrolių, įskaitant IT sistemų, naudojamų
atsiskaitymams ir pajamų pripažinimui kontroliuoti,
modelio ir įgyvendinimo įvertinimą bei testavimą, siekiant
nustatyti jų veikimo efektyvumą;
• mūsų atrinktų klientams pateikiamų sąskaitų, susijusių su
naujais produktais ir per metus įvestais tarifais, pavyzdžių
vertinimą, siekiant patikrinti jų tikslumą;
• pagal sutartis, kurios apima keletą paslaugų ir produktų
elementų (paketuoti sandoriai), atrankos būdu pasirinktos
atskiros suteiktos paslaugos ar pristatytos prekės
įvertinimą, siekiant nustatyti ar šios sudaro atskirą
elementą, ir pardavimo kainos dalies, priskirtos dar
nesuteiktoms paslaugoms ar produktams, patikrinimą,
atsižvelgiant į jų tikrąją kainą;
Sudėtingi produktai ir paslaugos bei jų deriniai reikalauja
reikšmingų vadovybės vertinimų dėl pajamų pripažinimo laiko
ir apimties. Kyla rizika dėl apskaitos įrašų, kuriais remiantis
pripažįstamos pajamos, tikslumo, taip pat rizika dėl pajamų
pripažinimo tinkamame ataskaitiniame laikotarpyje. Dėl šios
priežasties mes manome, kad pajamų pripažinimas yra
pagrindinis audito dalykas.
• atrankos būdu pasirinktų pajamų, priskirtų nesuteiktoms
paslaugoms ar nepristatytoms prekėms (ateinančių
laikotarpių ir pripažįstamų proporcingai per šių paslaugų
suteikimo laikotarpį), vertinimą;
• sukauptų pajamų sugretinimą su faktiniu duomenų
srautu po mėnesio uždarymo;
• atskleidimų, susijusių su įvairiais pajamų srautais,
tinkamumo įvertinimą;
• atitinkamoms IT sistemoms taikomų bendrųjų IT
kontrolės priemonių vertinimą ir testavimą tokiose srityse
kaip prieigų apsauga (ypač privilegijuotųjų prieigų
valdymas), sistemų pokyčių kontrolė bei duomenų centro
ir tinklo operacijų valdymas.
Kita informacija
Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, Socialinės
atskaitomybės ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė
yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie
ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.
Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų
informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, ar mūsų žinioms pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta.
Jeigu, remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime
su tuo susijusių pastebėjimų.
Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Valdymo ataskaitą,
pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant
Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta
finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:
• Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys
atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir
• Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.
Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės
ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės
standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms
ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius
su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę
ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės
ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas,
o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai,
kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti
didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes
taip pat:
• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir
atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti.
Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika,
nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito
procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą.
• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų
pagrįstumą.
• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais,
egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl
Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus
išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų
nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki
auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.
• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse
ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus
audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.
Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl
nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys
įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.
Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant
einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname
auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis
aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios
pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Akcininkų sprendimu 2021 m. balandžio 27 d. buvome paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti
2021 metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą pagrįstas akcininkų sprendimu ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis
yra aštuoni metai.
Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia
auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.
Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus
bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.
Be paslaugų, kurias teikėme Bendrovei audito metu ir kurios atskleistos metiniame pranešime, mes atlikome finansinių ataskaitų
vertimą iš anglų į lietuvių kalbą bei atlikome audito procedūras dėl mokėjimo paslaugų veiklos atskyrimo nuo kitos veiklos bei dėl
vidaus kontrolės priemonių, susijusių su pirmiau paminėta veikla.
Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo reikalavimams
Bendrovės vadovybė pritaikė Bendrovės finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą, siekdama vykdyti
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma
techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas),
3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad
finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu
atitinka ESEF reglamentą.
Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Mindaugas Jukna.
UAB „Deloitte Lietuva“
Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275
Mindaugas Jukna
Atestuotas auditorius
Auditoriaus pažymėjimas Nr. 000580
Vilnius, Lietuvos Respublika
2022 m. kovo 31 d.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 6
PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ
PAJAMŲ ATASKAITA
Patvirtinta
Visuotinio akcininkų
susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Pastabos
2021 m.
2020 m.
Pajamos
5
420 794
399 041
Prekių ir paslaugų savikaina
6
(168 690)
(163 815)
Su darbuotojais susijusios išlaidos
(56 632)
(50 488)
Kitos veiklos sąnaudos
7
(58 287)
(50 776)
Kitos pajamos
8
-
330
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte
9
1 414
502
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas ir turtas,
skirtas parduoti
14
(77 669)
(69 952)
Pagrindinės veiklos pelnas
60 930
64 842
Pelnas (nuostoliai) iš investicinės veiklos
-
(318)
Finansinės pajamos
1 463
2 320
Finansinės veiklos sąnaudos
(3 548)
(4 594)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos
10
(2 085)
(2 592)
Pelnas prieš apmokestinimą
58 845
62 250
Pelno mokestis
11
(2 037)
(6 336)
Ataskaitinių metų pelnas
56 808
55 914
Kitos bendrosios pajamos:
Kitos bendrosios pajamos už metus
-
-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
56 808
55 914
Grynasis pelnas ir kitos bendrosios pajamos, priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams
56 808
55 914
Nekontroliuojamai daliai
-
-
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas už
Bendrovės akcininkams priskirtiną pelną (Eur vienai akcijai)
12
0,098
0,096
11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir
finansų vadovas:
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 7
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
Patvirtinta
Visuotinio akcininkų
susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.
Gruodžio 31 d.
Pastabos
2021 m.
2020 m.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas
14
267 034
256 923
Prestižas
15
26 769
26 769
Nematerialusis turtas
15
114 025
105 454
Naudojimo teise valdomas turtas
16
46 124
47 217
Investicinis turtas
17
-
-
Investicijos į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones
18
-
-
Sutarties gavimo sąnaudos
32
4 837
4 806
Sutarties turtas
33
696
445
Prekybos ir kitos gautinos sumos
21
16 789
15 543
Finansinės nuomos gautinos sumos
21
6 685
6 340
482 959
463 497
Trumpalaikis turtas
Atsargos
19
12 711
10 427
Sutarties turtas
33
1 102
1 196
Prekybos ir kitos gautinos sumos
21
66 497
71 623
Pelno mokesčio turtas
5 201
114
Finansinės nuomos gautinos sumos
21
5 920
4 568
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
22
61 769
55 941
153 200
143 869
Turtas, skirtas parduoti
5 310
1 082
Iš viso turto
641 469
608 448
NUOSAVAS KAPITALAS
Kapitalas ir rezervai, priskirtini Bendrovės akcininkams
Įstatinis kapitalas
23
168 958
168 958
Privalomasis rezervas
24
16 896
16 896
Nepaskirstytasis pelnas
144 200
145 653
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams
330 054
331 507
Nekontroliuojama dalis
-
-
Nuosavo kapitalo iš viso
330 054
331 507
ĮSIPAREIGOJIMAI
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos
26
30 000
60 574
Nuomos įsipareigojimai
26
45 720
47 295
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai
27
19 604
18 880
Ateinančių laikotarpių pajamos ir sukaupti įsipareigojimai
25
6 645
7 815
Sutarties įsipareigojimai
33
-
-
Atidėjiniai
28
12 398
11 833
114 367
146 397
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai
25
57 416
55 158
Mokėtinas pelno mokestis
-
-
Paskolos
26
124 254
62 569
Sutarties įsipareigojimai
33
2 054
1 610
Nuomos įsipareigojimai
26
13 324
11 207
Atidėjiniai
28
-
-
197 048
130 544
Iš viso įsipareigojimų
311 415
276 941
Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų
641 469
608 448
11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 8
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
Patvirtinta
Visuotinio akcininkų
susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.
Pasta-
bos
Įstatinis
kapitalas
Privalomasis
rezervas
Nepaskirstytasis
pelnas
Iš viso
nuosavo
kapitalo
Likutis 2020 m. sausio 1 d.
168 958
16 896
140 080
325 934
Ataskaitinių metų pelnas
-
-
55 914
55 914
Kitos bendrosios pajamos per metus po
apmokestinimo
-
-
-
-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
-
-
55 914
55 914
Išmokėti dividendai už 2019 m.
13
-
-
(52 435)
(52 435)
Teisinio sujungimo rezultatas
30
-
-
2 094
2 094
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.
168 958
16 896
145 653
331 507
Ataskaitinių metų pelnas
-
-
56 808
56 808
Kitos bendrosios pajamos per metus po
apmokestinimo
-
-
-
-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
-
-
56 808
56 808
Išmokėti dividendai už 2020 m.
13
-
-
(58 261)
(58 261)
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.
168 958
16 896
144 200
330 054
11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir
finansų vadovas:
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 9
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
Patvirtinta
Visuotinio akcininkų
susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Pastabos
2021 m.
2020 m.
Pagrindinė veikla
Ataskaitinių metų pelnas
56 808
55 914
Nepiniginių straipsnių atstatymas:
Pelno mokesčio sąnaudos pripažintos pelne arba nuotoliuose
11
2 037
6 336
Nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas
7, 14
79 764
72 027
Dividendai, gauti iš patronuojamųjų įmonių
8
-
(330)
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte
9
(1 451)
388
Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas
10, 18
-
318
Palūkanų pajamos
10
(1 463)
(2 153)
Palūkanų sąnaudos
3 382
4 275
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas (išskyrus patronuojamųjų įmonių įsigijimo
ir pardavimo efektą):
Atsargos / turtas, skirtas parduoti
(3 528)
(246)
Prekybos ir kitos gautinos sumos
1 752
5 867
Sutarties turto sumažėjimas / (padidėjimas)
33
(157)
(112)
Sutarties sudarymo išlaidų sumažėjimas / (padidėjimas)
32
(31)
(181)
Prekyba, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai, atidėtųjų
mokesčių įsipareigojimai
(381)
(2 120)
Sutarties įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)
33
444
1 109
Ateinančių laikotarpių pajamų ir sukauptų įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas)
(1 170)
(561)
Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)
28
31
(13)
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
136 037
140 518
Sumokėtos palūkanos
(3 367)
(4 226)
Gautos palūkanos
414
382
Sumokėtas pelno mokestis
(6 711)
(5 773)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai
126 373
130 901
Investicinė veikla
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas
(52 270)
(47 494)
Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo
4 661
249
Pajamos iš / mokėjimai už finansinę subnuomą
(648)
4 809
Patronuojamųjų įmonių įsigijimai ir investicijos į asocijuotąsias įmones
10, 18
-
(318)
Teisinis sujungimas (gauti pinigai)
30
-
3 075
Gauti dividendai
8
-
330
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai
(48 257)
(39 349)
(Tęsinys kitame puslapyje)
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 10
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TĘSINYS)
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Pastabos
2021 m.
2020 m.
Finansinė veikla
Grąžintos paskolos
26
(95 188)
(81 176)
Gautos paskolos
26
89 648
61 715
Nuomos įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)
(8 487)
(11 997)
Bendrovės akcininkams išmokėti dividendai
13
(58 261)
(52 435)
Grynieji pinigų srautai, panaudoti finansinėje veikloje
(72 288)
(83 893)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)
5 828
7 659
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimas
Finansinių metų pradžioje
55 941
48 282
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)
5 828
7 659
Finansinių metų pabaigoje
22
61 769
55 941
(Pabaiga)
11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir
finansų vadovas:
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 11
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1
Bendroji informacija
Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė) yra akcinė bendrovė įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Bendrovė yra įsikūrusi
Lietuvos Respublikos sostinėje – Vilniuje. Bendrovės buveinės adresas yra Saltoniškių g. 7A, LT-03501, Vilnius,
Lietuva.
Nuo 2000 m. birželio 16 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“. Vertybinių
popierių birža „Nasdaq Vilnius“ yra pagrindinė vietinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. sausio
Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Berlyno, Frankfurto, Miuncheno ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos
sąrašus.
Bendrovės akcininkų struktūra:
2021 m. gruodžio 31 d.
2020 m. gruodžio 31 d.
Akcijų skaičius
Proc.
Akcijų skaičius
Proc.
„Telia Company AB (publ)“, Švedija
513 594 774
88,15
513 594 774
88,15
Kiti akcininkai
69 018 364
11,85
69 018 364
11,85
582 613 138
100,00
582 613 138
100,00
Pagrindinė Bendrovės veikla apima telekomunikacijų, televizijos ir IT paslaugų teikimą verslo ir privatiems klientams
Lietuvos Respublikoje.
Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) yra pripažinta didelę
įtaką turinčiu operatoriumi 6-iose telekomunikacijų rinkose. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių
įstatymo nuostatomis, įmonė privalo suteikti prieigą kitoms įmonėms, vadovautis nediskriminavimo, skaidrumo,
kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos, apskaitos atskyrimo įsipareigojimais. Taip pat skelbti viešą pasiūlymą dėl
prieigos.
Bendrovė turi Lietuvos banko išduotą ribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Licencija suteikia teisę išleisti
elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5
straipsnyje.
2021 m. pabaigoje Bendrovėje visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1 939 (2020 m. – 2 001).
Toliau nurodytos investicijos, įtrauktos į Bendrovės finansines ataskaitas:
Nuosavybės dalis, proc.
Asocijuotosios
įmonės
Registravimo
šalis
2021 m.
gruodžio 31 d.
2021 m.
gruodžio 31 d.
Veiklos pobūdis
VšĮ „Numerio
Perkėlimas“
Lietuva
50 proc.
50 proc.
Ne pelno organizacija, kurią įkūrė Lietuvos
telekomunikacijų operatoriai administruoja
centrinę telefonų numerių duomenų bazę.
Iki 2020 m. liepos 1 d. Grupę sudarė Telia Lietuva, AB ir Telia Customer Services LT, AB (patronuojamoji įmonė).
Už metus, pasibaigusius 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo rengiamos Grupės konsoliduotosios finansinės
ataskaitos. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo investicijų į patronuojamąsias įmones.
Už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., buvo rengiamos atskiros finansinės ataskaitos pagal 27-ojo TAS
„Atskiros finansinės ataskaitos“ nuostatas.
Konsoliduotoji pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita yra pateikta 30 pastaboje informacijos palyginimo
tikslais.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 12
2
Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas
Toliau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos.
Šie apskaitos principai nuosekliai taikomi visiems ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.
2.1
Parengimo pagrindas
Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS),
patvirtintais taikyti ES. Jos parengtos, remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata.
Finansinių ataskaitų parengimas pagal TFAS reikalauja atlikti tam tikrus svarbius apskaitinius vertinimus. Vadovybei
taip pat tenka priimti sprendimus, susijusius su Bendrovės apskaitos principų taikymu. Sritys, kuriose tenka priimti
reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi
reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, aprašytos 4-oje pastaboje.
Finansinės ataskaitos parengtos veiklos tęstinumo principu. Istorine savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto
už prekes ar paslaugas, tikrąja verte.
Esamų standartų pakeitimų, galiojančių einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu, taikymas pirmą kartą
Toliau pateikiamos galiojančių standartų pataisos, kurios patvirtintos Tarptautinių apskaitos standartų valdybos
(TASV) ir priimtos ES bei kurios galioja ataskaitiniu laikotarpiu:
9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“, 39-ojo TAS „Finansinės priemonės. pripažinimas ir vertinimas“, 7-ojo
TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas” ir 4-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ ir 16-ojo TFAS „Nuoma“
pataisos – Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma. 2-asis etapas, ES priėmė 2021 m. sausio 13 d. (taikomos
metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau),
16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos – Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos po 2021 m. birželio 30 d., kurias ES
priėmė 2021 m. rugpjūčio 30 d. (taikomos finansiniams metams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau,
ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 1 d.),
4-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ pataisos „Laikinos 9-ojo TFAS taikymo išimties pratęsimas“, ES priėmė
2020 m. gruodžio 16 d. (laikinos 9-ojo TFAS taikymo išimties galiojimas pratęsiamas nuo taikymo finansiniams
metams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, iki 2023 m. sausio 1 d.),
Šių galiojančių standartų pataisų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms atskaitoms.
Standartai ir esamų standartų pataisos, kuriuos TASV patvirtino, bet kurie ES dar neįsigaliojo
Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datą, nurodyti standartai, esamų standartų pataisos ir išaiškinimai, išleisti
Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) ir patvirtinti ES, bet dar negaliojo:
16-asis TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pataisos – Pajamos, gautos iki numatyto naudojimo,
kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d.
arba vėliau),
37-ojo „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ pataisos – Nuostolingos sutartys.
Sutarties vykdymo išlaidos, kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (taikomos metiniams laikotarpiams,
prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau),
3-iojo TFAS „Verslo jungimai“ pataisos – Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus su 3-iojo TFAS pataisomis, kurias
ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau),
17-asis TFAS „Draudimo sutartys“, įskaitant 17-ojo TFAS pataisas, kurias ES priėmė 2021 m. lapkričio 19 d.
(taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau),
Įvairių išleistų standartų pataisos dėl „TFAS (2018 – 2020 m.) patobulinimų“, atliktos remiantis kasmetiniu TFAS
patobulinimo projektu (1-asis TFAS, 9-asis TFAS, 16-asis TAS ir 41-asis TAS) pirmiausia siekiant panaikinti
neatitikimus ir išaiškinti terminus, kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS ir 41-ojo TAS
pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau. 16-ojo TFAS pataisos
susijusios tik su iliustraciniu pavyzdžiu, todėl įsigaliojimo data nenurodyta).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 13
2.1
Rengimo pagrindas (tęsinys)
Nauji standartai ir esamų standartų pataisos, kuriuos TASV patvirtino, bet kurių ES dar nepriėmė
Šiuo metu ES priimti TFAS reikšmingai nesiskiria nuo nuostatų, kurias patvirtino Tarptautinių apskaitos standartų
valdyba (TASV), išskyrus toliau pateikiamus standartus ir esamų standartų pataisas, kurių taikymui ES dar nepritarė
finansinių ataskaitų paskelbimo datai (toliau nurodytos įsigaliojimo datos, taikomos TASV išleistiems TFAS):
14-asis TFAS „Ateinančių laikotarpių likučiai, susiję su reguliuojamais tarifais“ (taikomas metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau) – Europos Komisija nusprendė netaikyti šio laikino
standarto ir laukti, kol bus parengtas galutinis standartas,
1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos – įsipareigojimų klasifikavimas į ilgalaikius ir trumpalaikius
(taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau),
1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos – Apskaitos politikos atskleidimas (taikomos metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),
8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos – Apskaitinių įvertinimų
keitimas (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),
12-ojo TAS „Pelno mokestis“ pataisos – Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, kurie atsiranda
įvykus vieninteliam sandoriui (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),
10-ojo TFAS „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ ir 28 TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras
įmones“ pataisos – Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendros
įmonės (įsigaliojimo data buvo atidėta neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus baigtas nuosavybės metodo tyrimų
projektas),
17-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ pataisos – 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS taikymas pirmą kartą – lyginamoji
informacija (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau),
Bendrovė mano, kad šių naujų standartų ir galiojančių standartų pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės
finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.
Finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių principų nepriėmė ES, portfelio apsidraudimo sandorių apskaita tebėra
nereglamentuojama.
Remiantis Bendrovės įvertinimais, apsidraudimo apskaitos nuostatų taikymas finansinio turto ir finansinių
įsipareigojimų portfelio apskaitai remiantis 39-uoju TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“
neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, jei jos bus taikomos balanso datą.
2.2
Užsienio valiutos perskaičiavimas
Funkcinė ir pateikimo valiuta
Sumos finansinėse ataskaitose pateiktos eurais (Eur), t. y. Bendrovės funkcine valiuta.
Sandoriai ir likučiai
Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių
atlikimo dieną arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai,
atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus
piniginius turto bei įsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno ar nuostolių
ataskaitoje.
Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, susiję su paskolomis ir pinigų ekvivalentais, apskaitomi pelno ar nuostolių
ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos „Finansinės veiklos pajamų“ arba „Finansinės veiklos sąnaudų“ straipsnyje. Visas
kitas valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitos „Kitos veiklos pelnas
(nuostoliai), grynąja verte“ straipsnyje.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 14
2.3
Ilgalaikis materialusis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo ir vertės
sumažėjimo nuostolių suma. Istorinė įsigijimo savikaina apima išlaidas, tiesiogiai priskiriamas turto įsigijimui.
Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba, atitinkamai, pripažįstamos kaip atskiras turtas
tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti
patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas nutraukiamas. Visos kitos remonto ir
priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje tame finansiniame laikotarpyje, kuriame
jos buvo patirtos.
Žemė nenudėvima. Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant
turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per šiuos įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius:
Pastatai
10 – 50 metų
Kanalai ir telekomunikacinė įranga
3 – 30 metų
Kitas ilgalaikis materialusis turtas
2 – 10 metų
Įvertintas turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai peržiūrimi ir,
prireikus, koreguojami kiekvieną ataskaitinį laikotarpį.
Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo nustatytą atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto
atsiperkamosios vertės.
Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik ji užbaigiama ir pastatytas
turtas parengtas jo numatytam naudojimui.
Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, arba kai nesitikima gauti ekonominės naudos
iš jo ateityje, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo
susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos „Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja
verte“ straipsnyje.
2.4
Nematerialusis turtas
Prestižas
Prestižas atsiranda verslo įsigijimo metu ir parodo, kiek Bendrovės įsigytos patronuojamosios / asocijuotosios įmonės
grynojo identifikuojamojo turto dalies įsigijimo savikaina viršija jo tikrąją vertę įsigijimo dieną. Prestižas, atsiradęs
įsigyjant dukterines įmones, apskaitomas „Nematerialusis turtas“ straipsnyje. Prestižas, atsiradęs dėl asocijuotosios
įmonės įsigijimo, apskaitomas „Investicijų į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones“ straipsnyje. Kiekvienais metais
atskirai pripažintas prestižas peržiūrimas, siekiant nustatyti, ar nesumažėjusi jo vertė, ir apskaitomas įsigijimo
savikaina, sumažinta sukauptu vertės sumažėjimo nuostoliu. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.
Pelnas ar nuostolis, atsiradę dėl įmonės pardavimo, apima prestižo, susijusio su parduota įmone, apskaitinę vertę.
Prestižas priskiriamas pinigų srautus kuriantiems vienetams, siekiant atlikti jo vertės sumažėjimo testą. Priskiriama
tiems pinigų srautus sukuriantiems vienetams ar pinigų srautus sukuriančių vienetų grupėms, kurie tikimasi, kad gaus
naudos iš verslo jungimo, kurio metu atsirado prestižas.
Kitas nematerialusis turtas
Nematerialusis turtas, iš kurio Bendrovė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, turi ribotą naudingo tarnavimo laiką
ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolių suma.
Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per tokius įvertintus ekonominės naudos
gavimo laikotarpius:
Licencijos ir programinė įranga
3 – 20 metų
Klientų bazė
15 metų
Prekių ženklai
5 metus
Kitas nematerialusis turtas
5 metus
Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodai
peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami.
Atskirai įsigytos licencijos apskaitomos įsigijimo savikaina. Licencijos, įsigytos verslo sujungimo metu, pripažįstamos
tikrąja verte įsigijimo dieną.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 15
2.4
Nematerialusis turtas (tęsinys)
Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos, remiantis patirtomis išlaidomis, susijusiomis su
konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui.
Su kompiuterių programinės įrangos priežiūra susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra
patiriamos.
Sąnaudos, tiesiogiai susijusios su Bedrovės kontroliuojamų identifikuojamų ir unikalių programinės įrangos produktų
kūrimu ir testavimu, pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jeigu tenkinami šie kriterijai:
− techniškai įmanoma užbaigti programinės įrangos produktą ir parengti jį naudojimui;
− vadovybė ketina užbaigti programinės įrangos produktą ir jį naudoti arba parduoti;
− yra galimybė panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą;
− galima pademonstruoti, kaip programinės įrangos produktas atneš tikėtinos ekonominės naudos ateityje;
− yra pakankamai techninių, finansinių ir kitokių išteklių, reikalingų užbaigti kurti ir panaudoti arba parduoti
programinės įrangos produktą;
− išlaidos, priskiriamos programinės įrangos produktui per visą jo kūrimo procesą, gali būti patikimai įvertintos.
Tiesiogiai priskiriamos išlaidos, kurios kapitalizuojamos kaip dalis programinės įrangos produkto, apima su
darbuotojais susijusias sąnaudas, patirtas kuriant programinę įrangą, taip pat atitinkamą pridėtinių išlaidų dalį. Kitos
su produkto kūrimu susijusios išlaidos, kurios netenkina minėtų kriterijų, pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra
patiriamos. Produkto kūrimo išlaidos, anksčiau pripažintos sąnaudomis, nepripažįstamos turtu vėlesniu laikotarpiu.
Nematerialus turtas yra nurašomas, kai nebesitikima ekonominės naudos iš naudojimo ar perleidimo. Pelnas ir
nuostoliai, atsirandantys nutraukus nematerialiojo turto pripažinimą, vertinamas kaip skirtumas tarp grynosios
realizavimo sumos ir turto apskaitinės vertės, ir yra įskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos „Kitos veiklos pelnas
(nuostoliai), grynąja verte“ straipsnyje.
2.5
Investicinis turtas
Turtas, kuris laikomas nenustatytai paskirčiai ir kurio Bendrovė nenaudoja, klasifikuojamas kaip investicinis turtas.
Investicinis turtas apima nebaigtą statybą.
Investicinis turtas pripažįstamas tik tuomet, jei tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio investicinio turto gaus ekonominės
naudos ir jo savikaina gali būti patikimai įvertinta. Vėliau patiriamos išlaidos kapitalizuojamos (pridedamos prie turto
apskaitinės vertės) tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto
savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar
nuostolių ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.
Bendrovės investicinis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės
sumažėjimo nuostolius. Su sandoriu susijusios išlaidos pridedamos, kuomet atliekamas pirminis vertinimas.
Investicinio turto tikrosios vertės atskleistos 17-oje pastaboje.
2.6
Materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, vertės sumažėjimas
Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį Bendrovė peržiūri materialiojo ir nematerialiojo turto balansines vertes, kad nustatytų
ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jeigu tokie požymiai egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, su tikslu
nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių dydį (jei toks yra). Jeigu turtas nesukuria pinigų srautų kaip atskiras vienetas,
Bendrovė įvertina pinigus kuriančio turto, kuriam turtas yra priskiriamas, atsiperkamąją vertę. Jeigu pagrįstas ir
nuoseklus priskyrimo pagrindas gali būti identifikuojamas, turtas priskiriamas atskiram pinigus kuriančiam vienetui,
kitu atveju, turtas priskiriamas mažiausiai pinigus kuriančio turto grupei pagal nustatytą pagrįstą ir nuoseklų priskyrimo
pagrindą.
Nematerialusis turtas su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku peržiūrimas dėl vertės sumažėjimo bent kartą per
metus arba tada, kai yra požymių dėl vertės sumažėjimo.
Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai,
kuri iš jų yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės,
taikant diskonto normą prieš apmokestinimą, atspindinčią dabartinės rinkos vertinimus dėl pinigų laiko vertės ir turtui
būdingos rizikos, pagal kurią būsimų pinigų srautų skaičiavimai nebuvo pakoreguoti.
Jei turto (pinigus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra nustatoma mažesnė už balansinę vertę, turto (pinigų
srautus kuriančio vieneto) balansinė vertė yra sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo
nuostoliai yra nedelsiant pripažįstami pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas perkainota
suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostoliai yra laikomi perkainojimo sumažėjimu.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 16
2.6
Materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, vertės sumažėjimas (tęsinys)
Kai vertės sumažėjimo nuostoliai vėliau pasikeičia, turto (ar pinigus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė yra padidinama
iki perskaičiuotos atsiperkamosios vertės, tačiau tik iki apskaitinės vertės, kuri neviršija balansinės vertės nustatytos
iki vertės sumažėjimo pripažinimo turtui (pinigų srautus kuriančiam vienetui) ankstesniais metais. Vertės sumažėjimo
nuostolių atstatymas yra iš karto pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas
perkainota suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostolių atstatymas yra laikomas perkainojimo padidėjimu.
2.7
Prestižas
Prestižas iš pradžių pripažįstamas ir vertinamas kaip nurodyta aukščiau.
Prestižas nėra amortizuojamas, bet peržiūrimas dėl vertės sumažėjimo bent kartą per metus. Vertinant vertės
sumažėjimą, prestižas yra priskiriamas kiekvienam Bendrovės pinigus kuriančiam vienetui (ar tokių vienetų grupei),
kuris, tikimasi, gaus naudos iš jungimo sinergijos. Pinigus kuriantys vienetai, kuriems priskiriamas prestižas, kasmet
tikrinami dėl vertės sumažėjimo arba dažniau, kai esama požymių, kad vieneto vertė gali būti sumažėjusi. Jei pinigus
kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už vieneto balansinę vertę, vertės sumažėjimo nuostoliai
pirmiausiai pripažįstami siekiant sumažinti vienetui priskirto prestižo balansinę vertę, o po to skiriami į kitus turto
vienetus pro
‑
rata pagrindu, remiantis kiekvieno turto vieneto apskaitine verte. Per kitą laikotarpį prestižo vertės
sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.
Perleidus pinigus kuriantį vienetą, priskirtina prestižo suma yra įtraukiama į pelno ar nuostolių nustatymą perleidimo
metu.
2.8
Finansinis turtas
Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ar pardavimai yra pripažįstami ir jų pripažinimas yra nutraukiamas pagal
prekybos datą. Įprastinis turto pirkimas ar pardavimas yra finansinio turto pirkimas ar pardavimas pagal sutartį
pristatant turtą per tam tikrą laiką, nustatytą pagal atitinkamos rinkos taisyklę ar susitarimą.
Visas pripažintas finansinis turtas vėliau įvertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, priklausomai nuo
finansinio turto klasifikacijos.
2.8.1
Finansinio turto klasifikavimas
Vėliau amortizuota savikaina įvertinamos skolos priemonės, atitinkančios šias sąlygas:
− finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti
sutartiniai pinigų srautai;
− finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik
pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.
Skolos priemonės, kurios atitinka šias sąlygas, yra pripažįstamos vėliau tikrąja verte kitose bendrose pajamose:
− finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti
sutartiniai pinigų srautai ir parduoti finansinį turtą;
− finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik
pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.
Pagal nutylėjimą, visas kitas finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte pelne arba nuostoliuose.
Amortizuota savikaina ir faktinių palūkanų metodas
Faktinių palūkanų metodas yra skolos priemonės amortizuotos savikainos ir palūkanų pajamų paskirstymo per
atitinkamą laikotarpį metodas.
Finansinio turto, išskyrus įsigytą ar dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą (t. y. turtą, kurio vertė yra
sumažėjusi dėl paskolos pradinio pripažinimo metu), efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri tiksliai diskontuoja
numatomas būsimas pinigų įplaukas (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie sudaro neatsiejamą
faktinės palūkanų normos dalį, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas), išskyrus tikėtinus kredito nuostolius
per numatomą skolos priemonės galiojimo laikotarpį arba, kai tinkama, trumpesnį laikotarpį iki skolos priemonės
bendrosios apskaitinės vertės esant pradiniam pripažinimui. Įsigyto ar dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės
finansinio turto dėl kredito pakoreguota faktinių palūkanų norma apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimus
pinigų srautus, įskaitant tikėtinus kredito nuostolius, iki skolos priemonės amortizuotos savikainos pirminio pripažinimo
metu.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 17
2.8
Finansinis turtas (tęsinys)
2.8.1
Finansinio turto klasifikavimas (tęsinys)
Finansinio turto amortizuota savikaina yra suma, kuria finansinis turtas yra įvertinamas pirminio pripažinimo metu,
atėmus pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimus, pridėjus sukauptą pradinės ir galutinės sumų skirtumo amortizaciją,
naudojant faktinių palūkanų metodą, pakoreguota dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams padengti. Bendroji finansinio
turto balansinė vertė yra finansinio turto amortizuota savikaina prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams
padengti.
Prekybos gautinos sumos priskiriamos prie trumpalaikio turto, jeigu sumas tikimasi gauti per metus ar trumpesnį laiką.
Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikio turto.
Iš to paties operatoriaus už tinklų sujungimo paslaugas gautinos ir jam mokėtinos sumos yra pateiktos grynąja verte,
jeigu yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte.
Palūkanų pajamos pripažįstamos taikant faktinių palūkanų metodą skolos priemonėms, kurios po pirminio pripažinimo
įvertinamos amortizuota savikaina. Finansinio turto, kuris vėliau dėl kredito rizikos nuvertėjo, palūkanų pajamos yra
pripažįstamos taikant faktinių palūkanų normą finansinio turto amortizuotai savikainai. Jei vėlesniais ataskaitiniais
laikotarpiais finansinės priemonės kredito rizikos pobūdis pagerėja taip, kad finansinis turtas nebėra nuvertėjęs dėl
kredito rizikos, palūkanų pajamos pripažįstamos taikant faktinių palūkanų normą finansinio turto bendrajai balansinei
vertei.
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelne arba nuostoliuose ir yra įtraukiamos į eilutę „Finansinės pajamos –
palūkanų pajamos“ (10 pastaba).
2.8.2
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas
Bendrovė pripažįsta atidėjinius nuostoliams padengti dėl tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su investicijomis į skolos
priemones, kurios yra vertinamos amortizuota savikaina arba tikrąja verte kitose bendrose pajamose, nuomos
gautinose sumose, prekybos gautinose sumose ir pajamose iš sutarčių, taip pat finansinių garantijų sutartyse. Tikėtinų
kredito nuostolių suma atnaujinama kiekvieną ataskaitos sudarymo dieną, kad atspindėtų kredito rizikos pokyčius nuo
pradinio atitinkamos finansinės priemonės pripažinimo.
Bendrovė visada pripažįsta tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius prekybos gautinoms sumoms, pajamoms
iš sutarčių ir nuomos gautinoms sumoms. Tikėtini šio finansinio turto kredito nuostoliai apskaičiuojami naudojant
atidėjinių matricą, remiantis Bendrovės istorine kredito nuostolių patirtimi, pakoreguotą pagal skolininkams būdingus
veiksnius, bendrąsias ekonomines sąlygas ir esamos bei prognozuojamos sąlygų krypties įvertinimą ataskaitos
sudarymo dieną, įskaitant pinigų laiko vertę, jei tinkama.
Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas ir pripažinimas
Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas priklauso nuo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, nuostolio, atsiradusio dėl
įsipareigojimų neįvykdymo (t. y. nuostolių dydžio, esant įsipareigojimų neįvykdymui), ir nuo įsipareigojimų neįvykdymo
rizikos. Įsipareigojimų neįvykdymo galimybės ir nuostolio, atsiradusio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įvertinimas yra
grindžiamas ankstesniais duomenimis, patikslintais aukščiau aprašyta perspektyvine informacija.
Kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymą finansinio turto atveju, tai parodoma turto balansine verte ataskaitos
sudarymo dieną; finansinių garantijų sutarčių atveju, į neapsaugojimo sąvoką įeina suma, kuri buvo grąžinta
ataskaitos sudarymo dieną kartu su bet kokiomis papildomomis sumomis, kurios, tikimasi, bus grąžintos ateityje
numatytą datą, remiantis istorine tendencija, Bendrovės supratimu apie konkrečius skolininkų būsimus finansavimo
poreikius ir kitą atitinkamą perspektyvinę informaciją.
Finansinio turto atveju, tikėtinas kredito nuostolis yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp visų sutartinių pinigų srautų,
kurie Bendrovei turi būti mokami pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti diskontuodama
pradine faktine palūkanų norma. Už nuomą gautinų sumų atveju, pinigų srautai, naudojami apskaičiuojant tikėtinus
kredito nuostolius, atitinka pinigų srautus, naudojamus apskaičiuojant už nuomą gautinas sumas pagal 16-ąjį TFAS
„Nuoma“.
2.8.3
Finansinio turto pripažinimo nutraukimas
Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik, kai baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas
arba kai Bendrovė perleidžia finansinį turtą ir iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą
kitam ūkio subjektui. Jei Bendrovė neperleidžia ir neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios
rizikos ir naudos ir toliau kontroliuoja perleistą finansinį turtą, Bendrovė pripažįsta savo likutinę turto dalį ir susijusius
įsipareigojimus sumomis, kurias gali tekti sumokėti. Jei Bendrovė iš esmės išlaiko visas su finansinio turto nuosavybe
susijusias rizikas ir naudas, Bendrovė toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta užstatu užtikrintą skolinimąsi
už gautas pajamas.
Esant finansinio turto, įvertinto amortizuota savikaina, pripažinimo nutraukimui, skirtumas tarp turto balansinės vertės
ir gauto bei gautino atlygio sumos yra pripažįstamas pelne arba nuostoliuose.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 18
2.9
Finansiniai įsipareigojimai
Vėlesniais laikotarpiais visi finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant
faktinių palūkanų metodą, arba tikrąja verte pelne arba nuostoliuose. Tačiau finansiniai įsipareigojimai, atsirandantys
tada, kai finansinio turto perleidimui nėra taikomas pripažinimo nutraukimas arba kai yra taikomas išlaikyto ryšio
metodas, o Bendrovės išleistos finansinių garantijų sutartys yra vertinamos pagal konkrečias toliau išdėstytas
apskaitos taisykles.
2.9.1
Finansiniai įsipareigojimai, vėliau vertinami amortizuota savikaina
Finansiniai įsipareigojimai, kurie nėra i) neapibrėžtieji įsigyjančio ūkio subjekto mokėjimai sujungiant verslą, ii) laikomi
pardavimui arba iii) priskiriami vertinamiems tikrąja verte pelne ar nuostoliuose, vėliau apskaitomi amortizuota verte,
taikant faktinių palūkanų metodą.
Faktinių palūkanų metodas yra finansinio įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimo ir palūkanų sąnaudų
paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Faktinių palūkanų norma yra norma, tiksliai diskontuojanti numatomus
būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius ir kitas sumas, sudarančius
neatskiriamą faktinės palūkanų normos dalį, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas) per numatomą
finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai tinkama, trumpesnį laikotarpį su finansinio įsipareigojimo
amortizuota savikaina.
2.9.2
Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
Bendrovės finansinių įsipareigojimų pripažinimas yra nutraukiamas tik kai, jis yra padengiamas, atšaukiamas ar
baigiasi jo terminas. Skirtumas tarp finansinių įsipareigojimų, kurių pripažinimas yra nutrauktas, balansinės vertės ir
sumokėto ir mokėtino atlygio yra pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje.
Kai Bendrovė vieną esamą finansinį įsipareigojamą pakeičiama kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš
esmės kitomis sąlygomis, toks pakeitimas apskaitomas kaip pirminio finansinio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo
įsipareigojimo pripažinimu. Panašiai, Bendrovė apskaito esminius esamų įsipareigojimų ar jų dalies sąlygų pakeitimus
kaip pirminio finansinio įsipareigojimo nutraukimą ir naujo įsipareigojimo pripažinimą. Daroma prielaida, kad sąlygos
laikomos iš esmės skirtingomis, jei diskontuota dabartinė pinigų srautų vertė pagal naująsias sąlygas, įskaitant bet
kokius gautus ar sumokėtus atlygius, diskontuotus taikant pirminę faktinių palūkanų normą, bent 10 proc. skiriasi nuo
pirminio finansinio įsipareigojimo likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės. Jei pakeitimas nėra esminis,
skirtumas tarp: 1) balansinės įsipareigojimo vertės prieš pakeitimą; ir 2) dabartinės pinigų srautų vertės po pakeitimo
turėtų būti pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje kaip pelno arba nuostolių pakeitimas kitame pelne ir
nuostoliuose.
2.10
Investicijos į patronuojamąsias ir asocijuotąsias įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose
Investicijos į patronuojamąsias įmones, kurios yra įtrauktos į atskiras Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos
įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.
Investicijos į asocijuotąsias įmones, kurios yra įtrauktos į Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos naudojant
nuosavybės metodą. Remiantis nuosavybės metodu, pradžioje investicijos pripažįstamos savikaina, o po to
apskaitinė vertė padidinama ar sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos iš ūkio subjekto, į kurį
investuojama, susidariusią investuotojui priklausančią pelno ar nuostolių dalį iš investicijos. Gauti ar gautini dividendai
iš asocijuotųjų įmonių yra pripažįstami kaip investicijų balansinės vertės sumažėjimas. Bendrovės investicijos į
asocijuotąsias įmones apima prestižą, pripažintą įsigijimo dieną.
Kai Bendrovės apskaitoma investicijų nuosavybės nuostolių dalis lygi nuosavo kapitalo daliai ar ją viršiją, Bendrovė
nepripažįsta papildomų nuostolių.
2.11
Atsargos
Atsargos pateikiamos žemesniąja iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Savikaina
apskaičiuojama svertinio vidurkio metodu. Atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina, mokesčiai (kurių Bendrovė vėliau
neatgauna iš mokesčių institucijų), transportavimo, saugojimo bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atsargų
įsigijimui. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinėmis verslo sąlygomis, atėmus
susijusias pardavimo sąnaudas. Visos Bendrovės turimos atsargos priskiriamos medžiagų ir prekių, skirtų
perparduoti, kategorijoms.
2.12
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir
kitas trumpalaikes trijų mėnesių ar trumpesnio termino labai likvidžias investicijas.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 19
2.13
Turtas, skirtas parduoti
Ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės yra pripažįstami turtu, skirtu parduoti, jeigu jo balansinę vertę iš esmės
padengs pardavimo sandorio suma, o ne tolesnis jo naudojimas. Turtas, skirtas parduoti, yra vertinamas ankstesne
balansine verte ir tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė. Viena iš sąlygų, kuri
turi būti įgyvendinta, kad turtas būtų klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, yra tai, kad turi būti labai tikėtina
galimybė greitai parduoti turtą (ar perleidžiamo turto grupę) esant dabartinei jo būklei. Vienas iš kriterijų, pagal kurį
pardavimą galima laikyti labai tikėtinu, yra atitinkamo lygio vadovybės įsipareigojimas parduoti turtą ar perleidžiamo
turto grupę, esant dabartinei jo būklei. Telekomunikacijų pramonėje įsigijimams dažnai reikia priežiūros institucijų
leidimo. Jei pirkėjas yra telekomunikacijų operatorius, veikiantis toje pačioje rinkoje, šalys dažnai turi susitarti dėl
įvairių sąlygų, kad tokį leidimą gautų. Jeigu tikimasi, kad pirkėjas bus toje pačioje rinkoje veikiantis telekomunikacijų
operatorius ir kad bus imtasi reikšmingų teisinių priemonių, pardavimas dažniausiai nėra laikomas labai tikėtinu, todėl
toks turtas Bendrovėje nėra klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, kol teisinės priemonės nėra suderintos ir
patvirtintos vadovybės. Nustatant, ar ir kada ilgalaikis turtas ar perleidžiamo turto grupės turi būti klasifikuojamos kaip
turtas, skirtas parduoti, reikalaujama vadovybės vertinimų, atsižvelgiant į visus faktus ir aplinkybes, susijusias su
sandoriu, todėl šalys ir rinkos bei ūkio subjektai gali padaryti skirtingas išvadas pagal TFAS.
2.14
Įstatinis kapitalas
Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybės dalyje. Įstatiniu kapitalu yra laikomas tik pagal įstatymą registruotas
kapitalas. Visos išleistos akcijos buvo visiškai apmokėtos ir suteikė lygias balsavimo bei dalyvavimo Bendrovės turto
valdyme teises.
2.15
Prekybos mokėtinos sumos
Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimas sumokėti už prekes ar paslaugas, įgytas vykdant įprastinę veiklą.
Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, jeigu mokėjimas turi būti įvykdytas per metus
ar trumpesnį laiką. Priešingu atveju, jos priskiriamos prie ilgalaikių įsipareigojimų.
Prekybos skolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant faktinių
palūkanų metodą.
2.16
Paskolos
Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus sandorio sąnaudas. Vėlesniais laikotarpiais paskolos
apskaitomos amortizuota savikaina; bet koks įplaukų (atėmus sandorio sąnaudas) ir išpirkimo vertės skirtumas
pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą. Visos
skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos pelno ar nuostolių ataskaitoje tuo laikotarpiu, kuriuo yra patiriamos.
Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti atsiskaitymo už
įsipareigojimą įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo datos.
Tiekėjų finansavimo susitarimai
Ūkio subjektas gali sudaryti sutartis, pagal kurias „faktorius“ (paprastai finansų įstaiga) savo vardu moka tiekėjui, o
ūkio subjektas (t.y. pirkėjas) kompensuoja faktoriui. Tokios sutartys gali būti vadinamos, pavyzdžiui „tiekėjų
finansavimas“, „atvirkštinis faktoringas“ arba „struktūriniai mokėjimo susitarimai“.
Informacija apie paskolas yra atskleista 26 pastaboje.
2.17
Nuoma − Bendrovė yra nuomininkė
Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitose, kai
nuomojamas turtas yra perduodamas Bendrovei, t. y. nuomos pradžios datą. Bendrovė taiko praktines priemones
pripažindama mokėjimus, susijusius su trumpalaike ir mažaverčio turto nuoma, sąnaudomis pelne arba nuostoliuose.
Bendrovė netaiko 16-ojo TFAS nuostatų nematerialiajam turtui.
Pirminio pripažinimo metu nuomos įsipareigojimai vertinami nuomos įmokų, mokėtinų per numatomą nuomos terminą
ir nesumokėtų nuomos pradžioje, dabartine verte. Į nuomos įsipareigojimų vertinimą įtraukiami nuomos mokesčiai
apima fiksuotus mokesčius, įskaitant prilygintus fiksuotiesiems mokesčiams, kurie priklauso nuo indekso ar normos,
sumas, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likutinės vertės garantiją ir sumas, susijusias su pasirinkimo teise, jei
Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia teise. Visų rūšių mokesčiai, susiję su ne nuomos komponentais,
parodomi atskirai nuo nuomos komponentų ir sąnaudų tą laikotarpį, kurį jos yra patiriamos.
Įvertintas nuomos laikotarpis apima neatšaukiamą nuomos laikotarpį, kurį sudaro laikotarpiai, kuriems taikoma
pasirinkimo teisė pratęsti nuomą (jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia apsirinkimo teise), ir laikotarpiai,
kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą (jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia apsirinkimo
teise).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 20
2.17
Nuoma − Bendrovė yra nuomininkė (tęsinys)
Nuomos įsipareigojimas įvertinamas pakartotinai, jeigu, palyginti su pradinėmis sutarties sąlygomis, pasikeičia
nuomos sutartis arba pinigų srautai. Pinigų srautai, palyginti su pradinėmis sutarties sąlygomis, pasikeičia, kai
Bendrovė pakeičia pradinį įvertinimą dėl to, ar bus pasinaudota sutarties pratęsimo ir (arba) nutraukimo teise,
pasikeičia ankstesni įvertinimai dėl pasirinkimo pirkti teisės, pasikeičia nuomos mokesčiai dėl indekso arba normos,
arba pasikeičia įvertinimai, susiję su sumomis, kurios turėtų būti mokamos pagal likutinės vertės garantijas.
Nuomos mokesčiai diskontuojami naudojant nuomos mokesčio palūkanų normą arba, jei tokios normos negalima
lengvai nustatyti, Bendrovės priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą. Daugeliui nuomos sutarčių Bendrovė taiko
priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos paprastai negalima
lengvai nustatyti.
Naudojimo teise valdomas turtas iš pradžių vertinamas įsigijimo savikaina, kuri apima nuomos įsipareigojimo pirminio
vertinimo sumą, bet kokius nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos bei patirtas tiesiogines sąnaudas, atėmus
bet kokias gautas nuomos paskatas.
Vėliau naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą nuo
pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba
nuomos laikotarpio pabaigos. Daugeliu atveju atlikus pakartotiną nuomos įsipareigojimų vertinimą atitinkamai
koreguojamas ir naudojimo teise valdomas turtas. Jeigu naudojimo teise valdomo turto apskaitinė vertė jau buvo
sumažinta iki nulio, likusi pakartotinio vertinimo suma pripažįstama pelne arba nuostoliuose. Naudojimo teise
valdomas turtas tikrinamas dėl vertės sumažėjimo kaskart, kai tik atsiranda turto vertės sumažėjimo požymių arba
pasikeitusios aplinkybės rodo, kad balansinė vertė gali būti neatgauta.
Finansinės būklės ataskaitoje naudojimo teise valdomas turtas parodomas atskiroje eilutėje, o nuomos įsipareigojimai
– kaip ilgalaikės ir trumpalaikės skolos.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos parodomos pelno ar nuostolių ataskaitoje parodomi
skirtinguose straipsniuose priklausomai nuo nuomojamo turto rūšies. Su nuomos įsipareigojimais susijusios palūkanų
sąnaudos parodomos finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje. Su mažaverčio turto ar trumpalaike nuoma susiję
nuomos mokesčiai pateikiami atskiruose straipsniuose priklausomai nuo nuomojamo turto rūšies.
Sumokėti nuomos mokesčiai parodomi kaip finansinės veiklos pinigų srautai. Sumokėtos palūkanos, kaip ir sumokėti
trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos mokesčiai, parodomi kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai.
2.18
Nuoma − Bendrovė yra nuomotoja
Sandoriuose, kuriuose Bendrovė yra nuomotoja, vertinimas, ar sudaryta sutartis yra finansinė ar veiklos nuoma,
atliekamas nuomos pradžios datą. Siekiant nustatyti, kokiai rūšiai priskirti nuomą, bendrai įvertinama, ar pagal nuomą
iš esmės perduodama visa su nuomojamo turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Jeigu perduodama iš esmės visa
nuomojamo turto nuosavybei būdinga rizika ir nauda, tokia nuoma laikoma finansine nuoma. Priešingu atveju – veiklos
nuoma. Jei sutartis apima nuomos ir ne nuomos komponentus, Bendrovė priskiria atlygį nuomos komponentams
remdamasi santykine atskira nuomos komponento kaina (žr. 2.21 skyrių „Pajamų pripažinimas“).
Sandoriuose, kuriuose Bendrovė veikia kaip tarpinis nuomotojas, subnuoma klasifikuojama remiantis naudojimo teise
valdomu turtu, nurodytu pagrindinėje sutartyje.
Bendrovė yra finansinės nuomos davėja
Bendrovė valdo turtą, kuris išnuomotas klientams pagal finansinės nuomos sutartį. Finansinės nuomos gavėjų
mokėtinos sumos pripažįstamos kaip gautinos sumos, lygios grynųjų investicijų į nuomą sumai, kuri, savo ruožtu, lygi
grynajai dabartinei vertei. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios įtraukiamos į pirminį gautinų finansinės nuomos
mokesčių vertinimą, atimamos iš pajamų, kurios pripažįstamos per nuomos laikotarpį. Palūkanų pajamos
pripažįstamos per nuomos laikotarpį anuiteto būdu.
Bendrovė yra veiklos nuomos davėja
Veiklos nuomos pajamos pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pirminės
tiesioginės išlaidos, patirtos derantis dėl veiklos nuomos sutarties sąlygų ir sudarant veiklos nuomos sutartis,
pridedamos prie išnuomoto turto balansinės vertės ir pripažįstamos per nuomos laikotarpį tuo pačiu pagrindu kaip ir
nuomos pajamos.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 21
2.19
Atidėjiniai
Atidėjiniai pripažįstami tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turį dabartinį (teisinį arba konstruktyvų) įsipareigojimą,
ir tikėtina, kad jam įvykdyti Bendrovė reikės ekonominę naudą teikiančių išteklių, be to, tokių įsipareigojimų suma gali
būti patikimai įvertinta.
Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad būtų padengtas dabartinis įsipareigojimas,
vertinimas finansinių ataskaitų datą, atsižvelgiant į riziką ir neapibrėžtumus, kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai
atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė
šių pinigų srautų vertė (kai pinigų laiko vertės pokytis yra reikšmingas).
Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies,
gautina suma yra pripažįstama turtu, jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti
patikimai įvertinta.
Restruktūrizavimo išlaidos
Atidėjinys restruktūrizavimo išlaidoms pripažįstamas, kai Bendrovė parengia oficialųjį detalųjį restruktūrizavimo planą
ir pagrįstai įtikina suinteresuotas šalis (pradėdama įgyvendinti restruktūrizavimo planą arba paskelbdama pagrindinius
jo bruožus), kad ji vykdys restruktūrizavimą. Atidėjinio restruktūrizavimo išlaidoms vertinimas apima tik tiesiogines su
restruktūrizavimu susijusias išlaidas, t. y. sumas, kurios neišvengiamai patiriamos atliekant restruktūrizavimą ir yra
nesusijusios su tebevykdoma įmonės veikla.
Atstatymo išlaidos
Atidėjiniai išnuomoto įrangos pirminės būklės atkūrimui, kaip to reikalaujama nuomos sąlygose, pripažįstami tada, kai
atsiranda įsipareigojimas – būklės atkūrimo dieną, arba dėl to, kad nuomojamas turtas buvo naudojamas tam tikrą
nuomos laikotarpį. Šie atidėjiniai pripažįstami suma, kuri atspindi geriausią vadovybės padarytą išlaidą, kurių reikėtų
turtui atkurti, įvertinimą. Įvertinimai nuolat peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami atsižvelgiant į naujas aplinkybes.
2.20
Pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno
mokestis pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais
kitose bendrose pajamose ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas
atitinkamai kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.
Atidėtasis mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir
įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose. Tačiau atidėtųjų mokesčių
įsipareigojimai yra nepripažįstami, jeigu jie susidaro dėl pirminio prestižo pripažinimo; atidėtasis mokestis nėra
pripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio
pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui.
Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas taikant paskutinei ataskaitinio laikotarpio dienai patvirtintus arba iš esmės
patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tuomet, kai bus realizuojamas susijęs atidėtojo
mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas.
Atidėtasis mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas
apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.
2021 m. pelnas buvo apmokestinamas 15 proc. (2020 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos
Respublikos mokesčių įstatymus.
Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos ir sukaupiamos finansinėse ataskaitose remiantis finansinės
atskaitomybės sudarymo metu turima informacija.
Bendrovė turi teisę reikalauti specialių mokesčių lengvatų investicijoms į reikalavimus atitinkantį turtą. Bendrovė tokias
lengvatas apskaito kaip mokestinius kreditus, o tai reiškia, kad lengvatos sumažina mokėtinų mokesčių sumas ir
einamųjų metų mokesčio sąnaudas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, mokestiniai nuostoliai, sukaupti 2021 m. gruodžio 31 d., yra
perkeliami neribotą laiką, išskyrus mokesčių nuostolius, atsirandančius dėl vertybinių popierių perleidimo.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tik tuomet, kai egzistuoja įstatymų numatyta teisė sudengti
ataskaitinio laikotarpio mokestinį turtą su ataskaitinio laikotarpio mokestiniais įsipareigojimais ir tik jeigu atidėtojo
mokesčio turtas bei atidėtojo mokesčio įsipareigojimai toje pačioje įmonėje susiję su pelno mokesčiais, kuriais
apmokestina ta pati mokesčių institucija. Einamųjų metų mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai ta pati
įmonė turi įstatymų numatytą teisę sudengti, ir ketina atsiskaityti grynąja verte arba tuo pačiu metu realizuoti turtą ir
įvykdyti įsipareigojimą.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 22
2.21
Pajamų pripažinimas
Pardavimo pajamos susidaro iš duomenų srauto mokesčių, įskaitant abonentinių mokesčių, sujungimo ir tarptinklinio
ryšio, fiksuoto ryšio paslaugų, įskaitant telefoniją, plačiajuostį ryšį, televiziją, diegimo mokesčių ir verslo sprendimų
pajamas, taip pat pajamos iš įrangos pardavimo ir nuomos. Pajamos yra uždirbamos tiek iš atskirai parduodamų prekių
ir paslaugų, tiek iš parduodamų prekių ir paslaugų paketų.
Pajamos yra pripažįstamos pagal vieningą principą, kuris grindžiamas penkių žingsniu modeliu, taikomu visus
sutartims su klientais (15-asis TFAS). Pajamos skirstomos kiekvienam veiklos įsipareigojimui (įrangai ir paslaugoms)
proporcingai priskiriant pagal atskiras atskirų vienetų pardavimo kainas. Pajamos pripažįstamos tada (tam tikru
momentu arba per tam tikrą laikotarpį), kai visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimai, perduodant kontrolę klientui.
Pajamos yra vertinamos pagal atlygį, nurodytą sutartyje su klientu, ir neapima trečiųjų šalių vardu surenkamų sumų.
Sutartyje su klientu sudarytas atlygis gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abi sumas. Kintamam atlygiui
apskaičiuoti ir numatyti naudojama sukaupta patirtis, o pajamos pripažįstamos ta apimtimi, kiek yra labai tikėtina, jog
reikšmingai nesumažės.
Pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, kai paslauga yra vykdoma remiantis faktiniu srautu arba sutarties galiojimo
terminu. Pajamos iš balso ir duomenų perdavimo paslaugų yra pripažįstamos, kai klientas naudojasi paslaugomis.
Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Su išankstinio
apmokėjimo kortelėmis, daugiausia mobiliojo ryšio, susijusios pardavimo pajamos vertė pripažįstama ateinančių
laikotarpių pajamomis. Pajamos iš tarpusavyje sujungto srauto su kitais telekomunikacijų operatoriais pripažįstamos
tranzito per Bendrovės tinklą metu.
Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Parduotų, bet
nepanaudotų išankstinio apmokėjimo kortelių, daugiausia mobiliojo ryšio, vertė pripažįstama ateinančių laikotarpių
pajamomis remiantis faktiniu kortelių panaudojimu.
Pajamos iš įrangos pardavimo pripažįstamos, kai su įrangos nuosavybe susijusi reikšminga rizikos ir naudos dalis
perduodama pirkėjui, paprastai pristačius ir priėmus klientui. Jei klientas turi teisę grąžinti įrangą, pripažintų pajamų
suma koreguojama pagal tikėtiną grąžą, apskaičiuotą remiantis istoriniais duomenimis.
Paslaugų ir prekių paketai
Bendrovė gali susieti paslaugas ir prekes į vieną pasiūlymą klientui. Pasiūlymai gali būti susiję su kelių produktų,
paslaugų ar teisių į naudojimąsi turtu pristatymu arba vykdymu (keli rezultatai). Bendrovė apskaito kiekvieną prekę ir
paslaugas atskirai, jei jie yra atskiriami, t. y. prekė ar paslauga atskirai identifikuojama nuo kitų neatsiejamų paslaugų
paketo, ir jei klientas gali iš to gauti naudos. Kai sandorio kaina yra nustatyta neatsiejamų paslaugų paketams, kurie
apima paslaugas (pvz., mobilaus ryšio abonentas), laikoma, kad tai minimali neatšaukiama sutarties sąlyga. Prireikus,
sandorio kaina koreguojama pagal finansavimo komponentus ir tikėtiną grąžą. Paprastai sandorio kainoje nėra kitų ar
kintamų komponentų arba tokių komponentų nedaug. Sandorio kaina priskiriama kiekvienai įrangai ir paslaugai,
apskaitoje atskirai registruojant veiklos įsipareigojimus, remiantis jų santykine atskira kaina. Daugumos vykdomų
veiklos įsipareigojimų atskiros pardavimo kainos yra tiesiogiai stebimos. Jei atskiros pardavimo kainos nėra tiesiogiai
stebimos, jos apskaičiuojamos remiantis tikėtinomis sąnaudomis ir pridedant maržą. Kai kuriais atvejais pasiūlymai
apima negrąžinamus išankstinius mokesčius, pavyzdžiui, aktyvavimo mokesčius. Mokėjimai už šiuos mokesčius
įtraukti į sandorio kainą ir, jei jie nėra susiję su įvykdomu veiklos įsipareigojimu, priskiriami kitiems sutartyje
nurodytiems veiklos įvykdymo įsipareigojimams.
Kai kurie paketų pasiūlymai apima nuomos komponentus, t. y. TV priedėlius, bei komponentus, nepriskiriamus
nuomai, pavyzdžiui, abonento mokesčius. Šiose sutartyse, sandorio kaina priskiriama kaip atskiri veiklos vykdymo
įsipareigojimai tiek nuomos komponentui, tiek ne nuomos komponentui. Tuomet nuomos komponentai apskaitomi
kaip veiklos nuoma arba finansinė nuoma, priklausomai nuo nuomos klasifikavimo. Pajamos iš ne nuomos
komponentų, pripažįstamos tada, kai įvykdomi įsipareigojimai. Įranga, kuri gali būti naudojama tik su Bendrovės
teikiamomis paslaugomis ir kuri neturi kitos svarbios funkcijos klientui nei teikiant paslaugą, pavyzdžiui,
maršrutizatoriai, nėra apskaitomi kaip atskiri veiklos vykdymo įsipareigojimai. Tokiais atvejais sandorio kaina yra
priskiriama nustatytam veiklos įsipareigojimui, t. y. įrangai sandorio kaina nepriskiriama. Bet koks iš anksto gautas
atlygis, kai įranga pristatoma, yra pripažįstamas kaip sutartinis įsipareigojimas ir pajamos pripažįstamos tuomet, kai
įvykdomi nustatyti įsipareigojimai.
Bendrovė veikia savo sąskaita ar kaip agentas
Kartais trečioji šalis dalyvauja teikiant prekes ar paslaugas Bendrovei, pvz., Bendrovė teikia klientams kelias pridėtinės
vertės paslaugas (PVS) kaip paketą.
Sandoriuose, kuriuose Bendrovė veikia savo sąskaita, pajamos pripažįstamos bendrąja verte. Sandoriuose, kuriuose
Bendrovė veikia kaip agentas ir paskiria kitą šalį tiekti prekes arba paslaugas, pajamos pripažįstamos tokia suma, kuri
lieka Bendrovei po tokiai kitai šaliai išmokėtos sumos už prekių ar paslaugų tiekimą. Išrašant sąskaitas faktūras
galutiniams vartotojams už trečiosios šalies suteiktas paslaugas, sumos, kurios surenkamos savo sąskaita veikiančio
ūkio subjekto vardu, yra atimamos iš pajamų sumos.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 23
2.22
Palūkanų pajamos
Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, atsižvelgiant į taikomą pagrindinę ir faktinę palūkanų normą, t. y.
normą, kuria tiksliai diskontuojamos numatomos būsimos įplaukos per tikėtiną finansinio turto galiojimo laikotarpį iki
to turto grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.
Palūkanų pajamos už investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir suteiktas paskolas apskaitomos straipsnyje „Kitos
pajamos“, o palūkanų pajamos už pinigus ir pinigų ekvivalentus apskaitomos straipsnyje „Finansinės veiklos pajamos“.
2.23
Dividendų pajamos
Dividendų pajamos, gautos iš investicijų, pripažįstamos tuomet, kai įgyjama teisė gauti jų mokėjimą.
2.24
Išmokos darbuotojams
Socialinio draudimo mokestis
Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau –
Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaudamosi vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai
planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo
toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų
tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais.
Išeitinės išmokos
Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją
amžiaus abipusiu susitarimu arba darbdavio pageidavimu. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra
akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių
nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už
išėjimą abipusiu susitarimu. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių po ataskaitinio
laikotarpio, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.
Atlyginimo priedai
Bendrovė pripažįsta įsipareigojimus ir sąnaudas atlyginimo priedams remiantis iš anksto apibrėžtais tikslais. Bendrovė
pripažįsta susijusį įsipareigojimą, kuomet yra įsipareigojusi pagal sutartį arba kuomet praeityje buvo vykdoma tokia
praktika, kuri sukūrė konstruktyvų įsipareigojimą.
Papildomas sveikatos draudimas
Bendrovė už savo darbuotojus draudimo įmonei moka papildomo sveikatos draudimo įmokas. Papildomas sveikatos
draudimas suteikia darbuotojams galimybę gauti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas pasirinktoje gydymo
įstaigoje. Papildomo sveikatos draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.
Įmokos į pensijų fondą
Bendrovė prisideda prie III pakopos pensijų fondų jos darbuotojų, kurie nusprendė dalyvauti Bendrovės ir „SEB
investicijų valdymas“ pasiūlytoje pensijų fondų programoje, vardu. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra
patiriamos.
2.25
Dividendų paskirstymas
Bendrovės akcininkams išmokami dividendai apskaitomi kaip įsipareigojimas Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo
laikotarpiu, kuriuo dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.
Juridiniams asmenims išmokėtiems dividendams taikomas 15 proc. (2020 m. – 15 proc.) mokestis prie pajamų
šaltinio. Pagal šalies įstatymus gali būti taikoma išimtis t. y. dividendams netaikomas mokestis prie pajamų šaltinio,
kai akcininkui priklauso daugiau nei 10 proc. akcinio kapitalo ir šią dalį jis turi daugiau negu vienerius metus. Be to,
yra numatyta mokesčių prie pajamų šaltinio išimtis dividendams, mokamiems į pensijų ar investicinius fondus.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 24
2.26
Informacija apie segmentus
Verslo klientų segmentas (angl. B2B) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų, skirtų didelio, vidutinio ir
smulkaus verslo klientams ir operatoriams, pardavimą, įskaitant mažmenines ir didmenines telekomunikacijų ir IT
paslaugas.
Privačių klientų segmentas (angl. B2C) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų teikimą privatiems
klientams.
Kitas segmentas apima technologijų padalinio ir aptarnavimo vienetų finansinius rezultatus.
Vadovybė vertina segmentų veiklą, remiantis pajamų ir veiklos pelno rodikliais ir naudojant tą pačią apskaitos politiką
kaip ir rengiant šias finansines ataskaitas.
Segmentų pajamos priskiriamos prie iš išorės pirkėjų gautų pajamų. Vadovybė įvertina segmento veiklos pelną pagal
savo atsakomybę, apibrėžtą segmento biudžetu. Pardavimai ir sąnaudos tarp segmentų nėra įtraukiami į segmento
veiklos vertinimą.
Bendrovės 2020 m. pateikiami segmentai:
2020 m. sausio – gruodžio mėn.
B2B
B2C
Kita
Iš viso
Pajamos iš išorės klientų
154 813
240 990
3 238
399 041
Prekių ir paslaugų savikaina, su darbuotojais
susijusios sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos
(80 779)
(102 357)
(81 613)
(264 749)
Veiklos rezultatas
74 034
138 633
(78 375)
134 292
Kitos pajamos
-
Kitas grynasis pelnas (nuostoliai)
502
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir
vertės sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti
(69 952)
Pagrindinės veiklos pelnas
64 842
Bendrovės 2021 m. pateikiami segmentai:
2021 m. sausio – gruodžio mėn.
B2B
B2C
Kita
Iš viso
Pajamos iš išorės klientų
155 251
261 577
3 966
420 794
Prekių ir paslaugų savikaina, su darbuotojais
susijusios sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos
(82 265)
(109 520)
(91 824)
(283 609)
Veiklos rezultatas
72 986
152 057
(87 858)
137 185
Kitos pajamos
-
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte
1 414
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir
vertės sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti
(77 669)
Pagrindinės veiklos pelnas
60 930
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 25
3
Finansinės rizikos valdymas
3.1
Finansinės rizikos veiksniai
Vykdydama veiklą, Bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos kursų
svyravimo riziką ir palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Bendrovės iždo valdymo politika
pagrindinį dėmesį skiria finansinės rizikos valdymui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Bendrovės
finansiniams veiklos rezultatams.
Rizikos valdymą atlieka „Telia Company AB“ iždo padalinys pagal Valdybos patvirtintą politiką. „Telia Company AB“
Iždo padalinys identifikuoja ir įvertina finansines rizikas glaudžiai dirbdamas su atskirais „Telia Company AB“
padaliniais. Valdyba pateikia rašytinius bendros rizikos valdymo principus, taip pat rašytinę politiką, apimančią
konkrečias sritis, tokias kaip valiutų kursų svyravimo rizika, palūkanų normos rizika, kredito rizika ir investavimo
pertekliaus likvidumas.
Rinkos rizika
Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika
Bendrovė veikia euro zonoje, kur pagrindinis pajamų ir mokėjimų srautas yra atliekamas eurais, todėl rizika dėl
valiutos kurso pasikeitimo yra nereikšminga. Tam tikra rizika dėl valiutos pasikeitimo galima dėl Bendrovės
tarptautinės veiklos, susijusios su užsienio telekomunikacijų operatoriais ir tiekėjais, veikiančiais už euro zonos ribų,
ir pirmiausia yra susijusi su mokėjimais, vykdomais JAV doleriais (USD). Iš esmės, visos Bendrovės prekybos
mokėtinos ir gautinos sumos užsienio valiuta yra trumpalaikės ir nereikšmingos, palyginti su bendru grynųjų pinigų
srautus eurais. Kadangi rizika, susijusi su valiutos svyravimu nereikšminga, jautrumo analizė dėl valiutos svyravimo
rizikos nebuvo atskleista. Bendrovė valdo valiutų svyravimų riziką sumažindama operacijų, vykdomų užsienio valiuta,
skaičių iki minimumo. Detaliau rizika dėl valiutos kurso svyravimo yra atskleista 21, 22, 25 ir 26 pastabose.
Pinigų srautų ir palūkanų normos rizika
Bendrovė susiduria su palūkanų normos rizika vykdydama finansavimo ir pinigų valdymo veiklas.
Finansinių ataskaitų dieną Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, susiję su palūkanų norma:
2021 m.
2020 m.
Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais apmokėjimais
35 828
32 020
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma
30 000
60 000
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto atstatymui
12 398
11 833
Sukaupimai pensijoms
425
440
Mokėtinos sumos su skirtingais apmokėjimais
6 807
7 409
Finansinių ataskaitų dieną palūkanų normos pasikeitimas padidino (sumažino) turtą ar įsipareigojimus ir nuosavą
kapitalą toliau pateiktomis sumomis. Ši analizė atlikta, darant prielaidą, kad visi kiti kintamieji išlieka pastovūs.
Taikoma
palūkanų
norma
Palūkanų
normos pokytis
(-100 bazinių
punktų)
Palūkanų
normos pokytis
(+100 bazinių
punktų)
Įtaka,
tūkst. Eur
Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais
apmokėjimais
5,21%
36 227
35 462
366
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma
0,60%
30 139
29 282
139 / (718)
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto
atstatymui
2,69%
13 558
11 700
1 160 / (698)
Sukaupimai pensijoms
2,70%
448
405
23 / (20)
Mokėtinos sumos su skirtingais
apmokėjimais
2,21%
7 162
6 475
355 / (332)
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 26
3.1
Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)
Kredito rizika
Finansinis turtas, kuriam kyla kredito rizika, apima indėlius ir prekybos gautinas sumas.
Bendrovė atlieka visų naujų klientų (įmonių fizinių asmenų) kreditingumo vertinimą prieš pasirašydama bet kokios
rūšies naujas sutartis, išskyrus mažos vertės sutartis, pvz., sutartis dėl papildomų TV kanalų paketo ar kitas pridėtinės
vertės paslaugas (PVS). Klientų sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš įvairių priminimų, pradedant nuo įspėjimų
apie artėjantį apmokėjimo terminą ir vėliau siunčiant papildomus priminimus praėjus sąskaitų apmokėjimo terminui.
Paslaugos apribojamos, kai vėluojama susimokėti 20 dienų, sutartys nutraukiamos ir skiriamos baudos, kai vėluojama
sumokėti daugiau kaip 50 dienų. Išsiuntus papildomus priminimo laiškus ir negavus apmokėjimo, privačių klientų
beviltiškos skolos perduodamos išorėms skolų išieškojimo agentūroms, kurios rūpinasi skolų atgavimu.
Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Bendrovės vidaus
politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimui. Vertės sumažėjimas įvertinamas, atsižvelgiant į
prekybos gautinų sumų klasifikaciją į grupes ir kiekvienai grupei taikomomis tam tikromis vertės sumažėjimo
normomis. Vertės sumažėjimo normos Bendrovės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo
įvertinimui, peržiūrimos kasmet.
Sumažėjęs likvidumas gali paveikti Bendrovės skolininkų padėtį, o tai atitinkamai paveiktų jų galimybes padengti
įsiskolinimus. Blogėjančios skolininkų veiklos sąlygos taip pat gali paveikti vadovybės pinigų srautų prognozes ir
finansinio ir nefinansinio turto vertės sumažėjimo įvertinimą. Remdamasi turima informacija, vadovybė tinkamai
atskleidė patikslintus tikėtinų pinigų srautų įvertinimus, nustačiusi jų vertės sumažėjimą.
Likvidumo rizika
Likvidumo rizika yra susijusi su rizika, kad Bendrovė negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, susijusių su grynaisiais
pinigais ar kitu finansiniu turtu.
Likvidumo rizika yra susijusi su pakankamo lėšų kiekio užtikrinimu skoloms padengti, kapitalinėms investicijoms
vykdyti, reikalingam apyvartiniam kapitalui palaikyti ar dividendams išmokėti. Konservatyvus likvidumo rizikos
valdymas reiškia pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekio užtikrinimą. Atitinkamai Bendrovės vadovybė įdiegė
formalias procedūras likvidumo rizikos valdymui, kurios numato, kad minimalus reikalaujamas likvidumo rodiklis
(apskaičiuojamas prie pinigų ir pinigų ekvivalentų pridedant nepanaudotas sutartas kredito priemones) bet kuriuo
metu turėtų būti didesnis negu 2 proc. planuojamų metinių pajamų.
Bendrovė turi vidinės kontrolės procesus ir likvidumo rizikos valdymo planus. Trumpalaikis ir vidutinės trukmės
likvidumo valdymas atsižvelgia į finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų terminus ir įvertina veiklos pinigų srautus.
Bendrovės paskolų nediskontuotų pinigų srautų analizė, suskirstant juos į atitinkamas terminų grupes pagal
laikotarpius, likusius nuo balanso datos iki sutartimi nustatyto termino pabaigos, pateikta 26 pastaboje.
Veiklos sandorio jautrumo rizika
Bendrovės klientams sąskaitos pagrinde išrašomos vietine valiuta. Gautinos sumos ir mokėtinos sumos kitiems
operatoriams už tarptautinį fiksuotą srautą ir tarptinklinį ryšį paprastai apmokamos per atsiskaitymų institucijas (angl.
clearing-houses).
Jautrumo analizė grindžiama prielaida, kad veiklos sandoriai 2021 m. neatskleidė jokių reikšmingų palūkanų normų
ar valiutos pasikeitimo rizikų, todėl jokios apsidraudimo priemonės nebuvo taikomos.
Tikrosios vertės nustatymas
13-ajame TFAS nustatyta vertinimo metodikų hierarchija, pagrįsta tuo ar duomenys pagal šią vertinimo metodiką yra
stebimi ar ne. Stebimi duomenys atspindi rinkos informaciją iš nepriklausomų šaltinių; nestebimi duomenys atspindi
Bendrovės rinkos prielaidas. Hierarchija reikalauja naudoti stebimus rinkos duomenis kai įmanoma.
Tikrosios vertės nustatymo tikslas, net ir neaktyviose rinkose, yra nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną būtų
parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 27
3.1
Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)
Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymui yra naudojami skirtingi metodai: remiamasi kaina, vertinimo
metodikomis, apimančiomis stebimus duomenis, ir vertinimo metodikomis, pagrįstomis vidiniais modeliais. Tikrosios
vertės vertinimo metodai yra skirstomi į 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio.
Tikrosios vertės hierarchijos lygis, pagal kurį finansinės priemonės tikroji vertė klasifikuojama, priskiriamas kaip
žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.
Finansinių priemonių klasifikavimas tikrosios vertės hierarchijoje yra dviejų etapų procesas:
1) Klasifikuoti duomenis nustatant tikrąją vertę į vieną iš trijų lygių.
2) Klasifikuoti visą finansinę priemonę remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.
Kotiruojama kaina aktyvioje rinkoje – 1 lygio duomenys
1 lygio duomenys yra tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose
rinkose, kai kotiruojamos kainos yra lengvai prieinamos, ir kainos atspindi faktinius, reguliarius rinkos sandorius,
sudarytus rinkos sąlygomis.
Vertinimo metodikos, naudojant stebimus duomenis – 2 lygio duomenys
2 lygio duomenys yra kiti tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi duomenys apie turtą arba įsipareigojimą, išskyrus
kotiruojamas kainas, kurios priskiriamos 1 lygiui, ir yra turto vienetų arba įsipareigojimų tiesiogiai (t. y. kaina) arba
netiesiogiai (t. y. iš kainų) stebimi duomenys.
Vertinimo metodikos, naudojant nestebimus duomenis – 3 lygio duomenys
Vertinimo metodika, kurioje naudojami svarbūs duomenys, kurie nėra stebimi rinkos duomenys (nestebimi
duomenys), priskiriama 3 hierarchijos lygiui. Nestebimi duomenys yra tie, kurie nėra lengvai prieinami aktyvioje
rinkoje dėl rinkos likvidumo ar produkto sudėtingumo. 3 lygio duomenys paprastai nustatomi remiantis panašaus
pobūdžio stebimais duomenimis, istoriniais duomenų stebėjimais ar analitiniais vertinimo metodais.
Turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra atskleista
Likvidžių ir trumpalaikių finansinių priemonių (kurių terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai), pavyzdžiui, pinigai ir
pinigų ekvivalentai, trumpalaikiai indėliai, trumpalaikės mokėtinos sumos ir gautinos sumos, trumpalaikės banko
paskolos, balansinė vertė atitinka jos tikrąją vertę.
3.2
Kapitalo valdymas
Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir naudą kitoms
suinteresuotosioms šalims, taip pat palaikyti optimalią kapitalo sudėtį, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas.
Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo sudėtį, Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų
sumą, grąžinti kapitalą akcininkams ir išleisti naujas akcijas.
Bendrovė apibrėžia kapitalą kaip „Nuosavas kapitalas“, kaip parodyta finansinės būklės ataskaitoje.
Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis akcinis kapitalas neturi būti mažesnis negu
40 000 Eur, o akcininkų nuosavybė neturi būti mažesnė negu 50 proc. įmonės įstatinio kapitalo. 2021 m. ir 2020 m.
gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi šių reikalavimų.
Bendrovės veikla finansuojama iš išorės šalių bei naudojant akcininkų kapitalą. 2021 m. pabaigoje Bendrovė turėjo
finansinio lizingo ir tiekėjų finansavimo įsipareigojimų bei paskolas iš Lietuvos ir užsienio bankų, kurių suma buvo
30 mln. Eur. Išsamesnė su paskolomis susijusi informacija pateikta 26 pastaboje.
Bendrovei netaikomi jokie išoriškai nustatyti kapitalo reikalavimai.
3.3
Tikrosios vertės nustatymas
Laikoma, kad prekybos gautinų sumų balansinė vertė, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, ir mokėtinų sumų
balansinė vertė atitinka jų tikrąsias vertes (nes naudojamos rinkos normos).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 28
3.4
Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita
Finansinis turtas
Užskaitomas finansinis turtas, atitinkantis užskaitos kriterijus, nurodytus 2.8 pastaboje:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Prekybos ir kitos gautinos sumos
Pripažinto finansinio turto bendroji vertė
97 082
98 872
Pripažintų finansinių įsipareigojimų, užskaitytų finansinės būklės ataskaitoje,
bendroji vertė
(3 878)
(3 281)
Finansinės būklės ataskaitoje pateikto finansinio turto grynoji vertė
93 204
95 591
Finansinės būklės ataskaitoje neužskaitytos susijusios sumos
-
-
Grynoji vertė
93 204
95 591
Finansiniai įsipareigojimai
Užskaitomi finansiniai įsipareigojimai, atitinkantys užskaitos kriterijus, nurodytus 2.9 pastaboje:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Prekybos mokėtinos sumos
Pripažintų finansinių įsipareigojimų bendroji vertė
200 971
167 493
Pripažinto finansinio turto, užskaityto finansinės būklės ataskaitoje, bendroji
vertė
(3 878)
(3 281)
Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų finansinių įsipareigojimų grynoji
vertė
197 093
164 212
Finansinės būklės ataskaitoje neužskaitytos susijusios sumos
-
-
Grynoji vertė
197 093
164 212
4
Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir pagrindiniai neapibrėžtumai
Taikydami Bendrovės apskaitos politikas, aprašytas 3 pastaboje, vadovai privalo priimti sprendimus (nesusijusius
su vertinimais), kurie turi reikšmingą įtaką pripažintoms sumoms ir daryti įvertinimus bei prielaidas apie turto ir
įsipareigojimų balansines vertes, kurios nėra aiškiai matomos iš kitų šaltinių. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra
pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie laikomi svarbiais. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių vertinimų.
Įvertinimai ir juos pagrindžiančios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Apskaitinių vertinimų patikslinimai yra pripažįstami
tuo laikotarpiu, kada vertinimas yra peržiūrimas, jeigu patikslinimai turi įtakos tik tam periodui, arba peržiūrėjimo
periodu ir būsimais periodais tuo atveju, kai patikslinimai įtakoja tiek dabartinį, tiek būsimus periodus.
Prestižo vertės sumažėjimo vertinimas
Vadovaudamasi 2.6 ir 2.7 pastabose aprašytais apskaitos principais, Bendrovė kasmet vertina, ar prestižo vertė
nėra sumažėjusi. Pinigus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis naudojimo vertės skaičiavimais.
Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus (15 pastaba).
Vertės sumažėjimo testavimo tikslas yra užtikrinti, kad turtas būtų apskaitomas ne didesne nei atsiperkamąja verte.
Atsiperkamoji vertė (tai yra didesnioji iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) įprastai
nustatoma remiantis naudojimo verte ir pritaikius diskontuotus pinigų srautų skaičiavimus. Atsiperkamosios vertės
apskaičiavimams vadovybė naudoja prielaidas, kurios jos manymu yra pagrįstos geriausia prieinama informacija.
Pagrindinės prielaidos naudojimo vertės apskaičiavimams buvo pardavimų augimas, EBITDA maržos raida, vidutinė
svertinė turto grąža (WARA), „CAPEX-to-sales“ santykis ir galutinis laisvų pinigų srauto augimo tempas.
Naudojimo vertės apskaičiavimai yra pagrįsti vadovybės patvirtintomis prognozėmis, kurios, vadovybės įsitikinimu,
atspindi ankstesnę patirtį, prognozes pramonės šakos ataskaitose ir kitą prieinamą išorės informaciją.
Prognozuojami pinigų srautai buvo diskontuoti pagal vidutinę svertinę turto grąžą (WARA). Jis atspindi įmonės
vidutinės kapitalo kainos apskaičiavimo metodą, kai kiekviena kapitalo kategorija yra apskaičiuojama pagal tos
konkrečios kapitalo kategorijos dalį bendrame bendrovės finansavime. WARA atspindi vidinę grąžos normą (IRR),
kuri yra tikėtinas pirkimo kainos paskirstymo rezultatas (PPA). Vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC) yra
mažesni už vidinę grąžos normą (IRR), kadangi racionalus ir turintis žinių rinkos investuotojas neinvestuoja į
projektus, kurių pelningumas mažesnis nei vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC). Todėl WACC įprastai yra
mažesnis už WARA ir IRR.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 29
4
Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir pagrindiniai neapibrėžtumai (tęsinys)
2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. prestižas buvo vertintas dėl vertės sumažėjimo. Skaičiavimai buvo atlikti naudojant
pinigų srautų prognozes prieš apmokestinimą, pagrįstą vadovybės patvirtintais penkerių metų finansiniais
biudžetais. Vadovybė planuotą pelną po mokesčių apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais,
pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl rinkos plėtros. Daugiau informacijos apie vertės sumažėjimo vertinime
naudotas prielaidas pateikta 15 pastaboje. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės
sumažėjimo nuostolių.
Nematerialusis turtas
Nematerialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpio paaiškinimai yra pateikti pirmiau čia atskleistoje informacijoje, o
metų amortizacijos mokestis yra nurodytas 15 pastaboje. Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikotarpis
ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, o bet kokių pokyčių įtaka yra
apskaitoma perspektyviai. Įvertinimai yra atlikti atsižvelgiant į Bendrovės istorinę patirtį, kuri atitiktų didžiausią ir
geriausią turto naudojimą ir numatomą turto panaudojimą ateityje. Pripažintas nematerialusis turtas atspindi
laikotarpį, per kurį šis turtas teiks naudą veikloje. Klientų duomenų bazės naudingo tarnavimo laiko įvertinimas buvo
atliktas remiantis dabartine klientų skaičiaus ir atjungtų klientų skaičiaus per tam tikrą laikotarpį statistika.
Ilgalaikis materialusis turtas
Dėl nuolatinės technologijų pažangos atliekami įvertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo
laiku: naudingo tarnavimo laikotarpiai atskleisti pirmiau čia atskleistoje informacijoje, o nusidėvėjimo sąnaudos už
metus atskleistos 14 pastaboje. Padidinus turto numatomą naudingo tarnavimo laiką ar jo likvidacinę vertę,
sumažėtų nusidėvėjimo sąnaudos. Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo
įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto istorine
patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui, pavyzdžiui, technologijų
pasikeitimai. Be to, tinklo infrastruktūra negali būti nudėvima per laikotarpį, kuris tęsiasi ilgiau negu atitinkamos
licencijos, kuria remiantis teikiamos paslaugos, galiojimo laikotarpis.
Gautinų sumų vertės sumažėjimas
Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatytas remiantis vadovybės atliktais jų atgautinumo ir terminų įvertinimais,
susijusiais su sumomis, kurios nebus atgautos pagal pradžioje numatytus terminus. Šiam įvertinimui atlikti reikia
priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi reikšmingais skolininko finansiniais sunkumais, tikimybe, kad
skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu.
Dabartiniai Bendrovės įvertinimai galėtų labai pasikeisti dėl pasikeitusios padėties rinkoje ar visoje šalies
ekonomikoje. Atsiperkamumo rodiklis taip pat labai priklauso nuo sėkmės rodiklio bei veiksmų, kurių buvo imtasi,
siekiant atgauti reikšmingai pradelstas gautinas sumas.
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas parodo įvertintus nuostolius, atsirandančius dėl klientų negalėjimo atlikti
reikiamus mokėjimus. Vadovybė nustato vertės sumažėjimo dydį, remiantis gautinų sumų susigrąžinimo tikimybe,
atsižvelgiant į ankstesnių metų nuostolius ir dabartines sumų surinkimo tendencijas.
Debesų kompiuterijos išlaidos
2021 m. balandžio mėn. Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) paskelbė
darbotvarkės klausimą dėl debesų kompiuterijos išlaidų apskaitos. Naujame išaiškinime aptariama tiekėjo
programinės įrangos debesų platformose konfigūravimo ir pritaikymo išlaidų apskaita. Išaiškinime, kuris turi būti
taikomas retrospektyviai, nurodoma, kad kai kurios išlaidos, priklausomai nuo faktų ir aplinkybių, turi būti
pripažįstamos veiklos sąnaudose, kai darbas yra užbaigiamas. Projektai, kuriems taikomi naujojo išaiškinimo
reikalavimai, buvo pradėti įgyvendinti tik 2021 metais veiklos sąnaudose pripažįstant 839 tūkst. Eur išlaidų sumą.
Ankstesnių laikotarpių duomenys nebuvo tikslinami.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 30
5
Pajamos
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Mobiliojo ryšio paslaugos
136 298
129 159
Įrangos pardavimo pajamos
97 431
91 786
Interneto paslaugos
64 410
57 890
Balso telefonijos paslaugos
41 504
44 411
TV paslaugos
39 042
35 987
IT paslaugos
17 653
14 428
Duomenų perdavimo ir su tinklu susijusios paslaugos
17 454
17 964
Kitos paslaugos
7 002
7 416
Iš viso
420 794
399 041
6
Prekių ir paslaugų savikaina
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudos
113 876
105 222
Tinklų sujungimo sąnaudos
43 252
48 490
Tinklo talpos sąnaudos
11 562
10 103
Iš viso
168 690
163 815
7
Kitos veiklos sąnaudos
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Rinkodaros sąnaudos
16 631
14 827
Konsultacijos ir kitos Grupės teikiamos paslaugos
14 876
12 369
Energijos, patalpų ir transporto sąnaudos
12 320
10 381
Eksploatavimo ir kitų paslaugų sąnaudos
7 880
5 990
Gautinų sumų vertės sumažėjimas
1 715
2 075
Kitos sąnaudos
4 865
5 134
Iš viso
58 287
50 776
8
Kitos pajamos
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Dividendų pajamos (31 pastaba)
-
330
Iš viso
-
330
9
Kitos veiklos pelnas (nuostoliai)
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pelnas
1 639
514
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo nuostoliai
(188)
(126)
Kitos veiklos pelnas (nuostoliai)
(37)
114
Iš viso
1 414
502
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 31
10
Finansinė ir investicinė veikla
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Investicijų į patronuojamąsias įmones pelnas (nuostoliai)
-
(318)
Gautinų sumų amortizacijos palūkanų pajamos
1 049
1 823
Finansinės nuomos palūkanų pajamos
353
274
Pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos
48
56
Kapitalo prieaugis, gautas pardavus akcijas
-
115
Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pasikeitimo finansinėje veikloje
-
26
Kitos finansinės veiklos pajamos
13
26
Finansinės pajamos
1 463
2 320
Nuomos palūkanų sąnaudos
(2 464)
(2 884)
Paskolų palūkanos
(896)
(1 391)
Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pasikeitimo finansinėje veikloje
(121)
(275)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos
(67)
(44)
Finansinės veiklos sąnaudos
(3 548)
(4 594)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos
(2 085)
(2 592)
11
Pelno mokestis
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis
1 313
7 261
Atidėtasis mokestis (27 pastaba)
724
(925)
Pelno mokesčio sąnaudos
2 037
6 336
Nuo 2009 m. sausio 1 d. galioja Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos suteikiama mokestinė lengvata
investicijoms į naujas technologijas. Tuo remiantis, 2021 m. Bendrovės apskaičiuota pelno mokesčio lengvata
sudarė 6,8 mln. Eur (2020 m. – 2,1 mln. Eur). Investicijos į naujas technologijas kapitalizuojamos kaip ilgalaikis
materialusis turtas ir jų nusidėvėjimas pripažįstamas leidžiamais atskaitymais mokesčių tikslais, todėl ši mokestinė
lengvata nesukuria atidėtojo mokesčio įsipareigojimo.
Mokesčių inspekcija bet kuriuo metu per 5-is iš eilės einančius metus nuo metų, kuriais buvo pateikta mokesčių
deklaracija, pabaigos gali patikrinti buhalterines knygas ir apskaitos įrašus, ir apskaičiuoti papildomus mokesčius bei
baudas.
Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų atsirasti potencialus reikšmingas
įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.
Pelno mokestis, apskaičiuotas Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų
apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą, kaip parodyta toliau:
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Pelnas prieš apmokestinimą
58 845
62 250
Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2020 m. – 15 proc.)
8 827
9 338
Gauti neapmokestinami dividendai (mokestinis poveikis)
-
(50)
Neapmokestinamos pajamos (-) ir sąnaudos nemažinančios apmokestinamojo
pelno (+)
1 220
(291)
Mokestinė lengvata
(6 853)
(2 106)
Kita
(1 157)
(555)
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų atskaitoje pripažintos pelno
mokesčio sąnaudos
2 037
6 336
Efektyvi palūkanų norma
3,46 proc.
10,18 proc.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 32
12
Vienai akcijai tenkantis pelnas
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per
laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Bendrovė neturi finansinių priemonių, potencialiai
konvertuojamų į paprastąsias akcijas, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir
paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas.
Svertinis akcijų vidurkis ataskaitiniais laikotarpiais sudarė 582 613 tūkst.
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Grynasis pelnas
56 808
55 914
Išleistų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)
582 613
582 613
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eur)
0,098
0,096
13
Vienai akcijai tenkantys dividendai
Už 2020 m. ir 2019 m. paskelbti vienai akcijai tenkantys dividendai, kurie buvo sumokėti 2021 m. ir 2020 m.,
atitinkamai sudarė 0,10 Eur ir 0,09 Eur.
14
Ilgalaikis materialusis turtas
Pelno ar nuostolių ataskaitoje pripažintas nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudas sudaro:
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas (14 pastaba)
50 687
44 555
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas (14 pastaba)
802
267
Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos (15 pastaba)
16 885
15 762
Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos (15 pastaba)
-
-
Naudojimo teise valdomo turto amortizacija (16 pastaba)
9 295
9 368
Iš viso
77 669
69 952
Laikomo parduoti turto vertės sumažėjimas
-
-
Iš viso
77 669
69 952
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 33
14
Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)
Žemė ir
pastatai
Kanalai ir
telekomunika-
cinė įranga
Kitas
ilgalaikis
materialusis
turtas
Nebaigta
statyba
Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
11 155
222 640
16 780
9 324
259 899
Teisinis sujungimas (30 pastaba)
3 740
4
34
-
3 778
Įsigijimai
-
493
-
38 340
38 833
Perklasifikavimai
36
(33)
(35)
(155)
(187)
Perleidimai ir nurašymai
(47)
(176)
(355)
-
(578)
Perkelta iš nebaigtos statybos
1 240
28 908
3 723
(33 871)
-
Nusidėvėjimas
(1 296)
(38 909)
(4 350)
-
(44 555)
Vertės sumažėjimas
-
(242)
(25)
-
(267)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
14 828
212 685
15 772
13 638
256 923
2020 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
43 775
789 416
58 965
13 638
905 794
Sukauptas nusidėvėjimas
(28 947)
(574 758)
(43 192)
-
(646 897)
Vertės sumažėjimas
-
(1 973)
(1)
-
(1 974)
Likutinė vertė
14 828
212 685
15 772
13 638
256 923
2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
14 828
212 685
15 772
13 638
256 923
Įsigijimai
-
534
-
67 741
68 275
Perklasifikavimai
(3 863)
(18)
172
(293)
(4 002)
Perleidimai ir nurašymai
(2 302)
(301)
(70)
-
(2 673)
Perkelta iš nebaigtos statybos
1 769
49 390
3 605
(54 764)
-
Nusidėvėjimas
(1 376)
(44 389)
(4 922)
-
(50 687)
Vertės sumažėjimas
(80)
(721)
(1)
-
(802)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
8 976
217 180
14 556
26 322
267 034
2021 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
30 979
796 147
53 582
26 322
907 030
Sukauptas nusidėvėjimas
(21 962)
(577 292)
(39 025)
-
(638 279)
Vertės sumažėjimas
(41)
(1 675)
(1)
-
(1 717)
Likutinė vertė
8 976
217 180
14 556
26 322
267 034
2021 m. Bendrovė peržiūrėjo pilnai nudėvėto turto nurašymo principus remiantis ekonominės naudos kriterijumi, kaip
atskleista apskaitos politikoje. Pagal naujus kriterijus Bendrovės nurašyto pilnai nudėvėto turto įsigijimo savikainą
sudarė 32 491 tūkst. Eur (2020 m. – 45 447 tūkst. Eur).
2021 m. Bendrovė perklasifikavo 3 848 tūkst. Eur vertės materialiojo turto į turtą, skirtą parduoti.
Bendrovė taip pat peržiūrėjo apskaitomus projektus ir atliko materialiojo turto perkvalifikavimą į nematerialųjį turtą
154 tūkst. Eur sumai (2020 m. – 184 tūkst. Eur sumai).
Bendrovė vis dar naudoja nuvertėjusį ilgalaikį materialųjį turtą, kurio įsigijimo vertė 2021 m. gruodžio 31 d. siekė
318 687 tūkst. Eur (2020 m. – 352 803 tūkst. Eur), apimant pastatus, kurių įsigijimų savikaina 2021 m. gruodžio
31 d. siekė 9 424 tūkst. Eur (2020 m. – 10 560 tūkst. Eur), mašinas ir įrangą, kurių įsigijimo savikaina yra 287 271
tūkst. Eur (2020 m. – 312 476 tūkst. Eur) ir kitus įrengimus, prietaisus ir įrankius, kurių įsigijimų savikaina yra 21 992
tūkst. Eur (2020 m. – 29 767 tūkst. Eur).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 34
14
Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)
Turto grupė „Kanalai ir telekomunikacinė įranga“ apima galinę įrangą, kurią grupė nuomoja trečiosioms šalims pagal
nuomos sutartis ir kurios apskaitinės vertės yra šios:
2021 m.
2020 m.
Savikaina
60 523
59 254
Sausio 1 d. sukauptas nusidėvėjimas
(39 769)
(35 746)
Nusidėvėjimas per metus
(7 019)
(7 378)
Perleisto ir nurašyto turto sukauptas nusidėvėjimas
3 477
3 355
Likutinė vertė
17 212
19 485
15
Nematerialusis turtas
Licencijos ir
programinė
įranga
Prestižas
Kitas
nematerialusis
turtas*
Statyba
Kuriamas
turtas**
Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
58 028
26 769
38 167
9 193
132 157
Teisinis sujungimas (30 pastaba)
1
-
-
-
1
Įsigijimai
-
-
-
15 701
15 701
Perklasifikavimai
9 361
-
-
(9 176)
185
Perleidimai ir nurašymai
(59)
-
-
-
(59)
Amortizacijos sąnaudos
(12 285)
-
(3 477)
-
(15 762)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
55 046
26 769
34 690
15 718
132 223
2020 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
117 579
29 408
58 087
15 718
220 792
Sukaupta amortizacija
(62 533)
-
(19 813)
-
(82 346)
Vertės sumažėjimas
-
(2 639)
(3 584)
-
(6 223)
Likutinė vertė
55 046
26 769
34 690
15 718
132 223
2021 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
55 046
26 769
34 690
15 718
132 223
Įsigijimai
43
-
-
25 312
25 355
Perklasifikavimai
15 893
-
-
(15 739)
154
Perleidimai ir nurašymai
(53)
-
-
-
(53)
Amortizacijos sąnaudos
(13 437)
-
(3 448)
-
(16 885)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
57 492
26 769
31 242
25 291
140 794
2021 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
128 254
29 408
57 711
25 291
240 664
Sukauptas nusidėvėjimas
(70 762)
-
(22 885)
-
(93 647)
Vertės sumažėjimas
-
(2 639)
(3 584)
-
(6 223)
Likutinė vertė
57 492
26 769
31 242
25 291
140 794
* Kitą nematerialųjį turtą 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro klientų bazė ir prekių ženklas (perimti iš AB „Omnitel“ prijungimo
metu), kurių vertė 31 245 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 34 691 tūkst. Eur), o likęs amortizavimo laikotarpis yra 9
metai.
** Kuriamas turtas apima nematerialųjį turtą, skirtą savoms reikmėms, taip pat paslaugų teikimui, kurį yra tikimasi užbaigti
per 2022 m.
2021 m. Bendrovė peržiūrėjo visiškai amortizuoto turto nurašymo principus remiantis ekonominės naudos kriterijumi,
kaip atskleista apskaitos politikoje. Pagal naujus kriterijus Bendrovės nurašyto visiškai amortizuoto turto įsigijimo
savikainą sudarė 14 492 tūkst. Eur (2020 m. – 13 284 tūkst. Eur).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 35
15
Nematerialusis turtas (tęsinys)
2021 m. pabaigoje klientų bazės apskaitinė vertė buvo lygi 31,2 mln. Eur, o prestižas – 26,8 mln. Eur.
Atsiperkamąsias vertes vadovybė įvertino naudodama diskontuotų pinigų srautų metodą. Vadovybė planuotą pelną
po mokesčių apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais, pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl
rinkos plėtros. Prestižo apskaitinė vertė buvo priskirta mobiliųjų paslaugų verslui kaip pinigus kuriančiam vienetui
(PKV), apyvartinis kapitalas ir investicijos į ilgalaikį turtą buvo priskirtos PKV kaip pradavimo pajamų dalis. Pinigų
srautai tolesniam nei penkerių metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant šiuos rodiklius: klientų bazei –
nuolatinis augimo faktorius: 2 proc. (2020 m. – 2 proc.), diskonto norma: 13,6 proc. (2020 m. – 13,6 proc.); prestižui:
nuolatinis augimo faktorius: 1 proc. (2020 m. – 1 proc.), diskonto norma: 4,3 proc. (2020 m. – 3,9 proc.).
Skaičiavimuose buvo taikomos diskonto normos po mokesčių ir jos atspindi riziką, būdingą atitinkamam pinigus
generuojančiam vienetui. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės sumažėjimo nuostolių.
Jeigu diskonto norma padidėtų 2 procentiniais punktais, klientų bazė arba prestižo vertė nesumažėtų.
Lietuvoje fiksuotojo, tarpmiestinio ir tarptautinio ryšio paslaugų, apimančių ir duomenų perdavimą, veikla
nelicencijuojama.
2021 m. Bendrovė peržiūrėjo apskaitomus projektus ir atliko materialiojo turto perkvalifikavimą į nematerialųjį turtą
154 tūkst. Eur sumai (2020 m. – 184 tūkst. Eur).
2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pilnai amortizuotų, tačiau vis dar naudojamų veikloje programinės įrangos ir
licencijų įsigijimo savikainą sudarė 23 230 tūkst. Eur (2020 m. – 25 812 tūkst. Eur).
16
Naudojimo teise valdomas turtas
Žemė ir
patalpos
Nenaudojamos
šviesolaidžio
skaidulos
Įrangos
nuoma
Kita
Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
40 379
7 026
-
414
47 819
Teisinis sujungimas (30 pastaba)
81
-
-
-
81
Įsigijimai
5 675
2 469
7 079
541
15 764
Perleidimai ir nurašymai
-
-
(7 079)
-
(7 079)
Amortizacijos sąnaudos
(7 929)
(1 173)
-
(266)
(9 368)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
38 206
8 322
-
689
47 217
2020 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
51 522
10 641
-
1 157
63 320
Sukaupta amortizacija
(13 316)
(2 319)
-
(468)
(16 103)
Vertės sumažėjimas
-
-
-
-
-
Likutinė vertė
38 206
8 322
-
689
47 217
2021 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje
38 206
8 322
-
689
47 217
Įsigijimai
5 323
2 597
6 440
282
14 642
Perleidimai ir nurašymai
-
-
(6 440)
-
(6 440)
Amortizacijos sąnaudos
(7 764)
(1 257)
-
(274)
(9 295)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje
35 765
9 662
-
697
46 124
2021 m. gruodžio 31 d.
Savikaina
56 665
13 238
-
1 439
71 342
Sukauptas nusidėvėjimas
(20 900)
(3 576)
-
(742)
(25 218)
Vertės sumažėjimas
-
-
-
-
-
Likutinė vertė
35 765
9 662
-
697
46 124
17
Investicinis turtas
2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo jokio investicinio turto.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 36
18
Investicijos į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones
Investicijų į asocijuotąsias ir dukterines įmones judėjimas:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Metų pradžioje
-
4 122
Asocijuotųjų įmonių įsigijimas / įstatinio kapitalo didinimas
1
-
-
Patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių pardavimas/ perklasifikavimas
1
-
-
Teisinis sujungimas
-
(4 122)
Metų pabaigoje
-
-
1
2017 m. gruodžio mėn. Bendrovė kartu su kitais dviem Lietuvoje didžiausiais mobiliojo ryšio operatoriais UAB „Bitė Lietuva“
ir UAB „Tele2“ įsigijo po lygią 33,3 proc. UAB „Mobilieji mokėjimai“ akcijų dalį. Iki 2020 m. gegužės 18 d. UAB „Mobilieji
mokėjimai“ teikė prekės ženklu „MoQ“ pažymėtas mobiliųjų mokėjimų paslaugas pagal 2017 m. gegužę Lietuvos banko
išduotą ribotos veiklos elektroninių pinigų įstaigos licenciją. 2020 m. birželio 18 d. Bendrovė kartu su kitais akcininkais UAB
„Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ pardavė UAB „Mobilieji mokėjimai“ akcijas trečiajai šaliai UAB „SEPAxpress FS“. 2019 m.
gruodžio 31 d. Bendrovė sumažino šios investicijos vertę iki vieno euro. 2019 m. gruodžio 31 d. asocijuotosios įmonės
įstatinis kapitalas siekė 7,8 mln. Eur. 2020 m. Bendrovė atskiromis dalimis padidino asocijuotajai įmonei UAB „Mobilieji
mokėjimai“ suteiktą paskolą iki 289,3 tūkst. Eur. 2020 m. gegužės 31 d. paskola ir sukauptos palūkanos buvo panaudotos
padengti UAB „Mobilieji mokėjimai“ nuostolius. 2020 m. birželio 16 d. buvo išmokėtas papildomas 26,7 tūkst. Eur piniginis
įnašas nuostoliams padengti. Bendrovės turima 33,3 proc. akcijų dalis UAB „Mobilieji mokėjimai“ buvo perleista trečiajai
šaliai 2020 m. birželio 18 d.
2020 m. liepos 1 d. patronuojamoji įmonė, kurios 100 proc. akcijų priklauso Bendrovei, remiantis 2019 m. lapkričio
6 d. patvirtintomis Sujungimo sąlygomis ir akcininkų sprendimu, buvo prijungta prie Bendrovės pagal Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalį (30 pastaba).
19
Atsargos
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Pirktos prekės, skirtos perparduoti
12 813
10 321
Reikmenys ir eksploatacinės medžiagos
110
415
12 923
10 736
Atėmus: atidėjinys pasenusioms atsargoms
(212)
(309)
Iš viso
12 711
10 427
20
Finansinės priemonės pagal kategorijas
Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi šiems straipsniams:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas turtas
Prekybos ir kitos gautinos sumos
93 204
95 591
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
61 769
55 941
Iš viso
154 973
151 532
Visi Bendrovės finansiniai įsipareigojimai, lygūs 197 093 tūkst. Eur (2020 m. – 164 212 tūkst. Eur) buvo priskirti kitų
finansinių įsipareigojimų grupei ir nebuvo jokių įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba
nuostoliais.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 37
21
Prekybos ir kitos gautinos sumos
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Iš įmonių ir gyventojų gautinos sumos
78 869
79 675
Iš kitų operatorių gautinos sumos
2 843
2 404
Iš viso gautinų sumų
81 712
82 079
Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimą
(4 296)
(3 673)
Prekybos gautinos sumos, grynąja verte
77 416
78 406
Gautinos sumos iš įmonių, surenkančių mokesčius už telekomunikacines
paslaugas
576
260
Iš anksto apmokėtos sąnaudos ir kitos gautinos sumos
2 365
2 532
Finansinės nuomos gautinos sumos
12 605
10 908
Gautinos sumos iš susijusių šalių (31 pastaba)
2 929
5 968
95 891
98 074
Atimti: ilgalaikę dalį
(23 474)
(21 883)
Trumpalaikė dalis
72 417
76 191
Visos ilgalaikės gautinos sumos turi būti apmokėtos per tris metus nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Prekybos ir kitų gautinų sumų tikrosios vertės yra apytiksliai lygios jų balansinei vertei.
Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną yra lygi pirmiau minėtų gautinų sumų balansinei vertei.
Bendrovė neturi jokių užtikrinimo priemonių kaip garantijų.
Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo jokių vertinimo metodų ar reikšmingų prielaidų pasikeitimų.
2021 m. gruodžio 31 d. 81 712 tūkst. Eur (2020 m. – 82 079 tūkst. Eur) Bendrovės prekybos gautinų sumų nebuvo
nuvertėjusios, todėl vertės sumažėjimo atidėjinys joms nebuvo pripažintas. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės
atidėjinio suma buvo 4 296 tūkst. Eur (2020 m. – 3 673 tūkst. Eur). Vertės sumažėjimo atidėjinys didžiąja dalimi buvo
pripažintas remiantis išrašytomis sąskaitomis, taikant vadovybės nustatytas vertės sumažėjimo normas.
Pagal 9-ojo TFAS reikalavimus Bendrovė pradėjo apskaityti gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius.
Tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti naudojamos šios pagrindinės taisyklės:
• Numatomiems kredito nuostoliams įvertinti naudojami istoriniai duomenys.
• Atidėjinių matrica apibrėžia fiksuotą atidėjinio normą priklausomai nuo gautinos sumos pradelstų dienų
skaičiaus.
• Vienoda atidėjinio norma yra taikoma visoms kliento gautinoms sumoms (kurių pradelsimo terminas gali
skirtis) pagal vėliausią mokėjimo termino datą. Atidėti mokėjimai dalimis taip pat įtraukiami į tikėtinus kredito
nuostolius.
• Skirtingiems klientų segmentams yra taikomos skirtingos atidėjinių normos – Mobilusis B2C; Mobilusis B2B;
Plačiajuostis B2C; Plačiajuostis B2B/B2O, nes istorinė kredito nuostolių patirtis rodo skirtingus modelius
šiems segmentams. Tai reiškia, kad jeigu klientas naudojasi skirtingų sistemų paslaugomis (pvz.
plačiajuosčio ir mobiliojo ryšio paslaugomis) tam pačiam klientui bus taikomos skirtingos atidėjinio normos.
Lentelėje pateikiama šių gautinų sumų analizė pagal pradelsimo laikotarpius:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Iš pirkėjų gautinos sumos
81 712
82 079
Iš kurių: nepradelstos
63 594
63 951
Pradelstos iki 3 dienų
13 501
13 668
Nuo 4 iki 6 mėnesių
888
687
Nuo 7 iki 12 mėnesių
352
690
Pradelstos virš 12 mėnesių
3 377
3 083
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 38
21
Prekybos ir kitos gautinos sumos (tęsinys)
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas yra praėjęs ir nėra apskaitytas vertės sumažėjimas:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Iš viso
-
-
Pradelstos iki 3 dienų
-
-
Nuo 4 iki 6 mėnesių
-
-
Nuo 7 iki 12 mėnesių
-
-
Pradelstos virš 12 mėnesių
-
-
Visiškai ar iš dalies nuvertėjusių gautinų sumų laikotarpiai:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Iš viso
81 712
82 079
Iš kurių: nepradelstos
63 594
63 951
Pradelstos iki 3 dienų
13 501
13 668
Nuo 4 iki 6 mėnesių
888
687
Nuo 7 iki 12 mėnesių
352
690
Pradelstos virš 12 mėnesių
3 377
3 083
Prekybos ir kitų gautinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Valiuta
Eurai
92 644
95 393
Kita valiuta
3 247
2 681
Iš viso
95 891
98 074
Toliau pateikiamas pasikeitimas prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo sąskaitoje:
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Metų pradžioje
3 673
5 749
Per metus nurašytos gautinos sumos kaip neatgautinos
(714)
(3 339)
Atidėjinys gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams / atstatyta nepanaudota
suma (-)
1 337
1 263
Metų pabaigoje
4 296
3 673
Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams atidėjimo pripažinimas ir jo atstatymas pelno ar nuostolių ataskaitoje
apskaityti straipsnyje „Kitos veiklos sąnaudos” (7 pastaba).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 39
22
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Pinigai kasoje ir banke
21 769
55 941
Trumpalaikės investicijos
40 000
-
Iš viso
61 769
55 941
Norėdama išvengti neigiamos palūkanų normos taikymo bankuose likusioms sumoms poveikio, 2021 m. Bendrovė
pradėjo teikti trumpalaikes paskolas didžiausiai Bendrovė akcininkei „Telia Company AB“. Paskolos turi būti
grąžintos per mažesnį nei 3 mėn. laikotarpį už jas mokant 0 proc. palūkanas. Prireikus, „Telia Company AB“ suteiktas
lėšas Bendrovė gali susigrąžinti per 2 darbo dienas, todėl jas apskaito kaip pinigus / trumpalaikes investicijas iki
pareikalavimo. 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančiajai įmonei suteiktų lėšų bendra suma siekė 40 mln. Eur.
Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės, denominuotos šiomis valiutomis:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Valiuta
Eurai
61 745
55 883
USD
24
58
Iš viso
61 769
55 941
Pinigų kasoje ir banke kredito kokybė gali būti įvertinta remiantis „Standard & Poor’s” ilgalaikio skolinimosi reitingais
(arba atitinkamu „Moody’s” reitingu):
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
A+
21 189
54 421
A-2 (trumpalaikis)
40 000
-
Baa1 („Moody’s“)
169
204
Kita
411
1 316
Iš viso
61 769
55 941
Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų ir pinigų ekvivalentų, klasifikuojamų
kaip pinigai ir pinigų ekvivalentai, balansinei vertei.
23
Įstatinis kapitalas
Įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 Eur. Visos
akcijos buvo visiškai apmokėtos.
24
Privalomasis rezervas
Privalomąjį rezervą reikalaujama sudaryti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasmetinis pervedimas sudaro 5
proc. grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus, ir yra privalomas kol rezervas, įskaitant akcijų priedus, pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis
rezervas sudaromas sukauptiems nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti įstatymų nustatytą
privalomojo rezervo sumą, gali būti įtraukiama į nepaskirstytąjį pelną pelno paskirstymo tikslams.
2021 m. ir 2020 m. pabaigoje privalomasis rezervas sudarė 16,9 mln. Eur.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 40
25
Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Prekybos mokėtinos sumos
28 452
26 746
Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas
9 803
10 192
Sukaupti įsipareigojimai
4 129
2 373
Sumos mokėtinos susijusioms šalims (31 pastaba)
3 684
3 990
Sukauptos sumos operatoriams
3 424
4 210
Mokėtinos sumos operatoriams
1 614
1 979
Kitos mokėtinos sumos ir ateinančių laikotarpių pajamos
12 955
13 483
64 061
62 973
Atimti: ilgalaikę dalį
(6 645)
(7 815)
Trumpalaikė dalis
57 416
55 158
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Valiuta
Eurai
57 137
58 417
Kita valiuta
6 924
4 556
Iš viso
64 061
62 973
26
Paskolos ir nuomos įsipareigojimai
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Trumpalaikės
Paskolos
-
7 500
Atvirkštinis faktoringas
123 681
54 244
Nuomos įsipareigojimai
13 324
11 207
Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai
573
825
137 578
73 776
Ilgalaikės (nuo 2 iki 5 metų)
Paskolos
30 000
60 000
Nuomos įsipareigojimai
45 720
47 295
Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai
-
574
75 720
107 869
Iš viso paskolų ir nuomos įsipareigojimų
213 298
181 645
Visos paskolos yra suteiktos eurais.
2021 m. lapkričio mėn. Bendrovė grąžino pusę (30 mln. Eur) 60 mln. Eur sindikuotosios banko paskolos, kuri buvo
suteikta 2017 m. gegužės mėn. Likusi 30 mln. Eur suma bus grąžinta 2024 m. gegužės mėn.
2017 m. Bendrovė sudarė penkias nuomos sutartis su AB SEB banku. Bendrovės finansinė nuoma yra susijusi to
Bendrovės automobiliais darbuotojams, ir kitomis transporto priemonėmis. Tai yra subnuoma. Automobilių nuomos
sutartys sudarytos 5 metų laikotarpiui.
Atvirkštinis faktoringas arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas (SIF) – tai programa, kuomet trečiosios šalies
bankams už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir
nepateikia bankams papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė moka visą sumą maždaug per ne ilgesnį kaip vienerių
metų laikotarpį (faktinis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitarė visos 3 šalys). 2021 m. SIF
programoje dalyvavo 31 tiekėjų (2020 m. – 26), kurie sugeneravo daugiau nei 69 mln. Eur grynųjų pinigų srautą
(2020 m. – 15 mln. Eur).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 41
26
Paskolos ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys)
Bendrovės minimalūs lizingo mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartis ir jų dabartines vertes:
Per
1 metus
Nuo 2
iki 5 metų
Po
5 metų
Iš viso
Minimalūs lizingo mokėjimai
2020 m. gruodžio 31 d.
14 379
37 938
18 270
70 587
Atimti: būsimas palūkanų sąnaudas
(2 347)
(5 506)
(2 833)
(10 686)
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė
vertė 2020 m. gruodžio 31 d.
12 032
32 432
15 437
59 901
Minimalūs lizingo mokėjimai
2021 m. gruodžio 31 d.
16 049
36 811
16 207
69 067
Atimti: būsimas palūkanų sąnaudas
(2 152)
(4 828)
(2 470)
(9 450)
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė
vertė 2021 m. gruodžio 31 d.
13 897
31 983
13 737
59 617
27
Atidėtasis mokestis
2017 m. vasario 1 d. AB „Omnitel“ buvo sujungta su Bendrove, todėl 71,2 mln. Eur mokestinis prestižas buvo
nustatytas po susijungimo. Taip pat Bendrovė turėjo pripažinti apie 10 mln. Eur atidėtojo mokesčio turto dėl galimos
papildomos prestižo amortizacijos, tačiau dėl nepalankaus įpareigojančio VMI nurodymo Bendrovė nepripažino tokio
atidėtojo mokesčio turto. Neigiamas privalomasis sprendimas buvo apskųstas Aukščiausiajam administraciniam
teismui. 2019 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nepalankų sprendimą.
2020 m. Bendrovė vėl pradėjo diskusijas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl su prestižu susijusio atidėtojo
mokesčio turto pripažinimo ir pateikė patikslintą 2017 finansinių metų pelno mokesčio deklaraciją. Pateikdama
patikslintą deklaraciją Bendrovė pasinaudojo teise reikalauti prestižo amortizacijos ir paskolos palūkanų sąnaudas,
susijusias su 2017 m. susijungimo sandoriu, pripažinti leidžiamais atskaitymais.
VMI atliko Bendrovės 2017 m. mokestinį patikrinimą. 2021 m. spalio 29 d. VMI paskelbė galutinį sprendimą, kuriuo
Bendrovei buvo iš dalies suteikta teisė prestižo amortizacijos ir paskolos palūkanų sąnaudas pripažinti 2017 m.
leidžiamais atskaitymais. Bendrovė buvo atleista nuo baudų ir delspinigių. Šis sprendimas ir atskaitymas taip pat
galioja 2018 – 2021 m. laikotarpiui, prestižo sąnaudos bus toliau apskaitomos kaip leidžiami atskaitymai iki 2032 m.
Toks susitarimas atspindėtas Bendrovės finansinėse ataskaitose už laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimų ir turto sąskaitų judėjimai:
Gruodžio 31 d.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai
2021 m.
2020 m.
Metų pradžioje
18 880
19 196
Teisinio sujungimo rezultatas
-
609
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą (11 pastaba)
724
(925)
Metų pabaigoje
19 604
18 880
Atidėtojo mokesčio turto ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimų analizė yra tokia:
Gruodžio 31 d.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai
2021 m.
2020 m.
Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas/ įsipareigojimai įvykdyti per daugiau
nei 12 mėnesių
19 397
18 671
Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas/ įsipareigojimai įvykdyti (-) per 12
mėnesių
207
209
Metų pabaigoje
19 604
18 880
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus Bendrovės investicijos į patronuojamąsias įmones atitinka
dalyvavimo kitose įmonėse sąlygas mokestinei lengvatai gauti, todėl atidėtojo mokesčio įsipareigojimas nuo į
Bendrovę nepervesto patronuojamųjų įmonių rezultato nustatytas nebuvo.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 42
27
Atidėtasis mokestis (tęsinys)
Toliau pateikiami pasikeitimai per laikotarpį Bendrovės atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų sąskaitoje (prieš
likučių sudengimą):
Atidėtojo mokesčio
įsipareigojimai
Investicijų
lengvata
1
Naudingo
tarnavimo
laiko
skirtumai
2
16-asis
TFAS
Kita
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
1 853
17 309
8 203
1 705
29 070
Teisinis sujungimas
-
633
-
-
633
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar
nuostolių ataskaitą
(230)
(917)
516
743
112
2020 m. gruodžio 31 d.
1 623
17 025
8 719
2 448
29 815
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar
nuostolių ataskaitą
(208)
2 282
628
(1 436)
1 267
2021 m. gruodžio 31 d.
1 415
19 307
9 347
1 012
31 082
Atidėtojo mokesčio turtas
Mokestiniai
nuostoliai
Atidėjinys
turto
atstatymui
16-asis
TFAS
Kita
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
-
(1 689)
(8 071)
(114)
(9 874)
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar
nuostolių ataskaitą
-
(86)
(704)
(271)
(1 061)
2020 m. gruodžio 31 d.
-
(1 775)
(8 775)
(385)
(10 935)
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar
nuostolių ataskaitą
-
(85)
(343)
(115)
(543)
2021 m. gruodžio 31 d.
-
(1 860)
(9 118)
(500)
(11 478)
1
pagal investicijų lengvatą, kuri buvo taikoma iki 2001 m., investuoto turto vertė buvo atimama apmokestinamojo pelno
apskaičiavimo tikslams investavimo metais. Šio turto tolesnio nusidėvėjimo sąnaudos nėra traktuojamos kaip
apmokestinamąjį pelną mažinančios sąnaudos, todėl buvo suformuotas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas kuris bus
visiškai realizuotas per minėto turto naudingo tarnavimo laikotarpius.
2
nusidėvėjimas prailgintas apskaitos tikslams, kadangi naudingo tarnavimo laikotarpiai, numatyti mokesčių įstatymuose,
yra trumpesni nei įprastinio nusidėvėjimo normos.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tuomet, kai pagal įstatymą egzistuoja įgyvendinama teisė
užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais. Šios sumos,
apskaičiuotos po atitinkamų likučių sudengimo, apskaitytos finansinės būklės ataskaitoje:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2021 m.
Atidėtojo mokesčio turtas
(11 478)
(10 935)
Sudengtas su atidėtojo mokesčio įsipareigojimais
11 478
10 935
Atidėtojo mokesčio turtas finansinės būklės ataskaitoje
-
-
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai
31 082
29 815
Sudengtas su atidėtojo mokesčio turtu
(11 478)
(10 935)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje
19 604
18 880
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 43
28
Atidėjiniai
Bendrovės atidėjinių judėjimas per 2021 m. sausio – gruodžio mėn.:
Restruktūrizavimo
atidėjinys
Atidėjinys
turto
atstatymui
Iš viso
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.
-
11 833
11 833
Įsigijimai
-
534
534
Panaudota suma
-
(49)
(49)
Diskontavimas
-
80
80
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.
-
12 398
12 398
Bendrovė nuomojasi žemės sklypus mobiliojo ryšio stotims statyti. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, mobilaus ryšio
stotys turi būti išmontuojamos ir sutvarkoma žemė, kad savininkui būtų gražinta tokios būklės, kokios ji buvo prieš
išsinuomojant. Taip pat Bendrovė montuoja telekomunikacinę įrangą iš trečiųjų asmenų nuomojamose patalpose
arba ant statinių stogų. Pasibaigus nuomos laikui ši įranga turi būti išmontuojama. Šioms būsimoms išlaidoms
padengti yra sudarytas atidėjinys turto atstatymui. Bendrovė tikisi, kad turto atstatymo įsipareigojimus reikės vykdyti
po vienerių metų laikotarpio, todėl visa atidėjinių suma apskaitoma ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje.
29
Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas
Garantijos
2021 m. gruodžio 31 d. visa garantijų (įsipareigojimai garantuoti pagal konkursų, sutarčių vykdymo ir išankstinio
mokėjimo sąlygas), kurias suteikė AB „SEB bankas“, AB „Lietuvos draudimas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance
Company“ Lietuvos filialas už Bendrovę, suma sudarė 871 tūkst. Eur (2020 m. – 1 078 tūkst. Eur).
2021 m. gruodžio 31 d. numatomi konkursų ir veiklos garantijų grąžinimo terminai buvo:
Numatomas grąžinimo
terminas
tūkst. Eur
2022 m.
01– 03
mėn.
2022 m.
04– 06
mėn.
2022 m.
07– 09
mėn.
2022 m.
10–12
mėn.
2023 m.
2024 m.
2025 m.
2026 m.
ir vėliau
Iš viso
Garantijos
203
21
32
82
327
32
151
23
871
Gautinos minimalios įmokos pagal nuomos sutartį
Būsimąsias minimalias nuomos įmokas pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis sudarė:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2021 m.
Ne vėliau kaip per 1 metus
6 188
8 235
Po 1 metų, bet ne vėliau kaip per 5 metus
20 235
20 427
Iš viso
26 423
28 662
Minimalūs finansinės nuomos mokėjimai, pripažinti pelne ar nuostoliuose ir kitose bendrosiose pajamose 2021 m.,
sudarė 7 321 tūkst. Eur (2020 m. – 8 901 tūkst. Eur).
Gautinas būsimas minimalias įmokas pagal nuomos sutartį sudaro:
• ne vėliau kaip per 1 metus – 1 254 tūkst. Eur iš „Telia Assets Finance“ (TAF) sutartys, kurių vertė mažesnė
nei 5 000 Eur, ir 4 934 tūkst. Eur kitos įrangos (2020 m. – atitinkamai 3 696 tūkst. Eur ir 4 540 tūkst. Eur);
• vėliau nei po 1 metų, bet ne vėliau nei per 5 metus – 2 231 tūkst. Eur iš „Telia Assets Finance“ (TAF)
sutartys, kurių vertė mažesnė nei 5 000 Eur, ir 18 004 tūkst. Eur kitos įrangos (2020 m. – atitinkamai 4 039
tūkst. Eur ir 16 387 tūkst. Eur).
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 44
29
Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas (tęsinys)
Kapitalinių investicijų įsipareigojimai
Kapitalinės investicijos, kurių atžvilgiu finansinių ataskaitų datą pasirašytos sutartys, tačiau kurios nebuvo pripažintos
finansinėse ataskaitose, yra šios:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2021 m.
Ilgalaikis materialusis turtas
7 460
1 999
Nematerialusis turtas
1 689
2 861
Iš viso
9 149
4 860
Įsipareigojimai pagal veiklos nuomos sutartis – Bendrovė yra nuomininkė
Bendrovė pagal veiklos nuomos sutartis nuomojasi lengvuosius automobilius, IT įrangą ir patalpas.
Nuomos sąnaudos, apskaitytos pelno ar nuostolių ataskaitoje:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2021 m.
Minimalios įmokos pagal nuomos sutartis
14 325
15 276
Iš viso
14 325
15 276
Bendrą būsimų minimalių nuomos įmokų pagal neatšaukiamas nuomos sutartis sumą sudaro:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2021 m.
Ne vėliau kaip per 1 metus
607
916
Po 1 metų, bet ne vėliau kaip per 5 metus
2 912
2 939
Po 5 metų
694
1 317
Iš viso
4 213
5 172
Bendrovės veiklos nuomos sutartys visų pirma susijusios su biuro ir serverių erdvėmis, pastatais, žeme, transporto
priemonėmis, IT įranga ir infrastruktūra. Tam tikros sutartys apima atnaujinimo variantus įvairiems laiko tarpams.
Subnuomą daugiausia sudaro biuro ir serverių patalpos.
Tinklo infrastruktūros registravimas
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
Įstatymas nustato įvairių infrastruktūros objektų (įskaitant elektroninių ryšių tinklų) apsaugos zonų nustatymo ir
registravimo tvarką ir reikalavimus, taip pat kompensavimo žemės savininkams dėl su apsaugos zonomis susijusių
apribojimų taikymo. Esami tinklai turi būti įregistruoti iki 2025 m. (siūlomas 3 metų pereinamasis laikotarpis):
− iki 2023 m. galima įregistruoti kabelių tinklus be žemės savininko sutikimo;
− nuo 2023 m. būtinas žemės savininko sutikimas.
Nuo 2025 m. ūkinė veikla gali būti vykdoma tik, jeigu tinklas yra nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto
registre.
Bendrovė įvertino naujojo įstatymo įtaką ir padarė išvadą, kad 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. atidėjinio nereikia
pripažinti. Bendrovė tikisi, kad išlaidos, susijusios su įstatymo nuostatų šiuo metu naudojamai infrastruktūrai taikymu,
bus apskaitomos savikainoje. Numatomos registracijos užbaigimo išlaidos bus maždaug 6 – 16 mln. Eur ir jos bus
pripažįstamos iki 2025 m.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 45
30
Teisinis sujungimas
Siekiant supaprastinti „Telia Lietuva“ Grupės struktūrą, 2019 m. balandį Telia Lietuva, AB ir Telia Customer Service
LT, AB susitarė parengti reorganizavimo sąlygas, pagal kurias Bendrovės patronuojamoji įmonė Telia Customer
Service LT, AB bus prijungta prie Telia Lietuva, AB. 2019 m. lapkričio 6 d. buvo parengtos ir abiejų bendrovių Valdybų
patvirtintos prijungimo sąlygos. 2020 m. balandžio 28 d. abiejų bendrovių akcininkai nusprendė reorganizuoti Telia
Lietuva, AB ir Telia Customer Service LT, AB prijungimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97
straipsnio 3 dalį.
2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja Telia Lietuva, AB įstatų
redakcija, kuria remiantis po reorganizacijos Telia Lietuva, AB tęsia veiklą, o Telia Customer Service LT, AB yra
prijungiama prie Telia Lietuva, AB. Telia Customer Service LT, AB nutraukia savo veiklą kaip juridinis asmuo ir jos
veiklą toliau vykdo Telia Lietuva, AB. Bendrovė perėmė visą Telia Customer Service LT, AB turtą, teises ir
įsipareigojimus. Telia Lietuva, AB įstatinis kapitalas nepasikeitė ir buvo lygus 168 958 tūkst. Eur. Bendrovės
akcininko turtinės ir neturtinės teisės taip pat nesikeitė.
2020 m.
birželio 30 d.
Atėmus grynąją
investiciją
Balansinės vertės
sujungimo metu
įgyto turto
Ilgalaikis materialusis turtas
3 778
-
3 778
Nematerialusis turtas
1
-
1
Naudojimo teise valdomas turtas
81
-
81
Turtas, skirtas parduoti
410
-
410
Prekybos ir kitos gautinos sumos
117
-
117
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
3 075
-
3 075
Nuosavas kapitalas
(6 216)
4 122
(2 094)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas
(609)
-
(609)
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai
(80)
-
(80)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos
(557)
-
(557)
Identifikuojamas grynasis turtas
Grynaisiais pinigais apmokėtos sumos:
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
-
Grynoji įplaukų iš teisinio sujungimo vertė:
Gauti pinigai ir pinigų ekvivalentai
3 075
Už metus, pasibaigusius 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo rengiamos Grupės konsoliduotosios finansinės
ataskaitos. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo investicijų į patronuojamąsias įmones. Už metus,
pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., buvo rengiamos atskiros finansinės ataskaitos pagal 27-ojo TAS „Atskiros
finansinės ataskaitos“ nuostatas.
Pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita
2020 m. gruodžio
31 d. pasibaigę
metai
Pajamos
398 083
Prekių ir paslaugų savikaina
(158 023)
Su darbuotojais susijusios išlaidos
(54 887)
Kitos veiklos sąnaudos
(50 760)
Kitos pajamos
-
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte
502
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti
(70 069)
Pagrindinės veiklos pelnas
64 846
Pelnas (nuostoliai) iš investicinės veiklos
(318)
Finansinės pajamos
2 320
Finansinės veiklos sąnaudos
(4 593)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos
(2 591)
Pelnas prieš apmokestinimą
62 255
Pelno mokestis
(6 389)
Ataskaitinių metų pelnas
55 866
Grynasis pelnas ir kitos bendrosios pajamos, priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams
55 866
Nekontroliuojamos palūkanos
-
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas už Bendrovės akcininkams
priskirtiną pelną (Eur vienai akcijai)
0,096
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 46
31
Sandoriai su susijusiomis šalimis
Bendrovę kontroliuoja „Telia Company AB“ (Švedija), kuriai priklauso 88,15 proc. Bendrovės akcijų bei balsų.
Didžiausia „Telia Company AB“ akcininkė yra Švedijos valstybė.
Su susijusiomis šalimis buvo atlikti šie sandoriai:
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Telekomunikacijų ir kitų paslaugų pardavimas:
„Telia Company AB“ ir jos patronuojamosioms įmonėms
8 480
11 187
Bendrovės patronuojamosios įmonės
-
998
Iš viso telekomunikacinių ir kitų paslaugų pardavimų
8 480
12 185
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Turto ir paslaugų pirkimas:
Turto pirkimas iš:
„Telia Company AB“ ir jos patronuojamosioms įmonėms
630
1 613
630
1 613
Paslaugų pirkimas iš:
„Telia Company AB“ ir jos patronuojamosioms įmonėms
23 712
24 142
Bendrovės patronuojamosios įmonės
-
6 086
23 712
30 228
Iš viso turto ir paslaugų pirkimų
24 342
31 841
Likučiai metų pabaigoje susiję su turto / paslaugų pardavimu/pirkimu:
Gautinos sumos ir sukauptos pajamos iš susijusių šalių:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Gautinos sumos iš susijusių šalių:
Ilgalaikės gautinos sumos:
„Telia Company AB“ ir jos patronuojamosioms įmonėms
140
140
140
140
Trumpalaikės gautinos sumos:
„Telia Company AB“ ir jos patronuojamosioms įmonėms
2 120
4 798
2 120
4 798
Sukauptos pajamos iš susijusių šalių:
„Telia Company AB“ ir jos patronuojamosioms įmonėms
669
1 030
669
1 030
Iš viso gautinų sumų ir sukauptų pajamų
2 929
5 968
Gautinos sumos iš susijusių šalių atsiranda pirmiausia dėl pardavimo sandorių ir turi būti sumokėtos per vieną mėnesį
po pardavimo datos. Gautinos sumos nėra apdraudžiamos užtikrinimo priemonėmis ir už jas nemokamos palūkanos.
Atidėjiniai gautinoms sumoms iš susijusių šalių nebuvo pripažinti 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d.
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 47
31
Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)
Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos susijusioms šalims:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Mokėtinos sumos susijusioms šalims:
„Telia Company AB“ ir jos patronuojamosioms įmonėms
3 672
4 202
3 672
4 202
Sukauptos sąnaudos susijusioms šalims:
„Telia Company AB“ ir jos patronuojamosioms įmonėms
12
(212)
12
(212)
Iš viso mokėtinų sumų ir sukauptų sąnaudų
3 684
3 990
Mokėtinos sumos susijusioms šalims atsiranda pirmiausia dėl pirkimo sandorių ir turi būti sumokėtos per vieną
mėnesį po pirkimo datos. Už mokėtinas sumas nemokamos palūkanos.
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Paskolos, suteiktos susijusioms šalims:
Likutis metų pradžioje
-
5 003
Paskolos
-
8 000
Susigrąžintos paskolos (pinigais)
-
(13 000)
Priskaičiuotos palūkanos (įskaitant PVM)
-
8
Gautos palūkanos (įskaitant PVM)
-
(11)
Likutis metų pabaigoje
-
-
Susijusioms šalims suteiktų paskolų terminai ir sąlygos:
Susijusios šalies pavadinimas
Sutarties
data
Sutarties
numatyta
pirminė valiuta
Paskolų
suma
Terminas
Palūkanų
norma
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
„Telia Company AB“
2020 m.
gegužės 25 d.
Eurai
8 000
2020 m.
rugpjūčio 25 d.
0,368 proc.
2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo negrąžintų tarpusavio paskolų (2020 m. – neturėjo), kurias „Telia
Company AB“ suteikė pagal iki 2021 m. gegužės 20 d. galiojusią atsinaujinančios paskolos sutartį.
2020 m. Bendrovė padidino iki 289,2 tūkst. Eur paskola asocijuotajai įmonei UAB „Mobilieji mokėjimai“, kurioje iki
2020 m. birželio 18 d. Bendrovei priklausė 33,3 proc. akcijų. Bendrovės suteikta paskola ir sukauptos pajamos buvo
panaudotos padengti UAB „Mobilieji mokėjimai“ nuostolius. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovei nekilo jokia su UAB
„Mobilieji Mokėjimai“ susijusi rizika. Iki akcijų perleidimo datos atliktas papildomas akcininkų 26,7 tūkst. Eur įnašas
buvo panaudotas padengti nuostolius.
Norėdama išvengti neigiamos palūkanų normos taikymo bankuose likusioms sumoms poveikio, 2021 metais
Bendrovė pradėjo teikti trumpalaikes paskolas „Telia Company AB“. Paskolos turi būti grąžintos per mažesnį nei
3 mėn. laikotarpį už jas mokant 0 proc. palūkanas. Prireikus, „Telia Company AB“ suteiktas lėšas Bendrovė gali
susigrąžinti per 2 darbo dienas, todėl jas apskaito kaip pinigus / trumpalaikes investicijas iki pareikalavimo. 2021 m.
gruodžio 31 d. patronuojančiajai įmonei suteiktų lėšų bendra suma siekė 40 mln. Eur.
Visi sandoriai su susijusiomis šalimis yra vykdomi remiantis rinkos principais.
2021 m. „Telia Company AB“ išmokėti dividendai sudarė 51 359 tūkst. Eur (2020 m. – 46 224 tūkst. Eur). 2021 m.
Bendrovė negavo dividendų iš patronuojamosios įmonės (2020 m. – gavo 330 tūkst. Eur dividendų).
Bendrovės pagrindinių vadovų darbo užmokestis
Gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
2021 m.
2020 m.
Pagrindinių vadovų darbo užmokestis
5 507
5 108
Socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio
100
71
Iš viso atlygio
5 607
5 179
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 48
Pagrindiniai vadovai yra Bendrovės vadovas, padalinių, tiesiogiai atskaitingų Bendrovės vadovui, ir pagrindinių
Bendrovės padalinių vadovai. 2021 m. gruodžio 31 d. bendras pagrindinių vadovų skaičius buvo 46 (2020 m.
gruodžio 31 d. – 49).
Remiantis įstatymais, darbo užmokesčiui Bendrovė taiko 1,77 proc. socialinio draudimo įmokų tarifą. 2020 m.
socialinio draudimo įmokos, darbo užmokesčiui viršijus 84 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio ribą (t.y.
104 tūkst. Eur), nebuvo skaičiuojamos.
Per 2021 m. dviem nepriklausomiems Bendrovės valdybos nariams priskaičiuota 31 tūkst. Eur metinių išmokų
(tantjemų) už 2020 m. Visas Bendrovės vadovų darbo užmokestis priskiriamas trumpalaikėms išmokoms
darbuotojams.
32
Sutarties gavimo sąnaudos
Sutarties turto sąnaudų likutis perkėlimui:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Sutarties turto sąnaudų likutis metų pradžiai
4 806
4 625
Sutarties turto padidėjimas dėl naujų sutarčių per metus
6 293
6 206
Sutarčių įsigijimo sąnaudų nusidėvėjimo išlaidos
(6 262)
(6 025)
Sutarties turto sąnaudos gruodžio 31 d.
4 837
4 806
Sutarties gavimo sąnaudos yra papildomos sąnaudos, patiriamos sudarant sutartį su klientu, kurių Bendrovė nebūtų
patyrusi jeigu sutartis nebūtų gauta. Šias išlaidas sudaro išorės ir vidaus komisiniai bei išmokos, susijusios su naujos
sutarties gavimu. Šios sąnaudos yra amortizuojamos naudojant tiesioginį metodą per vidutinį klientų gyvavimo
laikotarpį, vertinamą bendro portfelio lygiu. Jeigu Bendrovė sumoka reikšmingo dydžio komisinius už sutarties
atnaujinimą, turtas yra amortizuojamas per minimalų sutarties laikotarpį.
33
Sutarties turtas ir įsipareigojimai
Sutarties turto likutis perkėlimui:
Gruodžio 31 d.
2021 m.
2020 m.
Trumpalaikis sutarties turtas sausio 1 d.
1 196
1 178
Likučio padidėjimas dėl naujos sutarties pakeitimo
2 752
1 913
Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo
(2 846)
(1 895)
Trumpalaikis sutarties turtas gruodžio 31 d.
1 102
1 196
Ilgalaikis sutarties turtas sausio 1 d.
445
351
Likučio padidėjimas dėl naujų sutarčių
485
396
Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo
(234)
(302)
Ilgalaikis sutarties turtas gruodžio 31 d.
696
445
Iš viso sutarties turto gruodžio 31 d.
1 798
1 641
Sutarties įsipareigojimų likutis perkėlimui:
Trumpalaikiai sutarties įsipareigojimai sausio 1 d.
1 610
501
Sutarties įsipareigojimų padidėjimas per metus
2 450
1 910
Sutarties įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
(2 006)
(801)
Trumpalaikiai sutarties įsipareigojimai gruodžio 31 d.
2 054
1 610
Ilgalaikiai sutarties įsipareigojimai sausio 1 d.
-
-
Likučio padidėjimas dėl naujų sutarčių
-
-
Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo
-
-
Likučio perkėlimas iš ilgalaikių į trumpalaikius sutarties įsipareigojimus
-
-
Ilgalaikiai sutarties įsipareigojimai gruodžio 31 d.
-
-
Iš viso sutarties įsipareigojimų gruodžio 31 d.
2 054
1 610
(Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Telia Lietuva, AB Finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. 49
34
Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio ir veiklos tęstinumas
Reaguodama į Rusijos Federacijos karinę invaziją į Ukrainą, Bendrovė nuo vasario 24 d. iki bent kovo pabaigos
suteiks galimybę nemokamai ir neribotai skambinti bei siųsti SMS į Ukrainą ir priimti skambučius bei SMS iš Ukrainos.
Bendrovė taip pat suteikė į Lietuvą atvykusiems Ukrainos karo pabėgėliams neribotą skaičių išankstinio mokėjimo
mobiliojo ryšio paslaugos kortelių. Ukrainos įmonėms, kurios svarsto arba ruošiasi perkelti veiklą į Lietuvą, Bendrovė
paruošė specialų paramos paketą, kurį sudaro plačiajuosčio interneto, balso telefonijos, mobiliojo ryšio ir IT
paslaugos. Atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įvestas sankcijas bei Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos nurodymus, Bendrovė nutraukė Rusijos TV kanalų retransliaciją.
Būdama telekomunikacijos ir IT paslaugų teikėja, Bendrovė susiduria su tam tikra rizika susijusia su Rusijos
Federacijos ir Baltarusijos telekomunikacijų operatoriais bei šių šalių rezidentais – Bendrovės teikiamų tinklapių
administravimo bei debesijos paslaugų vartotojais. Bendrovė svarsto dėl tolesnio tokių santykių palaikymo
atsižvelgdama į įvestas sankcijas ir galimus atsiskaitymų sutrikimus, kad galėtų mažinti pradelstų blogų skolų
kaupimąsi. Bendrovės vadovybė įvertino galimą Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įvestų sankcijų tam
tikriems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos juridiniams ir fiziniams subjektams įtaką ir šio dokumento
pasirašymo datą nustatė, kad tai neparodo, jog egzistuoja didelis neapibrėžtumas, kuris gali kelti didelių abejonių dėl
Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Tikėtina kad dėl galimo neigiamo šiuo metu įvestų sankcijų poveikio tuo atveju, jei
jos bus taikomos visus 2022 metus, įtaka Bendrovės veiklos rezultatams gali siekti iki 1 proc. metinių pajamų ir iki
2 proc. metinio EBITDA rodiklio.
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir
papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Telia Lietuva, AB vadovas Dan Strömberg ir Telia
Lietuva, AB finansų vadovas Arūnas Lingė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pirmiau pateiktos Telia Lietuva, AB
finansinės ataskaitos už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus
taikyti tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės įmonių turtą,
įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 50
METINIS PRANEŠIMAS
Patvirtinta Valdybos
2022 m. kovo 31 d.
BENDRA INFORMACIJA
Ataskaitinis laikotarpis
2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys
Emitento pavadinimas
Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė)
Teisinė forma
akcinė bendrovė
Įregistravimo data
1992 m. vasario 6 d.
Registro tvarkytojas
Valstybės įmonė Registrų centras
Įmonės kodas
1212 15434
LEI kodas
5299007A0LO7C2YYI075
Buveinės adresas
Saltoniškių g. 7A, LT-03501 Vilnius, Lietuva
Telefonas
1511, (8 5) 262 1511
Faksas
(8 5) 212 6665
El. pašto adresas
info@telia.lt
Interneto adresas
www.telia.lt
Pagrindinės veiklos pobūdis
Nuo 2017 m. vasario 1 d. Telia Lietuva, AB tęsia TEO LT, AB, AB „Omnitel“ ir AB „Baltic Data Center“ veiklą. 2017 m. vasario
1 d. AB „Omnitel“ ir AB „Baltic Data Center“ buvo prijungtos prie TEO LT, AB, o TEO LT, AB pakeitė pavadinimą į Telia
Lietuva, AB, kuri teikia telekomunikacijų, IT ir TV paslaugas iš vienų rankų Lietuvos gyventojams ir verslui.
Bendrovė yra „Telia Company AB“ įmonių grupės, kuri teikia telekomunikacijų paslaugas Šiaurės ir Baltijos šalyse, dalis.
Mūsų atnaujintas tikslas – we reinvent better connected living. Mūsų bendros vertybės yra kompasas, kuriuo vadovaujamės
dirbdami. Dare – išdrįstame kurti naujoves, pirmauti ir būti atviri. Care – rūpinamės savo klientais, vienas kitu ir mūsų pasauliu.
Simplify – paprastiname įgyvendinimą, komandinį darbą ir savo veiklą.
Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) yra pripažinta didelę įtaką turinčiu
operatoriumi šiose rinkose:
- balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle;
- skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje;
- didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje;
- didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams;
- aukštos kokybės duomenų perdavimo elektroninių ryšių tinklo galiniu segmentu paslaugų;
- televizijos transliacijų perdavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais paslaugų, skirtų turinio paslaugoms
galutiniams vartotojams teikti, teikiamų Bendrovės, Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, Bendrovė turi suteikti ryšio prieigą kitiems ūkio
subjektams, jų nediskriminuoti, laikytis skaidrumo, kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos bei apskaitos atskyrimo įpareigojimų.
Taip pat skelbti standartinius pasiūlymus suteikti ryšio prieigą.
Bendrovė turi elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Lietuvos
Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas.
Bendrovė turi šiuos veiklos atitikimą ISO standartams patvirtinančius sertifikatus: IT valdymo (ISO 20000), informacijos
saugos valdymo (ISO 27001), kokybės valdymo (ISO 9001), aplinkosaugos valdymo (ISO 14001) bei darbų saugos ir
sveikatos valdymo (ISO 45001).
Bendrovės asocijuotoji įmonė (2021 m. gruodžio 31 d. duomenys):
Įmonės
pavadinimas
Įregistravimo data, registro
tvarkytojo pavadinimas
Kontaktiniai
duomenys
Bendrovei tenkanti
įmonės kapitalo dalis
(%)
Bendrovei
tenkanti balsų
dalis (%)
VšĮ „Numerio
perkėlimas“
2014 m. rugsėjo 5 d., kodas 3033
86211, Valstybės įmonė Registrų
centras
Jogailos g. 9,
LT-01116 Vilnius,
Lietuva
-
50,00
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 51
Drauge su UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ (abi įmonės turi po 25 proc.) įsteigta VšĮ „Numerio perkėlimas“ nuo 2016 m.
sausio 1 d. kartu su UAB „Mediafon“ administruoja centrinę duomenų bazę, skirtą telefono numerio perkėlimui Lietuvoje
užtikrinti.
Bendrovės dukterinė įmonė Telia Customer Service LT, AB (įsteigta 1992 m. liepos 27 d., kodas 1104 01957, registro
tvarkytojas: Valstybės įmonė Registrų centras, adresas: Vytenio g. 18, LT-03503 Vilnius, Lietuva), kuri rūpinosi Bendrovės
klientų aptarnavimu ir teikė informacijos telefonu 118 paslaugą Lietuvoje, 2020 m. liepos 1 dieną buvo prijungta prie
Bendrovės. Per metus Telia Customer Service LT konsultantai su klientais bendraudavo telefonu ir el. kanalais daugiau nei
20 mln. kartų.
2020 m. birželio 18 d. Bendrovė kartu su kitais akcininkais – UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele 2“ – pardavė visas UAB
„Mobilieji mokėjimai“ akcijas SEPAexpress FS, UAB. Trys Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai lygiomis dalimis (po 33,3
proc.) UAB „Mobilieji mokėjimai“ (įsteigta 2016 m. gruodžio 16 d., kodas 3044 31143, registro tvarkytojas: Valstybės įmonė
Registrų centras, adresas: Žalgirio g. 92-701, LT-01109 Vilnius, Lietuva) akcijų įsigijo 2017 m. gruodį. 2017 m. gegužę
Lietuvos bankas bendrovei „Mobilieji mokėjimai“ suteikė elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, reikalingą vykdyti
su momentiniais mokėjimais susijusią veiklą. Įmonė iki 2020 m. gegužės 18 d. teikė mobiliųjų mokėjimų paslaugas su MoQ
prekės ženklu.
Bendrovė filialų ar atstovybių neturi.
Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais
2000 m. gruodžio 1 d. Bendrovė ir AB SEB bankas (kodas 1120 21238, adresas: Konstitucijos pr. 24, LT-01103 Vilnius)
pasirašė sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų
Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose
Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ yra pagrindinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. Bendrovės
akcijos yra įtrauktos į Berlyno vertybinių popierių biržos atviros rinkos („Berlin Open Market“ arba „Freiverkehr“), Frankfurto
vertybinių popierių biržos atviros rinkos („Freiverkehr“), Miuncheno vertybinių popierių ir Štutgarto vertybinių popierių biržų
prekybos sąrašus. Bendrovės akcijų simbolis Vokietijos vertybinių popierių biržose – ZWS.
2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Oficialųjį sąrašą įtraukti šie Bendrovės
vertybiniai popieriai (simbolis – TEL1L):
Akcijų rūšis
Akcijų skaičius vnt.
Nominali vertė
eurais
Bendra nominali
vertė eurais
Emisijos kodas
Paprastosios vardinės akcijos
582 613 138
0,29
168 957 810,02
LT0000123911
Bendrovės dukterinės įmonės Telia Customer Service LT, AB vertybiniais popieriais viešai nebuvo prekiaujama, nes visos
šios įmonės akcijos priklausė Bendrovei. VšĮ „Numerio perkėlimas“ ir UAB „Mobilieji mokėjimai“ yra/buvo valdomos kartu su
UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ ir šių įmonių vertybiniais popieriais viešai nėra prekiaujama
VADOVYBĖS PRANEŠIMAS
„Telia Company“ įmonių grupė į 2021-uosius įžengė su nauju tikslu ir atnaujinta strategija. Mūsų naujasis tikslas – Reinvent
better connected living – reiškia, kad kiekvieną dieną stengiamės rasti naujų būdų, kaip tapti dar geresniais – savo kolegoms,
savo klientams, sau ir aplinkai. Ieškome sprendimų, kurie padeda sujungti žmones ir verslus dar stipriau ir prasmingiau –
sprendimų, kurie įgalina. Nes kokybišką ryšį mes suprantame ne tik kaip techniškai ištobulintą skaitmeninių paslaugų sistemą,
bet ir kaip turinį, kuris įkvepia, veiksmus, kurie keičia, ir atsakomybę, kuri skatina pasitikėjimą. Todėl ir ateities pasaulį mes
matome tik dar labiau, dar geriau, dar kokybiškiau susijungusį ryšiu, kuris praturtina kiekvieno iš mūsų gyvenimą.
2020 m. lapkritį dėl COVID-19 viruso įvestas antrasis karantinas Lietuvoje galiojo visą 2021 m. pirmąjį pusmetį. Antrojo
karantino metu dirbo ne visi Bendrovės klientų aptarnavimo salonai, o veikiantys teikė tik būtinąsias paslaugas, kurių
negalima suteikti nuotoliniu būdu. Pardavimas elektroninėje erdvėje ir nuotolinis klientų aptarnavimas karantino metu tapo
itin svarbūs. Neveikiantys salonai turėjo įtakos mobiliųjų prietaisų pardavimui, o dėl kelionių ribojimo mažiau gauta pajamų iš
tarptinklinio ryšio paslaugų.
Antrojo karantino metu dauguma Bendrovės darbuotojų toliau dirbo nuotoliniu būdu. Pasibaigus karantinui, Bendrovės
darbuotojai galėjo derinti darbą biuruose su nuotoliniu darbu iš namų ar iš kitos vietos. Dėl to buvo įteisintos darbostogas –
galimybę iki vieno mėnesio per metus dirbti būnant bet kurioje ES šalyje.
Karantino metu mūsų teikiamos ryšių paslaugos ir žmonėms, ir verslui tapo ypatingai svarbios. Dėl to augo ir su lanksčiu
darbu, ir su pramogomis bei laisvalaikiu susijusių interneto, IT, TV paslaugų bei įrangos paklausa. Sėkmingai augdami mes
ir toliau stiprinome savo infrastruktūrą, plėtėme turinio paslaugą bei pristatėme naujas paslaugas. Vasarį pristatėme naujos
kartos eSIM sprendimą išmaniesiems laikrodžiams, kuris veikia naudojant pažangiausią – VoLTE technologiją.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 52
Dėl karantino išaugo el. paslaugų teikimo poreikis visam verslui, kuris skubėjo prisitaikyti prie naujos realybės. Dažnu atveju
mes buvome tų pokyčių priešakyje: nuo nuotolinio darbo iki duomenų perkėlimo į debesiją, nuo el. parduotuvės iki išmaniųjų
bendravimo su klientais sprendimų. Dėl stipriai padidėjusio IT paslaugų poreikio Bendrovė iki metų pabaigos modernizavo
bei išplėtė dviejų pagrindinių duomenų centrų pajėgumą.
Pandemija atskleidė ryšio kokybės bei greičio svarbą. Didžiausios iki šiol 94 mln. eurų investicijos į fiksuotojo ir mobiliojo
tinklo plėtrą bei atnaujinimą 2021 m. lėmė klientų skaičiaus augimą ir didžiausią vidutinę mobiliojo interneto spartą šalyje.
Metų pabaigoje mobiliajame tinkle peržengtos dvi svarbios atžymos: nuo spalio jau kas antras skambutis „Telia“ mobiliajame
tinkle vyksta naudojant VoLTE technologiją, o visų metų vidutinis duomenų atsisiuntimo greitis Bendrovės tinkle, Ryšių
reguliavimo tarnybos duomenimis, siekė 104,5 Mb/s ir pirmą kartą istorijoje viršijo simbolinį šimtą megabitų per sekundę.
Pernai pradėjome strateginį mobiliojo ryšio tinklo atnaujinimą „Ericsson“ įranga. Visoje Lietuvoje per trejus metus įdiegsime
apie 2000 naujos kartos bazinių mobiliojo ryšio stočių. Taip mūsų tinklas taps tvaresnis, saugesnis ir visiškai paruoštas
komerciniam 5G diegimui ateityje. Tai bus didžiausias investicijų projektas Bendrovės istorijoje. 2021 m. pabaigoje daugiau
nei 450 bazinių stočių užtikrinančių 2G, 3G, 4G ir 5G ryšį jau buvo atnaujintos „Ericsson“ įranga.
2021 m. spalį „Telia Lietuva“ kartu su kitais pagrindiniais Lietuvos telekomunikacijų operatoriais ir valstybės institucijomis
pasirašė memorandumą. Visos šalys susitarė bendradarbiauti siekiant, kad 5G ryšys Vilniuje pradėtų veikti 2022 m.,
penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – 2023 m., o 2025 m. – visuose miestuose, tarptautiniuose transporto
koridoriuose taip pat valstybinės svarbos keliuose, geležinkeliuose ir uostuose. Taip pat numatytas tikslas – užtikrinti
100 Mb/s interneto spartą bent 95 proc. Lietuvos šeimos ūkių ir palei pagrindinius transporto koridorius.
Ryšio kokybinė lyderystė turėjo tiesioginės įtakos ir naujų klientų pritraukimui. Daugiau nei 80 tūkst. namų ūkių įvertino
unikalaus rinkoje mobiliųjų ir namų paslaugų vertes apjungiančios pasiūlymo „Telia1“ privalumą. Per 2021 metus:
- mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų skaičius padidėjo 8,6 proc. – iki 1 518 tūkst.,
- šviesolaidinio interneto vartotojų skaičius padidėjo 2,7 proc. – iki 305 tūkst.,
- išmaniosios televizijos (IPTV) vartotojų skaičius padidėjo 0,8 proc. – iki 255 tūkstančių.
Nauji klientai, nemažėjanti kokybiško ryšio ir turinio paklausa bei įgyvendinti verslo klientų IT projektai, o taip pat geresnis
įrangos ir naujausių išmaniųjų telefonų pardavimas lėmė pajamų augimą. Palyginti su konsoliduotais 2020 m. duomenimis:
- pajamos iš IT paslaugų padidėjo 24,3 proc.,
- pajamos iš plačiajuosčio interneto padidėjo 11,2 proc.,
- pajamos iš mažmeninių mobiliojo ryšio paslaugų padidėjo 10,4 proc.,
- pajamos iš TV paslaugų padidėjo 8,5 procento.
2021 m. susidūrėme ne tik su pandemijos, bet ir visai šaliai naujais iššūkiais, tokiais kaip į rekordines aukštumas pakilę
elektros energijos tarifai, darbo rinkoje didėjantys atlygiai ir infliacija. Tai turėjo įtakos mūsų finansiniams rezultatams.
Nepaisant to, 2021 m. EBITDA buvo didžiausia Bendrovės istorijoje. Metų pradžioje pardavę biurų pastatą Kaune gavome
1,2 mln. eurų vienkartinio pelno iš turto pardavimo. Stiprūs pinigų srautai leido Bendrovei anksčiau termino grąžinti pusę
bankų suteiktos paskolos ir sumažinti išorinę paskolą iki 30 mln. eurų.
Gegužę akcininkams išmokėjome rekordinius dividendus – 58,3 mln. eurų (0,10 euro vienai akcijai). Akcininkai naujai dvejų
metų kadencijai išrinko valdybą: penki buvusios valdybos nariai, įskaitant vieną nepriklausomą narį, buvo perrinkti, taip pat
išrinkta nauja nepriklausoma valdybos narė, Dovilė Grigienė. Douglas Lubbe perrinktas valdybos pirmininku.
Siekdami daugiau dėmesio skirti klientų aptarnavimui ir geriau tenkinti jų poreikius, pertvarkėme privačių klientų aptarnavimo
ir paslaugų pardavimo organizavimą: aktyvaus pardavimo padalinys sieks didinti paslaugų pardavimą, o klientų aptarnavimo
padalinys visą dėmesį skirs klientų aptarnavimo kokybei ir efektyvumui.
2021 m. pabaigoje baigtas dvejus metus trukęs 30 didžiausių klientų aptarnavimo salonų atnaujinimo projektas, kurio vertė
siekė 2,5 mln. eurų. Lapkritį „Telia Lietuva“ antrus metus pamečiui pripažinta aukščiausią aptarnavimo kokybę suteikiančia
telekomunikacijų bendrove Lietuvoje. Šį tyrimą atliko UAB „Slapto pirkėjo tyrimai“, dirbanti su prekės ženklu „Dive Lietuva“.
Toliau laikomės tvaraus verslo kurso. Kartu su kolegomis iš Estijos pirmieji „Telia Company“ įmonių grupėje pasiekėme lyčių
balansą – kiek vyrų, tiek ir moterų dirba įmonėje. Mūsų pastangos buvo įvertintos – Nacionalinių atsakingo verslo
apdovanojimų metu „Telia Lietuva“ buvo įvardyta kaip geriausia 2020 m. darbovietė didžiųjų bendrovių kategorijoje.
2021 m. Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų metu „Telia Lietuva“ buvo išrinkta aplinkai draugiškiausia įmone didelių
įmonių kategorijoje. Bendrovė įvertinta už tvarius veiklos sprendimus ir atsakingą tiekimo grandinės formavimą. Be to, pagal
„Sustainable Brand Index“ reitingą „Telia“ Lietuvoje yra pripažinta tvariausiu ryšio operatoriumi. Nuo 2021 m. kovo Bendrovė
pradėjo prekybą atnaujintais telefonais už patrauklią kainą. Praeitų metų pabaigoje Bendrovė gavo maksimalų balą naujame
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktame verslo skaidrumo vertinime.
Per 2021 m. Bendrovė sumokėjo 80,3 mln. eurų įmokų ir mokesčių, neįskaičiavus įmokų ir mokesčių, kuriuos įmonė
išskaičiavo ir sumokėjo už kitus asmenis. Į Valstybinio socialinio draudimo fondą Bendrovė sumokėjo 14,3 mln. eurų,
Valstybinei mokesčių inspekcijai – 66 mln. eurų.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 53
COVID-19 įtaka
Per antrąjį karantiną, kuris truko nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. birželio, Bendrovės klientų aptarnavimo salonai buvo
dalinai uždaryti ir daugelis darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu išskyrus verslo užtikrinimui svarbias funkcijas atliekančius
darbuotojus.
Kaip ir 2020 m., dėl kelionių tarp šalių ribojimo mažesnės pajamos iš tarptinklinio ryšio paslaugų turėjo neigiamos įtakos
Bendrovės pajamoms. 2021 m. pajamos iš tarptinklinio ryšio paslaugų teikiamų į šalį atvykstantiems buvo 476 tūkst. eurų
mažesnės nei prieš metus, o pajamos iš mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų per metus sumažėjo 763 tūkst. eurų.
2021 m. antrąjį pusmetį stebėta pozityvi pajamų iš tarptinklinio ryšio paslaugų didėjimo tendencija, tačiau dėl neapibrėžtumo
susijusio su COVID-19 vis dar egzistuoja tam tikra rizika kalbant apie ateitį.
2021 m. finansų rinkos atsigavo po pirminių COVID-19 2020 m. pradžioje sukeltų svyravimų. Bendrovės finansinių rizikų
valdymas iš esmės nesikeitė. Skolos kapitalo rinka grįžo į prieš pandemiją vyravusių palūkanų normų lygį kalbant apie
Bendrovės paskolas. Bendra kreditingumo rizika, kuri buvo išaugusi 2020 m., sumažėjo ir dėl to reikšmingai nepadidėjo
Bendrovės atidėjiniai tikėtiniems 2021 m. kredito nuostoliams.
Bendrovės vadovybė įvertinusi COVID-19 pasekmes, kitus įvykius ir aplinkybes, nustatė, kad jie neparodo, jog egzistuoja
didelis neapibrėžtumas, kuris gali kelti didelių abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą.
Naujausi įvykiai
Reaguodama į Rusijos Federacijos karinę invaziją į Ukrainą, Bendrovė nuo vasario 24 d. iki bent kovo pabaigos suteiks
galimybę nemokamai ir neribotai skambinti bei siųsti SMS į Ukrainą ir priimti skambučius bei SMS iš Ukrainos. Bendrovė taip
pat suteikė į Lietuvą atvykusiems Ukrainos karo pabėgėliams neribotą skaičių išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos
kortelių. Ukrainos įmonėms, kurios svarsto arba ruošiasi perkelti veiklą į Lietuvą, Bendrovė paruošė specialų paramos paketą,
kurį sudaro plačiajuosčio interneto, balso telefonijos, mobiliojo ryšio ir IT paslaugos. Atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir
Jungtinių Amerikos Valstijų įvestas sankcijas bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nurodymus, Bendrovė nutraukė
Rusijos TV kanalų retransliaciją.
Būdama telekomunikacijos ir IT paslaugų teikėja, Bendrovė susiduria su tam tikra rizika susijusia su Rusijos Federacijos ir
Baltarusijos telekomunikacijų operatoriais bei šių šalių rezidentais – Bendrovės teikiamų tinklapių administravimo bei
debesijos paslaugų vartotojais. Bendrovė svarsto dėl tolesnio tokių santykių palaikymo atsižvelgdama į įvestas sankcijas ir
galimus atsiskaitymų sutrikimus, kad galėtų mažinti pradelstų blogų skolų kaupimąsi. Bendrovės vadovybė įvertino galimą
Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įvestų sankcijų tam tikriems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos
juridiniams ir fiziniams subjektams įtaką ir šio dokumento pasirašymo datą nustatė, kad tai neparodo, jog egzistuoja didelis
neapibrėžtumas, kuris gali kelti didelių abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Tikėtina kad dėl galimo neigiamo šiuo
metu įvestų sankcijų poveikio tuo atveju, jei jos bus taikomos visus 2022 metus, įtaka Bendrovės veiklos rezultatams gali
siekti iki 1 proc. metinių pajamų ir iki 2 proc. metinio EBITDA rodiklio.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 54
FINANSINĖ INFORMACIJA
Finansinė atskaitomybė yra parengta pagal ES priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Už 2020 m.
gruodžio 31 d. pasibaigusius metus Bendrovė parengė konsoliduotas ir atskiras finansines ataskaitas, nes iki 2020 m.
liepos 1 d. Bendrovė turėjo dukterinę įmonę Telia Customer Service LT, AB. Už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus
Bendrovė parengė tik atskiras Bendrovės finansines ataskaitas, todėl tam, kad Bendrovės pagrindiniai 2021 m. finansiniai
rodikliai būtų palyginami ir nuosekliai pateikti, jie žemiau yra lyginami su konsoliduotais ir atskirais Bendrovės 2020 m.
duomenimis.
Pagrindiniai finansų rodikliai
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2021 m.
2020 m.
konsoliduoti
Pokytis
(%)
2020 m.
Bendrovė
Pokytis
(%)
Pajamos
420 794
398 083
5,7
399 041
5,5
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų
139 063
136 236
2,1
136 115
2,2
EBITDA, neįsk. vienkartinių sąnaudų, marža (%)
33,0
34,2
34,1
EBITDA
138 599
134 915
2,7
134 794
2,8
EBITDA marža (%)
32,9
33,9
33,8
EBIT, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų
61 394
66 167
(7,2)
66 163
(7,2)
EBIT, neįsk. vienkartinių sąnaudų, marža (%)
14,6
16,6
16,6
Veiklos pelnas (EBIT)
60 930
64 846
(6,0)
64 842
(6,0)
EBIT marža (%)
14,5
16,3
16,2
Pelnas, neatskaičiavus mokesčių
58 845
62 255
(5,5)
62 250
(5,5)
Pelno, neatskaičiavus mokesčių, marža (%)
14,0
15,6
15,6
Laikotarpio pelnas
56 808
55 866
1,7
55 914
1,6
Laikotarpio pelno marža (%)
13,5
14,0
14,0
Pelnas vienai akcijai (Eur)
0,098
0,096
1,7
0,096
1,6
Paprastųjų vardinių akcijų skaičius (tūkst.)
582 613
582 613
-
582 613
-
Akcijos kaina (Eur) laikotarpio pabaigoje
2,040
1,825
11,8
1,825
11,8
Rinkos kapitalizacija
1 188 531
1 063 269
11,8
1 063 269
11,8
Turtas
641 469
608 448
5,4
608 448
5,4
Akcininkų nuosavybė
330 054
331 507
(0,4)
331 507
(0,4)
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos
126 373
132 427
(4,6)
130 901
(3,5)
Laisvieji pinigų srautai
78 764
84 869
(7,2)
83 338
(5,5)
Ilgalaikės investicijos
93 937
53 856
74,4
53 856
74,4
Grynoji skola
92 485
67 202
37,6
67 202
37,6
Santykiniai rodikliai*
2021-12-31
2020-12-31
konsoliduoti
2020-12-31
Bendrovė
Naudojamo vidutinio kapitalo pelningumas** (%)
13,4
15,1
15,1
Vidutinė turto grąža** (%)
9,9
11,0
11,0
Vidutinės nuosavybės pelno norma** (%)
17,6
17,4
17,4
Pinigų srautų iš pagr. veiklos ir pajamų santykis (%)
30,0
33,3
32,8
Ilgalaikių investicijų ir pajamų santykis (%)
22,3
13,5
13,5
Grynosios skolos ir EBITDA santykis
0,67
0,50
0,50
Skolos koeficientas (%)
28,0
20,3
20,3
Skolos ir nuosavybės koeficientas (%)
46,7
37,1
37,1
Bendras likvidumo koeficientas (%)
77,7
110,2
110,2
Vidutinio turto apyvartumas** (%)
68,1
67,6
67,8
Kapitalo ir turto santykis (%)
51,5
54,5
54,5
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis
20,9
19,0
19,0
PASTABOS:
* Santykinių rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo metodika yra pateikti Bendrovės svetainėje internete adresu:
https://www.telia.lt/investuotojams/finansiniai-rezultatai
** Skaičiuojant vidutines vertes įskaičiuoti atitinkamų metų ketvirčių duomenys.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 55
Veiklos rodikliai
2021-12-31
2020-12-31
Pokytis (%)
Mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų skaičius, iš viso (tūkst.):
1 518
1 398
8,6
- reguliaraus mokėjimo (tūkst.)
1 236
1 104
12,0
- išankstinio mokėjimo (tūkst.)
282
294
(4,1)
Plačiajuosčio interneto prieigų skaičius, iš viso (tūkst.)
421
417
1,0
- šviesolaidinės prieigos (FTTH/B) (tūkst.)
305
297
2,7
- varinės prieigos (DSL, VDSL) (tūkst.)
116
120
(3,3)
Televizijos paslaugų vartotojų skaičius (tūkst.)
255
253
0,8
Fiksuotojo telefono ryšio linijų skaičius (tūkst.)
230
261
(11,9)
Darbuotojų skaičius
2 095
2 161
(3,1)
Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius
1 939
2 001
(3,1)
Pajamos
Dėl dviženkliais skaičiais didėjančių pajamų iš mobiliojo ryšio, plačiajuosčio interneto ir IT paslaugų, didėjo bendrosios
pajamos. Dėl kelionių tarp šalių ribojimo mažiau gauta pajamų iš tarptinklinio mobiliojo ryšio paslaugų.
(tūkst. eurų)
2021 m.
2020 m.
konsoliduoti
Pokytis
(%)
2020 m.
Bendrovė
Pokytis
(%)
Fiksuotojo ryšio paslaugos
187 065
177 708
5,3
178 096
5,0
Balso telefonijos paslaugos
41 504
44 400
(6,5)
44 411
(6,5)
Interneto paslaugos
64 410
57 914
11,2
57 890
11,3
Duomenų perdavimo ir su tinklu susijusios
paslaugos
17 454
17 964
(2,8)
17 964
(2,8)
TV paslaugos
39 042
35 987
8,5
35 987
8,5
IT paslaugos
17 653
14 200
24,3
14 428
22,4
Kitos paslaugos
7 002
7 243
(3,3)
7 416
(5,6)
Mobiliojo ryšio paslaugos
136 298
128 548
6,0
129 159
5,5
Mažmeninės mobiliojo ryšio paslaugos
117 521
106 457
10,4
107 068
9,8
Kitos mobiliojo ryšio paslaugos
18 777
22 091
(15,0)
22 091
(15,0)
Įrangos pardavimas
97 431
91 827
6,1
91 786
6,2
Iš viso:
420 794
398 083
5,7
399 041
5,5
Pajamos iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų sudarė atitinkamai 44,5 ir 32,4 proc. bendrų 2021 m. pajamų. Pajamų iš
įrangos pardavimo dalis siekė 23,1 procento. Pajamos iš paslaugų suteiktų gyventojams sudarė 62,4 proc., verslo klientams
– 37,6 proc. bendrų pajamų.
Namų ūkių, kurie pasinaudojo fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugas apjungiančio pasiūlymo „Telia1“ teikiamu pranašumu,
skaičius 2021 m. gruodžio pabaigoje buvo 80,5 tūkst. (prieš metus – 75 tūkstančiai). Nuo 2021 m. rugsėjo be didesnės
spartos ir daugiau TV turinio, „Telia1“ suteikia du kartus daugiau duomenų.
Per 2021 m. mobiliojo ryšio vartotojų skaičius padidėjo 120 tūkst.: reguliaraus mokėjimo paslaugos abonentų skaičius
padidėjo 132 tūkst., o išankstinio mokėjimo – sumažėjo 12 tūkstančių. Daugiau abonentų ir didesnės vidutinės vienam
vartotojui tenkančios pajamos (ARPU) lėmė didesnes pajamas iš mažmeninių mobiliojo ryšio paslaugų.
Nuo 2021 m. spalio kas antras skambutis Bendrovė mobiliojo ryšio tinkle vyksta naudojant VoLTE (angl. Voice over LTE)
technologiją. Aukščiausios kokybės VoLTE skambučius savo klientams pristatėme pirmieji ir iki šiol esame vienintelis
operatorius Lietuvoje, palaikantis šią technologiją. VoLTE technologija užtikrina geresnę pokalbių kokybę, triskart greitesnį
skambučio sujungimą ir galimybę vienu metu kalbėti telefonu ir naršyti internete.
Dėl laisvesnio žmonių judėjimo tarp šalių 2021 m. antrąjį pusmetį gauta daugiau pajamų iš tarptinklinio ryšio mokesčių iš
šalies lankytojų, tačiau per visus metus pajamų iš tarptinklinio ryšio mokesčių gauta mažiau nei 2020 metais. Tai kartu su
mažesnėmis pajamomis iš mobiliojo ryšio tinklų sujungimo paslaugų lėmė pajamų iš kitų mobiliojo ryšio paslaugų
mažėjimą.
Per 2021 m. pagrindinių telefono linijų skaičius sumažėjo 31 tūkst. (2020 m. – 35 tūkst.). Per 2021 m. sausį–gruodį pajamų
iš balso tranzito paslaugų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, gauta beveik tiek pat ir dėl to ne taip sparčiai
nepaisant mažesnio abonentų skaičiaus mažėjo bendros balso telefonijos pajamos.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 56
Per metus plačiajuosčio interneto vartotojų per šviesolaidinę prieigą naudojant FTTH/B technologijas skaičius padidėjo 8
tūkst., o plačiajuosčio (DSL) ryšio technologija teikiamo interneto vartotojų skaičius sumažėjo 4 tūkstančiais. Varinės prieigos
vartotojų skaičiaus mažėjimą pristabdė „Super VDSL“ (S-VDSL) technologija, kuri suteikia daug didesnę spartą net naudojant
varinę prieigą. Per 2021 m. bendras fiksuotojo plačiajuosčio interneto vartotojų skaičius per metus padidėjo 4 tūkstančiais.
2021 m. gruodžio pabaigoje 72 proc. visų Bendrovės plačiajuosčio interneto paslaugų vartotojų prie interneto jungėsi per
šviesolaidinę prieigą.
Per 2021 m. išmaniosios televizijos (IPTV) paslaugos klientų skaičius padidėjo 2 tūkstančiais. Pajamų iš televizijos paslaugų
didėjimą lėmė didesnis abonentų skaičius ir papildomas kokybiškas turinys.
Pajamų iš IT paslaugų ir toliau daugėjo dviženkliais skaičiais dėl nemažėjančios įvairių IT paslaugų nuo nuotolinio
prisijungimo ir kompiuterinių darbo vietų iki debesų kompiuterijos ir individualių IT sprendimų paklausos. Bendrovės
specialistų kompetenciją ir meistriškumą pripažįsta ir mūsų pagrindiniai partneriai. 2021 m. „Microsoft“ pripažino „Telia
Lietuvą“ auksiniu partneriu 16 kategorijų, tarp kurių debesijos našumo, saugumo, taikomųjų programų integracijos ir kt.
Įvertinimų už partnerystę gauta iš „Dell Technologies“, „Veeam“, IBM ir „VMware“.
Bendrovės duomenų centrų paslaugų prieinamumas siekia 99,985 procento, o paslaugos atitinka svarbiausius IT paslaugų
valdymo bei saugumo standartus ISO 27001 ir ISO 20000. Bendrovė šalies ir užsienio įmonėms taip pat teikia reikalingas
susijusias paslaugas: IT infrastruktūros, debesų kompiuterijos, atsarginių kopijų, kibernetinio saugumo, IT sistemų ir darbo
vietų priežiūros bei IT įrangos nuomos ir pardavimo paslaugas.
Pajamas iš kitų paslaugų sudaro pajamos iš ne telekomunikacijų paslaugų: informacijos telefonu 118 teikimas išoriniams
klientams iki 2021 m. kovo 1 d., patalpų nuoma, suteiktų nuolaidų grąžinimas Bendrovei ir kitos. Nuo 2021 m. kovo Bendrovė
informacijos telefonu 118 nebeteikia komercinės informacijos, tokios kaip įmonių kontaktai, transporto tvarkaraščiai, verslo,
laisvalaikio ir kita informacija. Šiuo telefonu galima sužinoti tik pagal reguliavimą privalomą informaciją apie viešai skelbiamus
abonentų numerius.
Didesnis įvairių prietaisų pasirinkimas salonuose ir e. parduotuvėje, išmaniųjų laikrodžių ir naujausių išmaniųjų telefonų
modelių pasiūla lėmė didesnes nei 2020 m. pajamas iš įrangos pardavimo. Dėl COVID-19 įvesto karantino 2020 m. itin
išaugo kompiuterių ir televizorių paklausa, tačiau 2021 m. vėl atsidarius klientų aptarnavimo salonams pradėjo atsigauti
mobiliosios įrangos pardavimas. Išmaniųjų prietaisų pardavimą paskatino 2021 m. vasarį pristatyta eSIM paslauga.
Kitas pelnas ar nuostolis, gautas pardavus turtą ar susidaręs iš valiutų kursų pokyčių, apskaitomas grynąja verte kaip kitas
pelnas (nuostolis). 2021 m. pradžioje Bendrovė pardavė biurų pastatą Kaune ir gavo 1,2 mln. eurų pelno iš šio pardavimo.
Iš viso per 2021 m. pelnas, gautas pardavus turtą, sudarė 1,3 mln. eurų.
Rinka
Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaitos duomenis, Lietuvos elektroninių ryšių rinkos 2021 m. pajamos sudarė
762,1 mln. eurų ir, palyginti su 2020 m. pajamomis – 731,8 mln. eurų, padidėjo 4,1 proc. daugiausia dėl pajamų iš mobiliojo
ir plačiajuosčio interneto paslaugų didėjimo.
„Telia Lietuva“ išlieka didžiausia telekomunikacijų paslaugų teikėja Lietuvoje. Bendrovės rinkos dalis, skaičiuojant pajamas,
2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 38,4 procento. Bendrovė yra fiksuotojo plačiajuosčio interneto, mokamos televizijos ir
fiksuotojo balso telefonijos rinkų lyderė. Mobiliojo balso ir mobiliojo interneto rinkose Bendrovė yra trečia.
Rinkos dalis (proc.),
skaičiuojant vartotojus
Rinkos dalis (proc.),
skaičiuojant pajamas
2021 m.
IV ketv.
Pokytis per
metus
(proc. punkt.)
2021 m.
IV ketv.
Pokytis per
metus
(proc. punkt.)
Fiksuotojo telefono ryšio paslaugos
79,2
(2,0)
84,1
(1,3)
Mobiliojo telefono ryšio paslaugos
28,6
(0,1)
27,8
0,6
Fiksuotojo interneto paslaugos
52,7
0,5
60,8
0,9
Mobiliojo interneto paslaugos
28,2
(0,4)
26,6
(0,1)
Mokamos televizijos paslaugos
38,7
1,6
47,9
1,2
Duomenų perdavimo paslaugos
n/d
n/d
53,6
(2,6)
Pagal RRT ataskaitos duomenis 2021 m. gruodžio 31 d. šimtui Lietuvos gyventojų teko 56 (prieš metus – 53,2) interneto
prieigos abonentai. Šimtui Lietuvos namų ūkių teko 46,9 (2020 m. – 50,2) mokamos televizijos abonentų. Aktyvių judriojo
telefono ryšio abonentų skaičius šimtui gyventojų buvo 133,3 (prieš metus – 130,6), o fiksuotojo telefono ryšio linijų skaičius
šimtui namų ūkių sudarė 19,1 (prieš metus – 22,4) linijų.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 57
Sąnaudos
2021 m. prekių ir paslaugų savikaina, palyginti su 2020 m. duomenimis, didėjo daugiausia dėl didesnio įrangos pardavimo,
tuo tarpu tinklų sujungimo ir tarptinklinio ryšio sąnaudos mažėjo. Su darbuotojais susijusios sąnaudos didėjo dėl didesnio
atlygio darbuotojams ir didesnių atidėjimų darbuotojų atostogų išmokoms. Dėl 2021 m. itin padidėjusių elektros energijos
tarifų ir didesnių išlaidų rinkodarai didėjo kitos sąnaudos. 2021 m. vienkartinės sąnaudos darbuotojų išeitinėms išmokoms
sudarė 858 tūkst. eurų (prieš metus – 1321 tūkst. eurų), o vienkartinės kitos sąnaudos – 943 tūkst. eurų (2020 m. tokių
sąnaudų nebuvo).
(tūkst. eurų)
2021 m.
2020 m.
konsoliduoti
Pokytis
(%)
2020 m.
Bendrovė
Pokytis
(%)
Prekių ir paslaugų savikaina
(168 690)
(158 023)
6,8
(163 815)
3,0
Veiklos sąnaudos
(114 919)
(105 647)
8,8
(101 264)
13,5
susiję su darbuotojais
(56 632)
(54 887)
3,2
(50 488)
12,2
kitos
(58 287)
(50 760)
14,8
(50 776)
14,8
Vienkartinės sąnaudos
1 801
1 321
36,4
1 321
36,4
Veiklos sąnaudos, neįskaičiavus vienkartinių
sąnaudų
(113 118)
(104 326)
8,4
(99 943)
13,2
susiję su darbuotojais
(55 774)
(53 566)
4,1
(49 167)
13,4
kitos
(57 344)
(50 760)
13,0
(50 776)
12,9
Per 2021 m. bendras darbuotojų skaičius sumažėjo 66 darbuotojais – nuo 2161 iki 2095 darbuotojų. Visu etatu dirbančių
darbuotojų skaičius per 2021 m. sumažėjo 62 darbuotojais – nuo 2001 iki 1939 darbuotojų. Nuo 2021 m. rugsėjo Bendrovė
trečiajai šaliai perleido 19 su šviesolaidinio prieigos tinklo priežiūra susijusių darbuotojų.
Veiklos rezultatai
Nepaisant didesnės prekių ir paslaugų savikainos bei didesnių veiklos (ypač elektros energijos) sąnaudų, tačiau dėl didesnių
pajamų nei prieš metus, 2021 m. EBITDA buvo didesnė. Didesnės investicijos lėmė tai, kad padidėjo amortizacijos ir
nusidėvėjimo sąnaudos ir tai turėjo neigiamos įtakos veiklos pelnui.
(tūkst. eurų)
2021 m.
2020 m.
konsoliduoti
Pokytis
(%)
2020 m.
Bendrovė
Pokytis
(%)
EBITDA
138 599
134 915
2,7
134 794
2,8
Marža (%)
32,9
33,9
33,8
Amortizacija ir nusidėvėjimas
(77 669)
(70 069)
10,8
(69 952)
11,0
Veiklos pelnas (EBIT)
60 930
64 846
(6,0)
64 842
(6,0)
Marža (%)
14,5
16,3
16,2
Vienkartinės sąnaudos
1 801
1 321
36,4
1 321
36,4
Pelnas, gautas pardavus turtą
1 337
-
-
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir
pelno
139 063
136 236
2,1
136 115
2,2
Marža (%)
33,0
34,2
34,1
Veiklos pelnas, neįskaičiavus vienkartinių
sąnaudų ir pelno
61 394
66 167
(7,2)
66 163
(7,2)
Marža (%)
14,6
16,6
16,6
2021 m. vienkartines sąnaudas sudarė vienkartinės sąnaudos darbuotojų išeitinėms išmokoms (858 tūkst. eurų) ir
vienkartinės kitos sąnaudos (943 tūkst. eurų). Taip pat buvo gautas vienkartinis 1,3 mln. eurų pelnas pardavus biuro pastatą
Kaune ir kitą nekilnojamąjį turtą. 2020 m. Bendrovė patyrė tik vienkartinių sąnaudų darbuotojų išeitinėms išmokoms – 1,3 mln.
eurų.
Nuostolį iš investicinės veiklos 2020 m. sudarė asocijuotos įmonės UAB „Mobilieji mokėjimai“, kuri 2020 m. birželio 18 d.
buvo parduota nesusijusiai šaliai, veiklos rezultatas. 2020 m. kovą „Mobilieji mokėjimai“ akcininkai – „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir
„Telia Lietuva“ – nusprendė sustabdyti nuostolingą įmonės veiklą nuo 2020 m. gegužės 18 dienos. Dar 2019 m. gruodžio
31 d. Bendrovė sumažino šios investicijos vertę iki vieno euro. Per 2020 m. Bendrovė suteikė „Mobilieji mokėjimai“ iš viso
289,2 tūkst. eurų paskolų, kurių metinė palūkanų norma buvo 3,37 procento. Bendrovės reikalavimas dėl negrąžintų paskolų
ir susikaupusių palūkanų buvo panaudotas padengti UAB „Mobilieji mokėjimai“ nuostolius. Papildomas akcininko 26,7 tūkst.
eurų įnašas tam, kad padengtų nuostolius, buvo padarytas prieš parduodant UAB „Mobilieji mokėjimai“ akcijas.
2021 m. finansinės ir investicinės veiklos rezultatas grynąja verte buvo neigiamas ir sudarė 2,1 mln. eurų (2020 m. irgi
buvo neigiamas ir sudarė 2,6 mln. eurų).
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 58
(tūkst. eurų)
2021 m.
2020 m.
konsoliduoti
Pokytis
(%)
2020 m.
Bendrovė
Pokytis
(%)
Pelnas, neatskaičiavus pelno mokesčio
58 845
62 255
(5,5)
62 250
(5,5)
Marža (%)
14,0
15,6
15,6
Pelno mokestis
(2 037)
(6 389)
(68,1)
(6 336)
(67,9)
Laikotarpio pelnas
56 808
55 866
1,7
55 914
1,6
Marža (%)
13,5
14,0
14,0
Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 procentų. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostata dėl mokesčio lengvatos,
taikomos investicijoms į naujas technologijas, 2021 m. pelno mokesčio lengvata sudarė 6,8 mln. eurų (prieš metus –
2,1 mln. eurų).
Finansinė būklė ir pinigų srautai
2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visas ilgalaikis turtas sudarė 75,3 proc. (prieš metus – 76,2 proc.), trumpalaikis turtas
– 23,9 proc. (23,6 proc.), o vien tik pinigai – 9,6 proc. (9,2 proc.) viso turto. Akcininkų nuosavybė 2021 m. gruodžio pabaigoje
sudarė 51,5 proc. (2020 m. gruodžio pabaigoje – 54,5 proc.) viso turto.
(tūkst. eurų)
2021-12-31
Bendrovė
2020-12-31
Bendrovė
Pokytis
(%)
Visas turtas
641 469
608 448
5,4
Ilgalaikis turtas
482 959
463 497
4,2
Trumpalaikis turtas
153 200
143 869
6,5
iš kurio pinigai ir jų ekvivalentai
61 769
55 941
10,4
Turtas, skirtas parduoti
5 310
1 082
390,8
Visas turtas
330 054
331 507
(0,4)
2021 m. balandžio 27 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė iš Bendrovės paskirstytino pelno 145,7 mln. eurų skirti
58,3 mln. eurų 2020 m. dividendams mokėti, t. y. 0,10 euro dividendų vienai akcijai, o 87,4 mln. eurų kaip nepaskirstytą
pelną perkelti į kitus finansinius metus. 2020 m. dividendai akcininkams buvo išmokėti 2021 m. gegužę.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus dividendai akcininkams mokami iš įmonės nepaskirstyto pelno. 2021 m.
gruodžio 31 d. įmonės nepaskirstytas pelnas sudarė 144,2 mln. eurų.
2017 m. „Telia Lietuva“ valdybos patvirtinta dividendų politika numato, jog Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis
neturi viršyti 1,5, o dividendams skirti iki 80 proc. laisvųjų pinigų srauto. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Bendrovės
grynosios skolos ir EBITDA santykis buvo 0,67 (prieš metus – 0,50).
Tam, kad nemokėtų neigiamų palūkanų už bankuose laikomus pinigus, Bendrovė, gavusi valdybos pritarimą, 2021 m. antrąjį
pusmetį didžiausiam Bendrovės akcininkui „Telia Company AB“ pradėjo teikti trumpalaikes (iki trijų mėnesių trukmės)
paskolas už nulines metines palūkanas. Paskolintos lėšos, Bendrovei pareikalavus, būtų grąžintos per 2 darbo dienas.
2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendra patronuojančiai įmonei suteiktų paskolų suma sudarė 40 mln. eurų.
2021 m. sausio 4 d. Bendrovė sumokėjo paskutinę ilgalaikės paskolos dalį (7,5 mln. eurų) ir grąžino visą 150 eurų paskolą,
kuri 2016 m. sausį buvo suteikta „Omnitel“ akcijų įsigijimui. 2021 m. lapkritį Bendrovė grąžino pusę, t. y. 30 mln. eurų, 2017 m.
gegužę bankų suteiktos sindikuotos 60 mln. eurų paskolos. Likusi paskolos dalis (30 mln. eurų) bus grąžinta 2024 m. gegužę.
Bendrovė dalyvauja atvirkštinio faktoringo arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas programoje, pagal kurią bankas už
sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia bankui
papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė sumoka bankui visą sumą per vienerius metus (faktinis terminas priklauso nuo kelių
kintamųjų, dėl kurių susitaria visos trys šalys). 2021 m. gruodžio pabaigoje šioje programoje dalyvavo 31 tiekėjas.
Informacija apie Bendrovės paskolas (tūkst. eurų):
2021-12-31
2020-12-31
Bankų paskolos
30 000
67 500
Atvirkštinio faktoringo sutartys
123 681
54 244
Finansinio lizingo sutartys
573
1 399
Iš viso paskolų
154 254
123 143
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
61 769
55 941
Grynoji skola
92 485
67 202
Grynosios skolos ir nuosavybės santykis (%)
28,0
20,3
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 59
2021 m. grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos sudarė 126,4 mln. eurų ir palyginti su pinigų srautais 2020 m. – 132,4
mln. eurų, buvo mažesni 4,6 procento. Laisvieji pinigų srautai (pinigų srautai iš įprastinės veiklos, atskaičiavus ilgalaikėms
investicijoms skirtus pinigus) 2021 m. sudarė 78,8 mln. eurų ir buvo 7,2 proc. mažesni nei prieš metus (84,9 mln. eurų).
Informacija apie ilgalaikes investicijas (tūkst. eurų):
2021-12-31
2020-12-31
Pokytis
(%)
Investicijos į fiksuotąjį tinklą
27 757
24 910
11,4
Investicijos į mobilųjį tinklą
37 683
9 614
292,0
Investicijos į IT sistemas ir infrastruktūrą
13 381
10 843
23,4
Investicijos į verslo transformaciją
13 056
6 488
101,2
Kitos investicijos
2 060
2 001
2,9
Iš viso ilgalaikių investicijų
93 937
53 856
74,4
Ilgalaikių investicijų ir pajamų santykis (%)
22,3
13,5
2021 m. Bendrovė pradėjo mobiliojo ryšio tinklo atnaujinimo projektą. Per artimiausius trejetą metų su „Ericsson“ įranga
iš viso planuoja atnaujinti apie 2000 bazinių stočių, palaipsniui atsisakant „Huawei“ įrangos. Tai dar labiau pagerins dabartinę
4G ryšio kokybę ir užtikrins greitą 5G ryšį, kuris ilgainiui bus prieinamas visoje Lietuvoje. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis,
daugiau nei 450 bazinių stočių atnaujintos su „Ericsson“ įranga palaikančia tiek 2G, 3G ir 4G, tiek 5G ryšį.
Naujausi RRT matavimai rodo, kad vidutinė duomenų atsisiuntimo sparta „Telia Lietuva“ mobiliajame tinkle yra didžiausia
Lietuvoje ir siekia 104,5 Mb/s (prieš metus – 85,1 Mb/s), o Bendrovės 4G ryšys atvirose vietovėse pasiekiamas iki 100 proc.
Lietuvos teritorijos.
2021 m. Bendrovė baigė DSLAM (angl. digital subscriber line access multiplex) įrangos pakeitimo MSAN (angl. multi-service
access node) įranga, kuri užtikrina didesnę spartą ir geresnę interneto kokybę, teikiant paslaugą varine prieiga (DSL),
projektą. 2021 m. gruodžio pabaigoje Bendrovės šviesolaidinio interneto paslaugomis galėjo naudotis 947 tūkst. (prieš metus
– 937 tūkst.), arba 70,5 proc. šalies gyvenamųjų namų.
2021 m. gruodį Bendrovė prie Vilniaus įsigijo 2 ha sklypą, kuriame statys naują duomenų centrą (DC). Planuojama, kad tai
bus didžiausias duomenų centras šalyje, o į jo statybas Bendrovė investuos 10 mln. eurų. 2021 m. Bendrovė už beveik 1 mln.
eurų atnaujino Žirmūnų DC, taip pat investavo 2 mln. eurų, išplėsdama ir modernizuodama Naujosios Vilnios DC. Esamų
duomenų centrų atnaujinimai bei plėtra numatoma ir 2022 metais.
Tęsiant verslo transformacijos programą privačių ir verslo klientų duomenys buvo perkelti į SAP klientų aptarnavimo
sistemą (CRM) ir 2021 m. lapkritį privatūs klientai, besinaudojantys namų ir mobiliojo ryšio paslaugomis, gavo vieną sąskaitą
vietoje dviejų atskirų.
2021 m. Bendrovė užbaigė dvejus metus trukusį projektą ir atnaujino 30 didžiausių klientų aptarnavimo salonų Lietuvoje.
Vien 2021 m. į salonų rekonstrukciją Bendrovė investavo daugiau nei milijoną eurų, o bendrai į salonų atnaujinimą investuota
2,5 mln. eurų. „Telia Lietuva“ kartu su partneriais visoje Lietuvoje turi 52 klientų aptarnavimo salonus. 2022 m. Bendrovė
investuos ir į mažesnių salonų atnaujinimą.
Pinigų ir pinigų ekvivalentų per 2021 m. padidėjo 5,8 mln. eurų.
Informacija apie susijusių šalių sandorius
Vadovaujantis ES patvirtintais Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, su Bendrove susijusiomis šalimis
laikomos Bendrovės dukterinės ir asocijuotos įmonės, „Telia Company“ įmonių grupės įmonės bei Bendrovės vadovybė. Visi
sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).
Tam, kad nemokėtų neigiamų palūkanų už bankuose laikomus pinigus, Bendrovė, gavusi Audito komiteto ir valdybos
pritarimą, 2021 m. antrąjį pusmetį didžiausiam Bendrovės akcininkui „Telia Company AB“, turinčiam 88,15 proc. Bendrovės
kapitalo, pradėjo teikti trumpalaikes (iki trijų mėnesių trukmės) paskolas už nulines metines palūkanas. Paskolintos lėšos,
Bendrovei pareikalavus, būtų grąžintos per 2 darbo dienas. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendra patronuojančiai
įmonei suteiktų paskolų suma sudarė 40 mln. eurų. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Bendrovė nebuvo suteikusi paskolų
savo asocijuotai įmonei.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 60
Informacija apie Bendrovės naujus susijusių šalių sandorius 2021 metais:
Susijusi šalis
Sandoris
Sandorio vertė
„Telia Company AB“,
kodas 556103-4249, 169 94 Solna, Švedija
2021-07-19 „Telia Lietuva“ suteikė 3 mėnesių
paskolą už 0% metinių palūkanų.
20 mln. eurų
2021-08-23 „Telia Lietuva“ suteikė 3 mėnesių
paskolą už 0% metinių palūkanų.
15 mln. eurų
2021-09-16 „Telia Lietuva“ suteikė 3 mėnesių
paskolą už 0% metinių palūkanų.
15 mln. eurų
2021-10-19 „Telia Lietuva“ mėnesiui pratęsė
2021-07-19 suteiktą paskolą už 0% metinių
palūkanų. Paskola grąžinta 2021-11-19.
20 mln. eurų
2021-10-25 „Telia Lietuva“ suteikė 3 mėnesių
paskolą už 0% metinių palūkanų.
10 mln. eurų
2021-11-23 „Telia Lietuva“ 3 mėnesiams pratęsė
2021-08-23 suteiktą paskolą už 0% metinių
palūkanų.
15 mln. eurų
2021-12-16 „Telia Lietuva“ 3 mėnesiams pratęsė
2021-09-16 suteiktą paskolą už 0% metinių
palūkanų.
15 mln. eurų
Bendrovė per didžiausią akcininkę „Telia Company AB“, turinčią 88,15 proc. Bendrovės akcijų, yra tiesiogiai ir netiesiogiai
susijusi su „Telia Company“ įmonių grupe, teikiančia telekomunikacijų paslaugas Šiaurės ir Baltijos šalyse. Pagrindiniai
Bendrovės telekomunikacijų bei kitų paslaugų pirkėjai ir teikėjai pagal anksčiau pasirašytas sutartis yra „Telia Company AB“
(Švedija), „Telia Carrier AB“ (Švedija) (iki 2021 m. birželio 1 d.), „Telia Eesti AS“ (Estija), LMT (Latvija), „Telia Finland Oyj“
(Suomija), „Telia Finance AB“ (Švedija) ir Telia Global Services Lithuania, UAB (Lietuva). 2021 m. gegužę Bendrovė
sumokėjo „Telia Company“ 51,4 mln. eurų dividendų už 2020 metus.
2021 m. gegužės 20 d. baigė galioti dvejų metų Atsinaujinančios paskolos sutartis, pagal kurią „Telia Lietuva“ iš „Telia
Company“ trumpam laikotarpiui (3 ar 6 mėnesiams) galėjo skolintis iki 20 mln. eurų su 0,65 proc. marža. 2021 m. gruodžio
31 d. duomenimis, Bendrovė neturėjo paskolų suteiktų „Telia Company“.
Informacija apie Bendrovės sandorių su susijusiomis šalimis apimtis 2021 m. (tūkst. eurų):
Telekomunikacijų ir kitų
paslaugų
„Telia Company AB“ įmonių grupė
pardavimas
pirkimas
„Telia Company AB“ (Švedija)
1
13 166
„Telia Asset Finance AB“ (Švedija)
-
7 493
„Telia Carrier AB“ (Švedija)
880
690
„Telia Försäkring AB“ (Švedija))
3 490
44
„Telia Sverige AB“ (Švedija)
442
(269)
„Latvijas Mobilais Telefons SIA“ (Latvija)
825
586
„SIA Telia Latvija“ (Latvija)
15
101
„Telia Eesti AS“ (Estija)
374
750
„Telia Finland Oyj“ (Suomija)
493
178
Telia Global Services Lithuania, UAB (Lietuva)
639
1 006
UAB Telia Carrier Lithuania (Lietuva)
380
-
Kita
941
597
8 480
24 342
Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis yra pateikta Bendrovės finansinių ataskaitų už 2021 m. gruodžio 31 d.
pasibaigusius metus 31-oje pastaboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais
informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis pradedant 2018 m. sausio 1 d. yra pateikta Bendrovės svetainėje internete.
Tyrimų ir plėtros veikla
RRT suteiktus nekomercinius 5G dažnius Bendrovė Lietuvoje bando nuo 2018 m. gruodžio. Nuo 2020 m. lapkričio 5G ryšiu
nemokamai gali naudotis privatūs ir verslo klientai – ši technologija veikia Vilniuje, Kaune, Raseiniuose ir Klaipėdoje. 2022 m.
sausį Bendrovė pirmoji šalyje pradėjo naudoti jau turimus komercinius dažnius 5G paslaugoms. 5G ryšio technologiją
Bendrovė diegia 2100 MHz dažnių ruožo atkarpoje. Vilniuje su komerciniais dažniais jau veikia 20 bazinių stočių. Technologija
veikia „Dynamic Spectrum Sharing“ režimu, jis leidžia paraleliai naudoti tą patį dažnių ruožą tiek 4G, tiek ir 5G ryšiui.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 61
2021 m. mes toliau plėtojome ir tobulinome teikiamas paslaugas, kūrėme skaitmeninę kliento patirtį bei ruošiamės 5G
technologijos erai.
Rizikų valdymas
Bendrovės Rizikos valdymo politika riziką apibrėžia kaip bet kokį neapibrėžtumą, kuris gali reikšmingai paveikti Bendrovės
tikslus ir laukiamą rezultatų pasiekimo lygį. Bendrovėje rizikai priskiriama verslo nutrūkimo rizika, saugos srities rizika, rizika
reputacijai, finansinė rizika, reguliavimo srities rizika, etikos ir tvarumo rizika ir veiklos operacinė rizika.
Bendrovės rizikos valdymas vystomas atsižvelgiant į ISO 31000 standarto ir COSO (angl. Committee of Sponsoring
Organizations of the Treadway Commision) įmonių rizikos valdymo sistemos reikalavimus. Bendrovėje įdiegtas į verslą
orientuotas rizikos valdymo procesas, kurį taikant, nustatomos galimos grėsmės verslui ir sudaromi verslo nutrūkimo
prevencijos ir sudėtingų situacijų įveikimo planai. Rizikos valdymas yra pilnai integruotas į verslo planavimo ir kontrolės
procesus.
Rizikos valdymas apima vidinę ir išorinę Bendrovės aplinką, išskiriant, bet neapsiribojant, šias svarbiausias rizikos valdymo
sritis vidinėje aplinkoje: finansų valdymo, informacijos valdymo, IT, materialiųjų išteklių, pajamų užtikrinimo, paslaugų ir
aptarnavimo, personalo, procesų valdymo, strategijos, tinklo valdymo, ir išorinėje aplinkoje: ekologijos, ekonominių sąlygų,
konkurencijos, politikos, socialinių-kultūrinių, technologijų, teisės ir reguliavimo, tiekėjų, vartotojų.
Apjungiant susijusias sritis, Bendrovė parengė geros praktikos principus ir taisykles išteklių rizikos, tinklo rizikos, pajamų
užtikrinimo, paslaugų ir klientų aptarnavimo rizikos, informacijos rizikos, verslo santykių, įvaizdžio ir rinkos rizikos, teisinės
rizikos ir korupcijos rizikos valdymo srityse.
Vykdydama savo veiklą, Bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika, kuri apima užsienio valiutų
kurso riziką bei pinigų srautų ir palūkanų normos riziką, kredito rizika ir likvidumo rizika. Finansų valdymo politika pagrindinį
dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Bendrovės finansiniams veiklos
rezultatams.
Užsienio valiutos kurso rizika nėra didelė, nes „Telia Lietuva“ veikia euro zonoje ir didžioji dalis paslaugų yra teikiama
Lietuvos gyventojams bei verslui ir didžioji dalis paslaugų ir prekių yra perkami iš vietinių ar euro zonos tiekėjų. Tam tikra
užsienio valiutos kurso rizika kyla iš tarptautinės Bendrovės veiklos – ryšių su užsienio telekomunikacijų operatoriais ir
tiekėjais iš ne euro zonos – ir yra susijusi su atsiskaitymais JAV doleriais. Bendrovės mokėtinos ir gautinos sumos užsienio
valiuta yra trumpalaikės ir nereikšmingos palyginti su atsiskaitymais eurais. Bendrovė užsienio valiutos kurso riziką valdo
mažindama atvirą užsienio valiutos poziciją grynąja verte ir todėl nenaudoja apsidraudimo nuo užsienio valiutos kurso
svyravimo priemonių.
Bendrovės pajamos ir pinigų srautai tik iš dalies priklauso nuo palūkanų normos rinkoje pokyčių. 2021 m. sausį Bendrovė
baigė grąžinti 5 metų trukmės 150 mln. eurų paskolą fiksuotomis palūkanomis. Paskola buvo skirta finansuoti „Omnitel“ akcijų
įsigijimo sandorį. 2017 m. SEB banko, „Danske Bank“ ir „Nordea Bank“ suteiktos sindikuotos paskola likutis (30 mln. eurų)
turi būti grąžintas 2024 m. gegužę. Šios paskolos kintamos palūkanos yra nustatomos kas pusmetį remiantis 6 mėnesių
EURIBOR palūkanų norma. Bendrovė nenaudoja apsidraudimo nuo palūkanų svyravimo priemonių.
Bendrovės finansinio turto kredito rizika yra susijusi su bankų sąskaitose deponuotais pinigais ir prekybos gautinomis
sumomis. Pinigų sąskaitose kredito rizika yra valdoma ribojant pinigų sumas laikomas finansinėse institucijose, kurių ilgalaikis
kredito reitingas pagal „Fitch“ ar „Standard & Poor’s” atitikmenį yra mažesnis nei A. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis,
didžioji dalis (99,1 proc.) Bendrovės pinigų buvo laikoma A+ ir A-2 reitingą turinčiuose bankuose.
Bendrovė turi Dalyvavimo sutartį su „Skandinaviska Enskilda Banken“ (SEB) dėl iš klientų gautinų sumų. Pagal šią sutartį
SEB įgyja teises į pinigų srautą iš tam tikro Bendrovės gautinų sumų iš mobiliųjų telefonų pardavimo privatiems klientams
fondo. Šio susitarimo tikslas gerinti Bendrovės apyvartinį kapitalą mažinant prekybos gautinas sumas dėl su šiomis
gautinomis sumomis susijusios rizikos perkėlimo bankui remiantis 9-ojo TFAS „Finansų instrumentai“ angliškai vadinamomis
„pass-through“ taisyklėmis.
Prekybos gautinų sumų kredito rizika yra valdoma tikrinant visų naujų verslo ir privačių klientų kreditingumą prieš sudarant
sutartis, išskyrus nedidelės vertės sutartis, pvz. dėl papildomų TV kanalų paketų ar kitų papildomos vertės paslaugų. Klientų
sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš keleto skirtingų priminimų dėl sąskaitų apmokėjimo siuntimo dar prieš apmokėjimo
terminą ir papildomai pranešant apie praleistą terminą. Praėjus 20 dienų nuo laiku neapmokėtos sąskaitos visiems
įsiskolinusiems klientams yra nutraukiamas paslaugų teikimas, o praėjus 50 dienų – išrašomos baudos. Išsiuntus papildomą
priminimą, privačių klientų blogos skolos yra perduodamos išoriniams skolų išieškotojams.
Likvidumo rizikos valdymas yra susijusi su pakankamu lėšų turėjimu tam, kad Bendrovė laiku grąžintų paskolas, apmokėtų
ilgalaikes investicijas, turėtų apyvartinių lėšų ir išmokėtų dividendus. Apdairus likvidumo rizikos valdymas reiškia pakankamą
pinigų ir pinigų ekvivalentų lygio palaikymą. Bendrovės likvidumo rizikos valdymo tikslas – užtikrinti, kad bet kuriuo metu
minimali likvidžių lėšų (įskaičiuojant pinigus ir pinigų ekvivalentus bei nepanaudotas skolinimosi priemones) suma visada
sudarytų daugiau nei 2 proc. metinių pajamų. 2021 m. įmonės likvidžios lėšos vidutiniškai sudarė 15,9 proc. metinių pajamų.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 62
Bendrovė dalyvauja atvirkštinio faktoringo arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas programoje, pagal kurią trečiosios šalies
bankas už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia
bankui papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė sumoka bankui visą sumą per vienerius metus (faktinis terminas priklauso
nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitaria visos trys šalys). 2021 m. pabaigoje šioje programoje dalyvavo 31 tiekėjas (2020 m.
– 26) ir sukūrė daugiau nei 69 mln. eurų (2020 m. – 15 mln. eurų) grynųjų pinigų srautą.
2021 m. pabaigoje bendra paskolų suma buvo 154,3 mln. eurų (123,1 mln. eurų prieš metus), iš kurių 30 mln. eurų sudaro
paskola iš bankų, 123,7 mln. eurų – įsipareigojimai pagal atvirkštinio faktoringo programą, o 0,6 mln. eurų – įsipareigojimai
pagal finansinio lizingo sutartis.
2021 m. gruodžio 31 d. grynoji skola sudarė 92,5 mln. eurų (prieš metus – 67,2 mln. eurų), o grynosios skolos ir nuosavybės
santykis buvo 28 proc. (20,3 proc. 2020 m. gruodžio pabaigoje). 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynosios skolos ir
EBITDA santykis buvo 0,67 (prieš metus – 0,50).
Bendrovės finansinės rizikos valdymą atlieka Finansų padalinio darbuotojai pagal „Telia Company“ įmonių grupės politikas
glaudžiai bendradarbiaujant su „Telia Company“ įmonių grupe. Daugiau informacijos apie Bendrovės finansinės rizikos
valdymą yra pateikta Bendrovės finansinių ataskaitų už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 3-ioje pastaboje.
Saugumas ir integralumas yra vieni aukščiausių „Telia Company“ įmonių grupės įskaitant ir „Telia Lietuva“ prioritetų. To dalis
yra nuolatinis visų partnerių ir tiekėjų vertinimas bei atestavimas. Mes visada stebime mūsų tinklo statybą ir veiklą, nuolatos
kreipdami dėmesį į jo saugumą ir tai yra taikoma visiems tiekėjams. 2020 m. „Telia Lietuva“ pasirašė strateginės partnerystės
susitarimą su Švedijos bendrove „Ericsson“ dėl mobiliojo ryšio tinklo atnaujinimo ir 5G ryšio plėtros. Iki šiol Bendrovės radijo
prieigos tinkle (angl. radio access network, RAN) naudoja „Huawei“ įrangą, kurios nuo 2021m. palaipsniui yra atsisakoma.
2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, daugiau nei 450 bazinių stočių atnaujintos su „Ericsson“ įranga.
Siekdama sumažinti COVID-19 pandemijos įtaką, Bendrovė ėmėsi šių papildomų priemonių Bendrovės darbuotojų ir klientų
saugumui užtikrinti: aktyvuotas nenumatytų situacijų valdymo planas, jei kritinių funkcijų ir paslaugų teikimą tektų užtikrinti su
minimaliu darbuotojų skaičiumi; įvertinta rizika ir paruoštas atsarginis planas kaip užtikrinti svarbiausių prekių ir paslaugų
tiekimą; akylai stebimi pagrindiniai veiklos rodikliai tam, kad laiku eliminuotų neigiamą finansinę įtaką.
Be su COVID-19 pandemija ir geopolitiniu neapibrėžtumu susijusių bendrųjų rizikų, 2022 m. Bendrovė gali susidurti su
ypatinga didėjančių energijos išteklių kainų ir didėjančios infliacijos šalyje įtaka bei tarptautinių tiekimo grandinių nestabilumu.
Planai ir prognozės
Mūsų naujasis tikslas – Reinvent better connected living – reiškia, kad kiekvieną dieną stengiamės rasti naujų būdų, kaip
tapti dar geresniais – savo kolegoms, savo klientams, sau ir aplinkai. Ieškome sprendimų, kurie padeda sujungti žmones ir
verslus dar stipriau ir prasmingiau – sprendimų, kurie įgalina. Nes kokybišką ryšį mes suprantame ne tik kaip techniškai
ištobulintą skaitmeninių paslaugų sistemą, bet ir kaip turinį, kuris įkvepia, veiksmus, kurie keičia, ir atsakomybę, kuri skatina
pasitikėjimą. Todėl ir ateities pasaulį mes matome tik dar labiau, dar geriau, dar kokybiškiau susijungusį ryšiu, kuris praturtina
kiekvieno iš mūsų gyvenimą.
Geresnė „Telia“ Lietuvoje reiškia:
− geriausią klientų patirtį: sklandžią patirtį, nesvarbu kokia technologija naudojamasi, suasmenintus pasiūlymus,
patrauklų prekės ženklą, jungtines paslaugas, geriausią verslo partnerystę, smulkaus ir vidutinio verslo pasirinkimą,
− geriausią tinklą: tinklo ir paslaugų kokybę, 5G ir daiktų internetą prieinamą visoje šalyje, modernų ir atsisakiusį
pasenusių technologijų tinklą;
− skaitmeninimą: šiuolaikines IT sistemas, supaprastintus procesus, realaus laiko analitiką, automatizuotus
sprendimus;
− lyderystę veiklos tvarume, mokymosi kultūroje, inovacijų diegime, tvaraus ir atsakingo verslo vykdyme.
Kupina iššūkių ir nuolat kintanti verslo aplinka reikalauja nuolatinių pokyčių. Artimiausius porą metų Bendrovė daugiausia
dėmesio skirs vertės kūrimui per paslaugų apjungimą ir skaitmeninimui. Svarbus tikslas – išnaudoti „Telia1“ platformą tam,
kad padidintume klientų lojalumą, parduotume daugiau paslaugų platesniam klientų ratui, išnaudotume apjungtų paslaugų
vartotojų bazę, išlaikytume TV rinkos dalį ir plėstume paslaugų portfelį. Kalbant apie tinklo lyderystę, 5G ryšio diegimas turi
užtikrinti mūsų kaip aukščiausios kokybės paslaugų teikėjo suvokimą rinkoje, fiksuotojo ir mobiliojo interneto paslaugos turi
papildyti viena kitą, o klientų patirties gerinimas, diegiant naujas technologijas, atnaujinant galinę įrangą bei sutartis, suvaldyti
vartotojų skaičiaus mažėjimą. Taip pat pardavimo ir rinkodaros veiksmais skirtais visiems klientų segmentams turime kurti
kokybės lyderio ir teikiamų paslaugų svarbos suvokimą. Einant skaitmeninimo keliu toliau tęsti verslo transformacijos
programą, paprastinti ir skaitmenizuoti pardavimo ir klientų aptarnavimo procesus, atsisakant pasenusių technologijų ir siūlant
klientams suasmenintus ir duomenimis grįstus sprendimus.
2022 m. Bendrovė planuoja laipsniškai atsisakyti 3G mobiliojo ryšio technologijos. Šiai technologijai skirtus dažnius Bendrovė
perleis pažangesniam ir spartesniam 4G ryšiui. Jau dabar kas antras skambutis Bendrovė mobiliojo ryšio tinkle vyksta
naudojant VoLTE (angl. Voice over LTE) technologiją.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 63
2020 m. lapkritį Bendrovė pasirašė strateginės partnerystės susitarimą su Švedijos bendrove „Ericsson“ dėl mobiliojo ryšio
tinklo atnaujinimo ir 5G ryšio plėtros. Tik „Ericsson“ įranga bus naudojama Bendrovės radijo prieigos tinkle (angl. radio access
network, RAN). Su „Ericsson“ įranga planuoja atnaujinti apie 2000 bazinių stočių. Tai pagerins dabartinę 4G ryšio kokybę ir
užtikrins greitą perėjimą prie 5G ryšio. Komercines naujos kartos 5G mobiliojo ryšio paslaugas Lietuvoje pradėsime teikti
Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) paskelbus oficialias sąlygas po 5G dažnių aukciono, kuris vyks 2022 m. pirmąjį pusmetį.
Tam, kad patenkintų stipriai padidėjusį IT paslaugų poreikį verslui, Bendrovė netoli Vilniaus įsigijo 2 ha sklypą, kuriame statys
naują duomenų centrą. Planuojama, kad tai bus didžiausias duomenų centras šalyje, o į jo statybas Bendrovė investuos 10
mln. eurų. Be to, 2022 m. numatoma esamų duomenų centrų atnaujinimai bei plėtra.
BENDROVĖS VALDYMAS
Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad bendrovėje gali būti sudaromi arba du – stebėtojų taryba ir valdyba –
arba vienas kolegialus organas. „Telia Lietuva“ stebėtojų taryba nesudaroma.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo
kompetencijos klausimais, yra privalomi akcininkams, valdybai, vadovui bei kitiems Bendrovės darbuotojams. Visuotiniame
akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę
Bendrovės akcininkais. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra 5 (penktoji) darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo
arba 5 (penktoji) darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų
susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be
asmens tapatybę patvirtinančio dokumento turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų
susirinkime.
Valdybos nariai kartu sudaro kolegialų Bendrovės valdymo organą. Pagal Bendrovės įstatus „Telia Lietuva“ valdybą sudaro
šeši valdybos nariai. Valdybos nariai renkami dvejiems metams. Valdyba atstovauja akcininkus ir atlieka priežiūros bei
kontrolės funkciją. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme
nustatyta tvarka. Valdybos pirmininką dvejiems metams renka valdyba iš savo narių. Valdyba formuoja du komitetus: Audito
ir Atlygio. Kiekvieną komitetą sudaro trys valdybos nariai.
Pagal Bendrovės įstatus „Telia Lietuva“ valdyba:
− atsako už strateginį vadovavimą Bendrovei;
− svarsto ir tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, Bendrovės metinį ir tarpinį pranešimą, Bendrovės valdymo struktūrą
ir darbuotojų pareigybes, pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, bei kandidatūras į jas,
Bendrovės vadovui tiesiogiai pavaldžių darbuotojų kandidatūras, pareiginius atlyginimus ir atleidimą iš pareigų,
Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus, pagrindinius premijų mokėjimo Bendrovės darbuotojams principus (tvarką);
− nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija;
− analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą,
Bendrovės veiklos organizavimą ir Bendrovės finansinę būklę;
− priima sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, sprendimus, kai Bendrovė ar Grupę
sudarančios bendrovės įsigyja ar perleidžia kitų bendrovių akcijas, sprendimus dėl bet kurio turto ar verslo įsigijimo,
perleidimo ar nuomos, naujų skolų prisiėmimo, kai šių sandorių suma (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio
rūšiai) viršija 1,6 mln. eurų (neįskaičiuojant PVM);
− priima sprendimus dėl Bendrovės vadovo pateiktų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų ir pelno (nuostolių)
paskirstymo projektų ir, valdybai pritarus šiems projektams, dėl šių projektų teikimo visuotiniam akcininkų
susirinkimui;
− priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta teisės aktuose ir dėl sandorių, kai sandoriai
daro reikšmingą įtaką Bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams;
− atsako už visuotinių susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.
Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius
nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo
įgaliojimus organizuoja einamąją Bendrovės ūkinę veiklą. Darbo sutartį su Bendrovės vadovu pasirašo valdybos pirmininkas
ar kitas valdybos įgaliotas narys. Vadovo darbo užmokestį sudaro nuolatinis atlyginimas bei premijos (priemokos), mokamos
atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus bei Vadovo veiklą. Vadovo patvirtintas Darbo reglamentas išsamiai nustato
vadovo bei padalinių vadovų, taip pat kitų Bendrovės darbuotojų, pareigas ir įgaliojimus.
Pagal Bendrovės įstatus „Telia Lietuva“ vadovas:
− prižiūri einamąją Bendrovės ūkinę veiklą bei užtikrina, kad Bendrovė vykdytų veiklą vadovaudamasi verslo planu;
− sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir rengia Bendrovės metinį pranešimą;
− parengia sprendimo dėl dividendų;
− kiekviename valdybos posėdyje atsiskaito už einamąją Bendrovės veiklą;
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 64
− atlieka funkcijas, kurias jam paskyrė valdyba bei vykdo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus;
− atstovauja Bendrovei arba užtikrina, kad ji būtų atstovaujama įmonėse, įstaigose, organizacijose, teismuose,
arbitražuose bei santykiuose su trečiosiomis šalimis;
− atidaro ir uždaro sąskaitas banko įstaigose bei disponuoja jose esančiomis lėšomis;
− vadovaudamasis įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo bei valdybos sprendimais, sudaro Bendrovės sandorius;
− suteikia įgaliojimus kitiems asmenims atlikti jo kompetencijai priklausančias funkcijas;
− išduoda prokūras;
− leidžia vidinius norminius aktus dėl administracijos, kitų struktūrinių padalinių darbo;
− priima bei atleidžia Bendrovės darbuotojus, Bendrovės vardu sudaro bei keičia ir nutraukia darbo sutartis su
Bendrovės darbuotojais (išskyrus šiuose įstatuose numatytus atvejus, kai tam reikalingas Valdybos sprendimas);
− nustato darbuotojų pareiginius atlyginimus ir premijas (išskyrus šiuose įstatuose numatytus atvejus, kai tam
reikalingas Valdybos sprendimas); premijų mokėjimo tvarką pateikia tvirtinti Valdybai;
− užtikrina, kad būtų saugomas ir gausinamas Bendrovės turtas, sudarytos normalios darbo sąlygos bei saugomos
komercinės paslaptys;
− atstovauja ar išduoda įgaliojimą kitam asmeniui atstovauti Bendrovei kitų bendrovių, į kurias Bendrovė yra
investavusi, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
− tvirtina, keičia ir pildo administracijos darbo reglamentą;
− skelbia ir įteikia Bendrovės pranešimus, kaip yra numatyta šių įstatų 13 straipsnyje;
− teikia pranešimus akcininkams ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai;
− sudarydamas sandorius su susijusiomis šalimis, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
− vykdo kitas galiojančiuose teisės aktuose Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas.
Bendrovė iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio 2006 m. rugpjūčio 21 d. vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“
patvirtinto, 2009 m. gruodį pakeisto ir nuo 2019 m. sausio naujai suredaguoto listinguojamų bendrovių valdymo kodekso
(toliau „Valdymo kodeksas“). Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos, tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kuri nėra vykdomasis Bendrovės valdymo organas ir kurią sudaro keturi
didžiausios Bendrovės akcininkės „Telia Company“ atstovai ir du nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje nėra Skyrimo
komiteto, o jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas.
Bendrovė parengė Valdymo kodekse įtvirtintų principų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą Telia Lietuva, AB, bendrovės
valdysenos ataskaitos formoje už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., ir kuri yra priedas prie šio metinio pranešimo.
Akcinis kapitalas
Bendrovės akcinis kapitalas yra 168 957 810,02 euro. Jį sudaro 582 613 138 paprastosios vardinės 0,29 euro nominalios
vertės akcijos. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 582 613 138.
Akcininkų teisės
Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos. 2021 m. gruodžio
31 d. duomenimis, balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sudaro 582 613 138.
Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.
Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių
perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.
Akcininkai
Akcininkai, turintys daugiau nei 5 proc. akcinio kapitalo ir balsų (2021 m. gruodžio 31 d. duomenys):
Akcininko vardas, pavardė. Įmonės
pavadinimas, rūšis, buveinės adresas,
įmonių registro kodas
Akcininkui
nuosavybės teise
priklausančių
paprastųjų vardinių
akcijų skaičius vnt.
Turima
įstatinio
kapitalo dalis
proc.
Nuosavybės
teise
priklausančių
akcijų
suteikiama balsų
dalis proc.
Akcininkui su
kartu
veikiančiais
asmenimis
priklausančių
balsų dalis proc.
„Telia Company AB“, 169 94 Solna, Švedija,
kodas 556103-4249
513 594 774
88,15
88,15
-
Kiti akcininkai
69 018 364
11,85
11,85
-
Iš viso
582 613 138
100,00
100,00
-
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 65
Akcininkų struktūra pagal šalis remiantis paskutinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2021 m. balandžio 27 d.,
metu akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (2021 m. balandžio 20 d.) duomenimis:
Šalis
Akcininkų
skaičius
Akcijų
skaičius
Akcinio kapitalo
dalis (%)
Švedija
9
513 602 523
88,15
Lietuva
11 561
50 994 999
8,75
Estija
1 070
11 844 112
2,03
Latvija
49
1 614 788
0,28
Lenkija
3
1 385 201
0,24
Kanada
3
1 146 797
0,20
J.A.V.
42
424 820
0,07
Vokietija
14
382 859
0,07
Airija
8
242 058
0,04
Naujoji Zelandija
1
241 559
0,04
Austrija
2
191 758
0,03
Jungtinė Karalystė
38
143 654
0,02
Belgija
4
135 000
0,02
Liuksemburgas
7
97 129
0,02
Kitos šalys (22)
66
165 881
0,03
Iš viso
12 877
582 613 138
100,00
Lietuvoje registruotų akcininkų struktūra remiantis paskutinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2021 m.
balandžio 27 d., metu akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (2021 m. balandžio 20 d.) duomenimis:
Akcininkų
skaičius
Akcijų
skaičius
Akcinio kapitalo
dalis (%)
Fiziniai asmenys
11 484
45 528 572
7,81
Finansų institucijos
16
3 367 132
0,58
Juridiniai asmenys
61
2 099 295
0,36
Iš viso
11 561
50 994 999
8,75
Akcininkų susirinkimas
Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2021 m. balandžio 27 d., nusprendė:
− patvirtinti audituotas 2020 m. Bendrovės metines finansines ataskaitas,
− paskirstyti 2020 m. Bendrovės pelną,
− patvirtinti 2020 m. Atlygio ataskaitą,
− išrinkti Bendrovės audito įmone UAB „Deloitte Lietuva“ 2021 ir 2022 finansiniams metams,
− išrinkti Bendrovėms valdybą naujai dvejų metų kadencijai.
Dėl COVID-19 viruso Lietuvos Respublikoje įvesto ir eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną galiojusio karantino fizinis
akcininkų susirinkimas nebuvo organizuojamas. Visi susirinkime dalyvavę 18 akcininkų, turintys 518 413 997 balsus (88,98
proc. visų bendrovės akcijų balsų skaičiaus), balsavo iš anksto raštu.
Bendrovės įstatų keitimo tvarka
Bendrovės įstatuose numatyta, kad Bendrovės įstatai keičiami valdybos arba akcininkų, kuriems priklausančios akcijos
suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, iniciatyva. Visuotinio susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas 2/3
balsų, dalyvaujančių visuotiniame susirinkime, dauguma. Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės
įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.
Informacija apie prekybą Bendrovės vertybiniais popieriais
582 613 138 Telia Lietuva, AB paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000123911) yra įtrauktos į vertybinių popierių
biržos „Nasdaq Vilnius“ Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis – TEL1L). Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ yra
pagrindinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka.
Nuo 2011 m. sausio Bendrovės paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į Berlyno vertybinių popierių biržos atviros rinkos
(„Berlin Open Market“ arba „Freiverkehr“), Frankfurto vertybinių popierių biržos atviros rinkos („Freiverkehr“), Miuncheno
vertybinių popierių ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus. „Telia Lietuva“ akcijų simbolis Vokietijos vertybinių
popierių biržose – ZWS.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 66
Per 2021 m. Bendrovės vienos akcijos kaina vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“ padidėjo 0,22 euro arba 11,8
procento. Akcijų apyvarta, palyginti su 2020 metais, padidėjo 12,3 procento. Bendrovės rinkos kapitalizacija 2021 m.
gruodžio 31 d. siekė 1189 mln. eurų ir, palyginti su rinkos kapitalizacija prieš metus – 1063 mln. eurų, padidėjo 11,8 procento.
Informacija apie prekybą Bendrovės akcijomis 2021 m. vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“:
Valiuta
Atidarymo
kaina
Didžiausia
kaina
Mažiausia
kaina
Uždarymo
kaina
Vidutinė
kaina
Apyvarta vnt.
Apyvarta
EUR
1,83
2,15
1,83
2,04
2,04
8 574 018
17 527 017
Dividendai
2017 m. Bendrovės valdyba patvirtino dividendų mokėjimo politiką, kuri numato, jog Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA
santykis neturi viršyti 1,5, o dividendams skirti iki 80 proc. laisvųjų pinigų srauto. Bendrovė kiekvienais metais moka
dividendus, nors iki 2017 m. neturėjo oficialiai patvirtintos dividendų mokėjimo politikos.
2021 m. gegužės 25 d. Bendrovė išmokėjo akcininkams 58,3 mln. eurų dividendų už 2020 metus, arba 0,10 euro vienai
akcijai. Remiantis įstatymais, dividendai buvo mokami tiems akcininkams, kurie dešimtos darbo dienos po eilinio visuotinio
akcininkų susirinkimo pabaigoje, t. y. 2021 m. gegužės 11 d., buvo Bendrovės akcininkai. Dividendai visiems akcininkams
buvo išmokėti pinigais.
Informacija apie per paskutinius penkerius metus išmokėtus Bendrovės dividendus (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip):
Metai
Laikotarpio pelnas
Pelnas vienai
akcijai (Eur)
Išmokėta
dividendų
Dividendai
vienai akcijai
(Eur)
Dividendų ir
pelno santykis
(%)
2016 m.
41 494
0,071
17 478
0,03
42,1
2017 m.
50 077
0,086
40 783
0,07
81,4
2018 m.
54 700
0,094
46 609
0,08
85,2
2019 m.
54 726
0,094
52 435
0,09
95,8
2020 m.
55 866
0,096
58 261
0,10
104,2
Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas
Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų. Bendrovė nėra ir nebuvo įsigijusi savų akcijų iš Bendrovės vadovų.
Valdybos veikla
Dvejų metų valdybos kadencija baigėsi 2021 m. balandžio 26 d., todėl eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2021 m.
balandžio 27 d., perrinko penkis buvusios valdybos narius – Douglas Lubbe, Agnetą Wallmark, Claes Nycander, Hannu-Matti
Mäkinen ir Mindaugą Glodą (nepriklausomas valdybos narys) – naujai dvejų metų valdybos kadencijai, o vietoje
nepriklausomo valdybos nario Tomo Balžeko kaip nepriklausomą valdybos narę išrinko Dovilę Grigienę.
Visi einamosios valdybos nariai yra valdybos nariai–direktoriai konsultantai (t. y. neetatiniai valdybos nariai), o Dovilė Grigienė
ir Mindaugas Glodas, be to, yra ir nepriklausomi valdybos nariai. Einamoji valdybos dvejų metų kadencijas baigsis 2023 m.
balandžio 27 dieną.
Akcininkai nusprendė dviem nepriklausomiems valdybos nariams – Tomui Balžekui ir Mindaugui Glodui – skirti po 15 640
eurų tantjemų už 2020 metus, iš viso tantjemoms skirta 31 280 eurų.
2021 m. gegužės 27 d. valdyba valdybos pirmininku perrinko Douglas Lubbe ir išrinko Audito bei Atlygio komitetų narius.
Į Audito komitetą dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau nei iki narystės valdyboje pabaigos, perrinkti Agneta Wallmark ir
Mindaugas Glodas (nepriklausomas valdybos narys) bei išrinkta naujoji nepriklausoma valdybos narė Dovilė Grigienė. Audito
komiteto pirmininke perrinkta Agneta Wallmark.
Į Atlygio komitetą dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau nei iki narystės valdyboje pabaigos, perrinkti Douglas Lubbe, Claes
Nycander ir nepriklausomas valdybos narys Mindaugas Glodas. Atlygio komiteto pirmininku perrinktas Claes Nycander
Per 2021 m. įvyko 10 eilinių valdybos posėdžių. Posėdžiai įvyko pagal iš anksto patvirtintą valdybos posėdžių grafiką.
Visuose valdybos posėdžiuose buvo norminių aktų reikalaujamas kvorumas.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 67
Informacija apie valdybos narių dalyvavimą posėdžiuose 2021 m. (posėdžių, kuriuose dalyvauta/posėdžių, kuriuose turėjo
dalyvauti, skaičiai):
Posėdžių lankomumas
Tantjemos už
2020 m., išmo-
kėtos 2021 m.
Vardas, pavardė
Pareigos
Valdybos
Audito
komiteto
Atlygio
komiteto
Douglas Lubbe
Valdybos pirmininkas, Atlygio
komiteto narys
10/10
4/4
-
Claes Nycander
Valdybos narys, Atlygio komiteto
pirmininkas
10/10
4/4
-
Agneta Wallmark
Valdybos narė, Audito komiteto
pirmininkė
10/10
5/5
-
Hannu-Matti Mäkinen
Valdybos narys
10/10
-
Tomas Balžekas
(iki 2021-04-26)
Valdybos narys, Audito komiteto
narys
3/3
1/1
15 640 eurų
Dovilė Grigienė
(nuo 2021-04-27)
Valdybos narė, Audito komiteto
narė
6/7
3/4
-
Mindaugas Glodas
Valdybos narys, Audito ir Atlygio
komitetų narys
10/10
5/5
4/4
15 640 eurų
Per posėdžius be nuolatinės Bendrovės verslo plano, transformacijos ir kitų programų įgyvendinimo kontrolės, valdyba:
− patvirtino 2020 m. dvylikos mėnesių ir 2021 m. trijų, šešių ir devynių mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę,
− patvirtino 2020 m. metinę finansinę atskaitomybę ir konsoliduotą metinį pranešimą,
− sušaukė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir pasiūlė susirinkimo darbotvarkę,
− pasiūlė 2020 m. pelno paskirstymo ataskaitos projektą,
− patvirtino 2020 m. Atlygio ataskaitą,
− patvirtino metinių premijų už 2020 metus mokėjimą,
− patvirtino 2021 m. vidaus audito planą,
− išrinkto valdybos pirmininką, Audito ir Atlygio komitetų narius bei pirmininkus,
− patvirtino radijo prieigos tinklo (RAN) atnaujinimo projekto biudžetą ir susijusias tiekimo sutartis,
− patvirtino finansinio lizingo sutartį su AB SEB bankas,
− leido iki 3 mėnesių „Telia Company“ skolinti iki 80 mln. eurų už nulines palūkanas,
− leido anksčiau termino grąžinti pusę 60 mln. eurų sindikuotos paskolos,
− patvirtino sutartį su nauja žiniasklaidos planavimo agentūra Arena Media UAB,
− leido perleisti šviesolaidinės prieigos tinklo priežiūros funkciją trečiajai šaliai,
− pritarė nekilnojamojo turto pardavimui,
− patvirtino atnaujintas Bendrovės politikas,
− patvirtino Finansų valdymo politiką,
− patvirtino 2022 m. Kintamo atlygio instrukciją,
− patvirtino sutartis, kurių vertė viršijo 1,6 mln. eurų,
− patvirtino preliminarų susijusių šalių sandorio (bendrųjų paslaugų pirkimo iš „Telia Company“ įmonių grupės)
biudžetą 2022 metams,
− patvirtino 2022 m. verslo planą, Bendrovės tikslus ir pagrindinius veiklos rodiklius.
Valdyba taip pat reguliariai analizavo Bendrovės vadovybės, Audito ir Atlygio komitetų ataskaitas.
Atlygio komiteto pasiūlymai valdybai yra rekomendacinio pobūdžio ir jų tikslas – sukurti konkurencingą atlygio sistemą, kuri
padėtų pritraukti ir išlaikyti talentingus pagrindinius vadovus, užtikrintų Bendrovės atlygio ir skatinimo priemonių vientisumą,
susietų atlygį su veiklos rezultatais bei užtikrintų visų akcininkų interesų paisymą. Atlygio komitetas peržiūri ir nustato bendrus
Bendrovės darbuotojų atlygio principus bei skatinimo priemonių skyrimo kriterijus; peržiūri ir teikia rekomendacijas dėl
aukščiausio lygio vadovų atlygio; rūpinasi aukščiausio lygio vadovų ugdymu ir jų pareigų perimamumu; padeda valdybos
pirmininkui nusamdyti Bendrovės vadovą, o vadovui – jam tiesiogiai atskaitingų padalinių vadovus.
Per 2021 m. įvyko keturi Atlygio komiteto posėdžiai, kuriuose buvo svarstyti šie klausimai:
− Bendrovės vadovų komandos veiklos 2020 m. vertinimas ir kintamos atlygio dalies už 2020 m. rezultatus tvirtinimas,
− vadovų komandos bazinio atlygio peržiūra,
− Bendrovės vadovo veiklos 2020 m. vertinimas ir kintamos atlygio dalies už 2020 m. rezultatus tvirtinimas,
− Bendrovės Atlygio ataskaitos projektas,
− 2021 m. kintamos atlygio dalies vertinimo pagrindiniai rodikliai,
− lyderystės plėtros ir vadovų pakeičiamumo planai,
− darbo rinkos iššūkiai,
− naudų apžvalga,
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 68
− veiklos valdymo pokyčiai,
− naujas trumpalaikio skatinimo modelis,
− 2022 m. Kintamo atlygio instrukcija.
Visi komiteto nariai dalyvavo visuose komiteto posėdžiuose. Visuose posėdžiuose pirmininkavo komiteto pirmininkas Claes
Nycander.
Audito komitetas padeda valdybai vykdyti savo priežiūros funkciją. Audito komitetas prižiūri Bendrovės finansinės
atskaitomybės rengimo procesą, vidinės kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, audito procesą, taip pat kaip
kontroliuojama, ar Bendrovė laikosi įstatymų ir teisinių normų bei vidaus tvarkų reikalavimų.
Per 2021 m. įvyko 5 Audito komiteto posėdžiai, kurių metu:
− svarstytos vidaus audito ir rizikų valdymo ataskaitos,
− patvirtinti 2020 m. audituotos finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo projektai,
− patvirtintas 2020 m. pelno paskirstymo (dividendams ir tantjemoms) ataskaitos projektas,
− patvirtinta Bendrovės audito įmonės 2021-2022 m. kandidatūra,
− patvirtintas 2021 m. vidaus audito planas,
− svarstytos Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties (angl. GREC) posėdžių ataskaitos,
− aptarta informacija apie Bendrovės finansavimo ir likvidumo bei kreditingumo ir skolų valdymą,
− aptarta pinigų srautų valdymo strategija,
− pritarta sutarčiai su Valstybine mokesčių inspekcija dėl prestižo,
− svarstytas nekilnojamojo turto pardavimas,
− aptartas išorinio audito planas ir auditorių pastebėjimai dėl vidaus kontrolių peržiūros,
− svarstyta Bendrovės finansų valdymo politika,
− tvirtinti sandoriai su susijusiomis šalimis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais Audito komitetas parengė rašytines nuomones
dėl Bendrovės įprastai veiklai nepriskiriamų susijusių šalių sandorių ir pateikė jas galutiniam valdybos patvirtinimui. Per
2021 m. buvo vienas susijusių šalių sandoris, kurį svarstė Audito komitetas – preliminarus bendrųjų paslaugų pirkimo iš „Telia
Company“ įmonių grupės biudžetas 2022 metams.
Visi komiteto nariai dalyvavo keturiuose komiteto posėdžiuose. Dovilė Grigienė nedalyvavo viename komiteto posėdyje.
Visuose posėdžiuose pirmininkavo Audito komiteto pirmininkė Agneta Wallmark.
Per ketvirtąjį 2021 m. Audito komiteto posėdį išorės auditoriai iš „Deloitte Lietuva“ pristatė 2021 m. audito planą, auditorių
komandą ir oficialiai pareiškė apie savo nepriklausomumą.
Valdybos nariai
Douglas Lubbe (g. 1972 m.) – valdybos pirmininkas, valdybos narys nuo 2020 m. lapkričio 23 d., dvejų metų kadencijai
perrinktas 2021 m. balandžio 27 d. (pasiūlė „Telia Company AB“), Atlygio komiteto narys. Išsilavinimas: Pietų Kvinslando
universiteto (Australija) Verslo administravimo magistras, Pietų Afrikos atestuotų apskaitininkų instituto narys – atestuotas
apskaitininkas, Pietų Afrikos universiteto Apskaitos bakalauras ir Potchefstroom universiteto (Pietų Afrika) verslo bakalauras.
Darbovietė – „Telia Sverige AB“ (169 94 Solna, Švedija, kodas 556430-0142) finansų vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių
veikloje:
− „TeliaSonera Mobile Networks ABׅ“, 169 94 Solna, Švedija, kodas 556025-7932, valdybos narys;
− „Sonera Holding BV“, Rodezand 34 K, 3011AN Roterdamas, Nyderlandai, kodas 33271992, valdybos narys;
− „TeliaSonera UTA Holdings BV“, Rodezand 34 K, 3011AN Roterdamas, Nyderlandai, kodas 24311137, valdybos
narys;
− „We Care and Repair Nordic AB“, Rörstrandsgatan 39, SE-113 41 Stokholmas, Švedija, kodas 556989-3679,
valdybos narys;
− „Cygate AB“, 169 94 Solna, Švedija, kodas 556549-8952, valdybos narys.
Douglas Lubbe „Telia Lietuva“ akcijų tiesiogiai neturi.
Agneta Wallmark (g. 1960 m.) – valdybos narė nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinkta 2019 m.
balandžio 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. (pasiūlė „Telia Company AB“), Audito komiteto pirmininkė. Išsilavinimas: Stokholmo
ekonomikos mokyklos (Švedija) Apskaitos ir finansų ekonomikos bakalaurė ir Stokholmo universiteto (Švedija) Mokesčių ir
ekonomikos teisės magistrė. Darbovietė – „Telia Company AB“ (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) viceprezidentė
– Įmonių grupės iždo vadovė. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− „Telia Försäkring AB“ („Telia draudimas“), 169 94 Solna, Švedija, kodas 516401-8490, valdybos pirmininkė;
− „Swedish Pension Fund of Telia“, 169 94 Solna, Švedija, valdybos narė;
− „Andra AP-fonden“, Östra Hamngatan 26, 404 24 Geteborgas, Švedija, valdybos narė;
− „Skandia“ gyvybės draudimo bendrovės, Lindhagensgatan 86, 112 18 Stokholmas, Švedija, kodas 516406-0948,
Skyrimo komiteto pirmininkė.
Agneta Wallmark „Telia Lietuva“ akcijų tiesiogiai neturi.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 69
Claes Nycander (g. 1963 m.) – valdybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2015 m.
balandžio 29 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2019 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. (pasiūlė „Telia Company AB“),
Atlygio komiteto narys. Išsilavinimas: Upsalos universiteto (Švedija) verslo administravimo magistras, Stanfordo universiteto
Palo Alto (JAV) elektros inžinerijos magistras, Linköpingo universiteto Technologijos instituto (Švedija) elektros inžinerijos
magistras ir Linköpingo universiteto (Švedija) matematikos bakalauras. Darbovietė – „Telia Company AB“ (169 94 Solna,
Švedija, kodas 556103-4249) viceprezidentas – Bendrų produktų ir paslaugų (CPS) padalinio Vyriausiojo veiklos vadovo
biuro bei Lietuvos, Estijos ir Danijos šalių grupės (LED) valdymo vadovas ir laikinai einantis Vyriausiojo saugumo vadovo
pareigas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− „TT-Netværket P/S“, Amager Strandvej 60, 2300 Kopenhaga S, Danija, kodas 34230625, valdybos pirmininkas;
− „Telia Towers AB“, 169 94 Solna, Švedija, kodas 559196-5164, valdybos pirmininkas;
− „Telia Company Danmark A/S“, Holmbladsgade 139, 2300 Kopenhaga S, Danija, kodas 18530740, valdybos
pirmininkas;
− „Telia Mobile Holding AB“, 169 94 Solna, Švedija, kodas 556855-9040, valdybos pirmininkas;
− „Telia Nättjänster Norden AB“, Mårbackagatan 11, 123 43 Farsta, Švedija, kodas 556459-3076, valdybos
pirmininkas;
− „Systecon AB“, Rehnsgatan 20, 113 57 Stokholmas, Švedija, kodas 556536-6605, valdybos narys;
− „Systecon Group AB“, Rehnsgatan 20, 113 57 Stokholmas, Švedija, kodas 556710-8492, valdybos narys;
− „Systecon Software AB“, Rehnsgatan 20, 113 57 Stokholmas, Švedija, kodas 556714-5403, valdybos narys;
− „Svenska UMTS-Nät AB“, Warfvinges Väg 45, 112 51 Stokholmas, Švedija, kodas 556606-7996, valdybos narys;
− „Svenska UMTS-licens AB“, Warfinges Väg 45, 112 51 Stokholmas, Švedija, kodas 556606-7772, valdybos narys;
− „Telia Eesti AS“, Mustamäe tee 3, 15033 Talinas, Estija, kodas 10234957, stebėtojų tarybos narys;
− „Latvijas Mobilais Telefons (LMT) SIA“, Ropažu iela 6, Ryga, LV-1039 Latvija, kodas 50003050931, stebėtojų
tarybos narys.
Claes Nycander „Telia Lietuva“ akcijų tiesiogiai neturi.
Hannu-Matti Mäkinen (g. 1970 m.) – valdybos narys nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2019 m.
balandžio 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. (pasiūlė „Telia Company AB“). Išsilavinimas: Arizonos universiteto (JAV) Teisės
koledžo Tarptautinės prekybos teisės magistras ir Laplandijos universiteto (Suomija) Teisės mokyklos teisės bakalauras ir
teisės magistras. Darbovietė – „Telia Company AB“ (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) turto valdymo padalinio
vyriausiasis juriskonsultas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− „Telia Finland Oyj“, PL 106, FI-0051 Sonera, Suomija, kodas 1475607-9, valdybos narys;
− „Tilts Communications A/S“, Holmbladsgade 139, 2300 Kopenhaga, Danija, kodas 17260642, valdybos narys;
− „Tet SIA“, Dzirnavu iela 105, Ryga, LV-1011 Latvija, kodas 40003052786, stebėtojų tarybos narys;
− „Valokuitunen Oy“, Hämeentie 15, 00500 Helsinkis, Suomija, kodas 3101706-7, valdybos narys.
Hannu-Matti Mäkinen „Telia Lietuva“ akcijų tiesiogiai neturi.
Dovilė Grigienė (g. 1977 m.) – valdybos narė nuo 2021 m. balandžio 27 d. (kaip nepriklausomą valdybos narę pasiūlė „Telia
Company AB“), Audito komiteto narė. Išsilavinimas: „Concordia University Wisconsin“ (JAV) Verslo administravimo magistrė
(MBA) Finansų ir Informacinių sistemų valdymo srityse ir „Concordia International University Estonia“ (Estija) Tarptautinio
verslo bakalaurė (BA). Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− Asociacijos „Lyderė“, Jogailos g. 9, LT-01116 Vilnius, Lietuva, kodas 304439065 (Lietuva) steigėja ir valdybos narė
(2017–2019 m.);
− „Young Presidents’ Organization Lithuania Chapter“, Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva, kodas
304756507, steigėja;
− Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Vokiečių g. 10-403, Vilnius, Lietuva, kodas
125745184, Globėjų tarybos narė;
− UAB „Urbo slėnis“, Stasio Lozoraičio g. 15A, Garliava, Kauno raj., Lietuva, kodas 300149417, akcininkė (22,5 proc.).
Dovilė Grigienė „Telia Lietuva“ akcijų neturi.
Mindaugas Glodas (g. 1972 m.) – valdybos narys nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2019 m.
balandžio 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. (kaip nepriklausomą valdybos narį pasiūlė „Telia Company AB“), Audito ir Atlygio
komitetų narys. Išsilavinimas: Antverpeno universiteto „Centre for Business Administration UFSIA“ (Belgija) Verslo
administravimo magistras (MBA) ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo administravimo bakalauras (BBA).
Darbovietės:
− „NRD Companies AS“, Løkketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija, kodas 921985290, generalinis direktorius;
− „Norway Registers Development AS“, Løkketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija, kodas 985221405, generalinis
direktorius;
− „Norway Registers Development AS“ Lietuvos filialo, Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, Lietuva, kodas 304897486,
vadovas;
− NRD Systems, UAB, Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, Lietuva, kodas 111647812, generalinis direktorius.
− Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“, Saulėtekio al. 15, LT-10221, Vilnius, Lietuva, kodas 225709520, Tarybos
pirmininkas;
− Jungtinių Tautų vaikų fondo Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto, Aušros Vartų g. 3, LT- 01304 Vilnius, Lietuva,
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 70
kodas 191588169, valdybos pirmininkas;
− Asociacijos „Infobalt“, A. Goštauto g. 8-313, LT-01108 Vilnius, Lietuva, kodas 122361495, valdybos pirmininkas ir
prezidentas;
− MB „Vox Proxima“, Perkūno g. 32, Gilužių k., LT-14195 Vilniaus raj., Lietuva, kodas 303481474, bendrijos narys (50
proc.).
Mindaugas Glodas „Telia Lietuva“ akcijų neturi.
Vadovų komanda
Dan Strömberg (g. 1958 m.) – Bendrovės vadovas nuo 2018 m. liepos 4 dienos. Išsilavinimas: IHM verslo mokyklos /
Stokholmo universiteto (Švedija) finansų studijos ir IHM verslo mokyklos (Švedija) rinkodaros studijos. Dalyvavimas kitų
įmonių veikloje:
− „Telia Company AB“, 169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249, viceprezidentas – Lietuvos, Estijos ir Danijos
(LED) padalinio vadovas;
− „Telia Eesti AS“, Mustamäe tee 3, 15033 Talinas, Estija, kodas 10234957, stebėtojų tarybos pirmininkas;
− Asociacijos „Investors’ Forum“, Totorių g. 5-21, LT-01121 Vilnius, Lietuva, kodas 224996640, valdybos narys.
Dan Strömberg „Telia Lietuva“ akcijų neturi.
Nortautas Luopas (g. 1979 m.) – Privačių klientų vadovas nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir Skaitmeninimo ir analitikos vadovas
nuo 2020 m. sausio 1 dienos. Išsilavinimas: Klaipėdos universiteto Taikomosios matematikos ir IT bakalauras ir „Baltic
Management Institute“ verslo vadybos (Executive MBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− AB „Utenos trikotažas“, J. Basanavičiaus g. 122, LT-28214 Utena, Lietuva, kodas 183709468, nepriklausomas
valdybos narys.
Nortautas Luopas „Telia Lietuva“ akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės
kapitalo.
Daniel Karpovič (g. 1982 m.) – Verslo klientų vadovas nuo 2019 m. birželio 6 dienos. Išsilavinimas – Liublino katalikų
universiteto (Lenkija) psichologijos magistras ir rinkodaros studijos. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Daniel Karpovič „Telia
Lietuva“ akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.
Giedrė Kaminskaitė-Salters (g. 1978 m.) – Pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė nuo 2019 m. sausio 8 dienos.
Išsilavinimas: Mastrichto universiteto (Nyderlandai) teisės mokslų daktarė; BPP Law School (Jungtinė Karalystė) advokato
diplomas; Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) tarptautinių santykių magistrė; Londono ekonomikos mokykla (Jungtinė
Karalystė) tarptautinių santykių bakalaurė. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Vokiečių g. 10-403, Vilnius, Lietuva, kodas
125745184, Globėjų tarybos narė;
− Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva, kodas
111950243, Tarybos narė.
− „Telia Danmark A/S“, Holmbladsgade 139, 2300 Kopenhaga, Danija, kodas 20367997, l.e.p Verslo klientų vadovė.
Giedrė Kaminskaitė-Salters „Telia Lietuva“ akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors
įmonės kapitalo.
Andrius Šemeškevičius (g. 1976 m.) – Technologijų infrastruktūros vadovas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 dienos. Išsilavinimas
– Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinierinės informatikos bakalauras ir magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− SIA Telia Latvija, Lielvārdes iela 8A, Ryga, LV-1006 Latvija, kodas 40003057571, stebėtojų tarybos pirmininkas.
Andrius Šemeškevičius turi 8761 „Telia Lietuva“ akciją ir tai sudaro 0,0015 proc. bendro Bendrovės akcijų ir balsų skaičiaus.
Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.
Arūnas Lingė (g. 1975 m.) – Finansų vadovas nuo 2019 m. kovo 25 dienos. Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto
vadybos mokslų magistras ir Licencijuotų ir atestuotų apskaitininkų asociacijos ACCA (Association of Chartered and Certified
Accountants) (Jungtinė Karalystė) narys – licencijuotas ir atestuotas apskaitininkas. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Arūnas
Lingė „Telia Lietuva“ akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.
Ramūnas Bagdonas (g. 1974 m.) – Žmogiškųjų išteklių vadovas nuo 2014 m. birželio 1 dienos. Išsilavinimas: Vytauto
Didžiojo universiteto (Lietuva) verslo administravimo ir vadybos magistras; „Baltic Management Institute (BMI)“ (Lietuva)
verslo vadybos (EMBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− Personalo valdymo profesionalų asociacijos, Galvydžio g. 5, LT-08236 Vilnius, Lietuva, kodas 300563101, valdybos
pirmininkas.
Ramūnas Bagdonas „Telia Lietuva“ akcijų neturi. Jis neturi kitų akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors
įmonės kapitalo.
Daiva Kasperavičienė (g. 1968 m.) – Teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė nuo 2019 m. sausio 25 dienos. Išsilavinimas –
Vilniaus Universiteto teisės magistrė. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Daiva Kasperavičienė „Telia Lietuva“ akcijų neturi ir
neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 71
Birutė Eimontaitė (g. 1983 m.) – Komunikacijos vadovė nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto
Komunikacijos ir informacijos bakalaurė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrė. Kitų
įmonių veikloje nedalyvauja. Birutė Eimontaitė „Telia Lietuva“ akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei
5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.
Vytautas Bučinskas (g. 1974 m.) – Verslo užtikrinimo ir transformacijos vadovas nuo 2017 m. gruodžio 15 dienos.
Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto (Lietuva) gamybos vadybos bakalauras ir marketingo magistras ir „Baltic
Management Institute (BMI)“ (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
− Kibernetinio saugumo tarybos narys (Lietuva);
− Asociacijos „Infobalt“, A. Goštauto g. 8-313, LT-01108 Vilnius, Lietuva, kodas 122361495, Kibernetinio saugumo
grupės pirmininko pavaduotojas.
Vytautas Bučinskas „Telia Lietuva“ akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės
kapitalo.
Informacija apie pagrindiniams Bendrovės vadovams išmokėtą darbo užmokestį yra pateikta Bendrovės finansinių ataskaitų
už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 31-oje pastaboje. Pagrindiniai Bendrovės vadovai yra Bendrovės vadovas,
padalinių, tiesiogiai pavaldžių Bendrovės vadovui, ir didžiausių padalinių vadovai. 2021 m. pagrindiniams Bendrovės
vadovams iš viso išmokėta 876,10 euro dividendų už 2020 metus.
2021 m. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų
prievolių vykdymas. Taip pat Bendrovės valdybos ir vadovų komandos nariai negavo atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš
pelno iš Bendrovės dukterinės įmonės.
Bendrovės Personalo politikoje įtvirtintas principas, kad visi darbuotojai turi vienodas galimybes, pagrįstas jų kompetencija,
patirtimi ir veiklos rezultatais, nepriklausomai nuo lyties, rasės, priklausymo etninei grupei, religijos, amžiaus, negalios,
seksualinės orientacijos, tautybės, politinių įsitikinimų, priklausymo profesinėms sąjungoms, socialinės padėties ir (arba) kitų
veiksnių taikomas ir vadovams. Nepaisant to, valdyba pasiūlė neįpareigojantį („soft“) tikslą didinti moterų skaičių
vadovaujančiose pozicijose, nes šiuo metu valdyboje iš šešių valdybos narių dvi, o vadovų komandoje iš dešimties – trys yra
moterys.
Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie
atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo
Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų – ir vadovų komandos nariais, yra sudarytos pagal Lietuvos
Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.
Bendrovės valdybos nariai dvejų metų kadencijai yra renkami akcininkų susirinkime ir su jais darbo sutartys nėra sudaromos,
nes jie atstovauja akcininkams ir nėra Bendrovės darbuotojai. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, tvirtinant
pelno paskirstymo ataskaitą, valdybos nariams gali būti skiriamos metinės išmokos (tantjemos) už darbą valdyboje. Valdybos
nariai turi teisę, nepasibaigus valdybos, į kurią jie buvo išrinkti, kadencijai atsistatydinti iš valdybos nario pareigų, apie tai
raštu įspėję Bendrovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valdybos darbo reglamente nėra numatytos kokios nors
kompensacijos ar išmokos, jei valdybos narys atsistatydina nepasibaigus valdybos kadencijai.
Valdyba tvirtina pagrindines vadovų komandos narių darbo sutarties sąlygas, pagal kurias, jei vadovų komandos nario darbo
sutartis yra nutraukiama Bendrovės iniciatyva ne dėl vadovo kaltės, Bendrovė turi išmokėti jam/jai iki 6 mėnesių atlyginimo
dydžio kompensaciją, jei darbo santykius reguliuojantys norminiai aktai nenumato kitaip.
Nėra reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų, pasikeitus Bendrovės kontrolei.
Bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai
požymiai
Nuo finansinių metų, baigiant 2021 m. gruodžio 31 d., Bendrovė rengia tik atskirąsias finansines ataskaitas pagal ES
patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), nes nuo 2020 m. liepos 1 d. neturi konsoliduojamų
dukterinių įmonių. Iki tol Bendrovė rengė konsoliduotas finansines ataskaitas pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės
atskaitomybės standartus (TFAS).
Vidinių kontrolių procesas Bendrovėje įdiegtas bendradarbiaujant su „Telia Company AB“. Vidinių kontrolių sistema
Bendrovėje įdiegta pagal Tredvėjaus (angl. Treadway) komisijos rėmėjų komiteto parengtą COSO (angl. Committee of
Sponsoring Organizations of the Treadway Commission, COSO) metodologiją.
Bendrovės vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu ir pajamų užtikrinimu susijusių verslo procesų (klientų
atsiskaitymų ir apskaitos, paslaugų plėtros ir valdymo, paslaugų teikimo), informacinių sistemų (klientų aptarnavimo ir
apskaitos, infrastruktūros, tinklo informacinių, finansų apskaitos, darbo užmokesčio apskaitos, tinklų sujungimo) darbo ir
finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 72
Tai, kad teisinga finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, nustato Bendrovės Finansinės atskaitomybės rengimo
procedūra. Finansinės atskaitomybės rengimo procedūros priede yra aprašytos galimos su finansinės atskaitomybės rengimu
susijusios rizikos, jų kontrolės būdai, tipai bei dažnumas, kontrolės įrodymai, už kontrolę atsakingi ir ją vykdantys darbuotojai.
Auditoriai
UAB „Deloitte Lietuva“, kuri yra „Deloitte“ tinklo narė, atliko Bendrovės ir jos dukterinių įmonių 2014 m. gruodžio 31 d., 2015
m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020
m. gruodžio 31 d. konsoliduotosios ir atskirosios finansinės būklės bei su ja susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno ar
nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos
principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą. „Deloitte Lietuva“ auditoriai atliko Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d.
finansinės būklės bei su ja susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo
pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą.
2021 m. balandžio 27 d. Bendrovės akcininkai nusprendė išrinkti Bendrovės audito įmone UAB „Deloitte Lietuva“ 2021 m. ir
2022 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti bei 2021 m. ir 2022 m. Bendrovės metinio pranešimo įvertinimui
bei įgalioti Bendrovės vadovą sudaryti audito paslaugų sutartį, pagal kurią už paslaugas būtų mokama šalių sutarta kaina,
bet ne daugiau kaip 270 000 eurų be PVM už dviejų finansinių metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą bei metinio
pranešimo įvertinimą (t. y. po 135 000 eurų be PVM kiekvienais finansiniais metais).
Pasaulinis „Deloitte“ tinklas jungia daugiau nei 150 šalių ir teritorijų veikiančias bendroves nares, kurios teikia audito,
mokesčių, konsultavimo ir finansų patarėjų paslaugas viešajam sektoriui ir privatiems klientams įvairiose verslo srityse. Audito
įmonės pasirinkimą lėmė tai, kad 2021 m. balandžio 12 d. eilinis visuotinis „Telia Company AB“ akcininkų susirinkimas išrinkto
„Deloitte AB“ (Švedija) bendrovės „Telia Company AB“ audito įmone. Siekiama, kad „Telia Company“ konsoliduojamas
dukterines įmones audituotų ta pati tarptautinė aukštos reputacijos audito įmonė, todėl Bendrovę audituoja „Deloitte“ tinklo
bendrovė narė Lietuvoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos audito įstatymu, UAB „Deloitte Lietuva“ 2021 m. kovo 30 d. Audito komiteto posėdžio
metu oficialiai pareiškė apie UAB „Deloitte Lietuva“ nepriklausomumą nuo Bendrovės 2020 metais. Per 2021 m. UAB „Deloitte
Lietuva“ neteikė Bendrovei jokių kitų paslaugų išskyrus audito paslaugos ir negavo jokio kito atlygio nei už audito paslaugas
– 122 tūkst. eurų už 2020 m. finansinių ataskaitų auditą.
DARBUOTOJAI
Bendrovės darbuotojų skaičius metų pabaigoje:
2021 m.
2020 m.
Pokytis
Darbuotojų skaičius
2 095
2 161
(66)
Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius
1 939
2 001
(62)
Skaičiuojant visu etatu dirbančius darbuotojus, neįskaičiuojami motinystės (tėvystės) atostogose esantys darbuotojai, o ne
visu etatu dirbantys yra perskaičiuojami į visu etatu dirbančius.
Nuo 2021 m. rugsėjo Bendrovė trečiajai šaliai perleido 19 su šviesolaidinio prieigos tinklo priežiūra susijusių darbuotojų.
Personalo politika
Vertingiausias „Telia“ turtas yra mūsų darbuotojai. Mes siekiame, kad pas mus dirbtų labiausiai įsitraukę darbuotojai. Jei mes
nepajėgtume identifikuoti, pasamdyti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, prarastume dalį savo unikalios kultūros bei
konkurencinį pranašumą.
Personalo politika nustato, kokie yra Bendrovės lūkesčiai darbuotojų atžvilgiu, kokie yra darbuotojų lūkesčiai vienas kito ir
mūsų, kaip darbdavio, atžvilgiu. Politika nėra darbuotojo darbo sutarties dalis ir laikui bėgant, Bendrovės nuožiūra tam tikru
metu ji gali būti keičiama.
Pagrindiniai Bendrovės lūkesčiai darbuotojų atžvilgiu yra išdėstyti Atsakingo verslo kodekse. „Telia Company“ įmonių grupė
yra įsipareigojusi laikytis daugelio tarptautinių principų ir susitarimų, kaip antai Jungtinių Tautų pagrindinių principų dėl verslo
ir žmogaus teisių, Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių konvencijų bei vaikų teisių ir verslo principų. Tikimasi, kad
darbuotojai visuomet gerbs šiuos įsipareigojimus.
Personalo politika reglamentuoja tokias sritis:
− Priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas. „Telia“ netoleruoja neteisėtų arba neleistinų bet kokios formos
narkotinių medžiagų naudojimo ar turėjimo darbovietėje. Darbuotojams draudžiama būti darbe arba dirbti, jei jie yra
paveikti alkoholio ar narkotinių medžiagų. Siekiant užtikrinti, kad darbo vietose būtų nerūkoma, rūkyti leidžiama tik
tam skirtose vietose.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 73
− Vaikų darbas ir priverstinis darbas. Vaikų darbas yra nepriimtinas tiek „Telia“ verslo padaliniuose, tiek tiekėjų bei
jų subrangovų įmonėse. Jokiomis aplinkybėmis mes nepriimsime į darbą jaunesnių nei 15 metų (arba jaunesnių nei
šalyje nustatytas minimalus įdarbinimo amžius, jei jis yra didesnis kaip 15 metų) asmenų. Priverstinis darbas yra
nepriimtinas nei „Telia“ verslo padaliniuose, nei tiekėjų ar jų subrangovų įmonėse. Pasibaigus įspėjimo laikotarpiui,
kuris nustatytas pagal įstatymus ir darbo sutartį, darbuotojai turi laisvę išeiti iš darbo.
− Interesų konfliktų atskleidimas. Darbuotojai neįformina tokių darbo santykių kitose įmonėse ir neturi tokių verslo
interesų, kurie galėtų prieštarauti ar prieštarauja „Telia“ veiklai, išskyrus atvejus, kai dėl to darbuotojas susitaria su
Bendrove. Jei atsiranda situacija, kuriai esant, faktiškai kyla arba gali kilti interesų konfliktas, darbuotojai turi užtikrinti,
kad to nebūtų.
− Laisvė jungtis į asociacijas ir derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Darbuotojai turi teisę steigti ar jungtis
į savo pasirinktas asociacijas, susijusias su darbdavio ir darbuotojų santykių reguliavimu, bei derėtis dėl kolektyvinės
sutarties sudarymo. Mes netoleruojame jokių diskriminuojančių ar drausminių priemonių, kurios būtų taikomos
darbuotojui pasirinkus taikiai ir teisėtai steigti asociaciją ar tapti jos nariu.
− Sąžiningumas. Darbuotojų elgesys ir veiksmai yra tokie, kokie atitinka jų užimamas pareigas organizacijoje.
Darbuotojai neturi savo elgesiu kenkti „Telia“ reputacijai. Nei darbo valandomis, nei po jų darbuotojai neturėtų
asmeniškai dalyvauti kokioje nors neteisėtoje ar nusikalstamoje veikloje.
− Nediskriminavimas, lygios galimybės ir įvairovė. „Telia“ skatina įvairovės ir lygių galimybių kultūrą, grindžiamą
kompetencija, patirtimi ir veiklos rezultatais. Visi darbuotojai su kitais elgiasi pagarbiai, oriai ir laikydamiesi įprastų
mandagumo taisyklių. Nei su vienu darbuotoju neturi būti elgiamasi kitaip dėl jo lyties, etninės kilmės, religijos,
amžiaus, neįgalumo, lytinės orientacijos, pilietybės, politinių pažiūrų, priklausymo profsąjungoms, socialinės kilmės
ir (arba) kitų ypatybių, dėl kurių diskriminuoti draudžiama pagal galiojančius įstatymus. Vykdydami savo
įsipareigojimą kurti įvairove ir įsitraukimu grindžiamą darbovietę, mes visiškai netoleruojame diskriminacijos,
persekiojimo, įžeidinėjimo ir priekabiavimo.
− Atranka ir įdarbinimas. Tinkama kompetencija, įvairovė ir lygios galimybės yra vienodai svarbūs veiksniai, į kuriuos
atsižvelgiame atsirinkdami darbuotojus tiek įmonės viduje, tiek ir iš išorės. Įdarbinimas vykdomas atsižvelgus į verslo
poreikius. Mes rūpinamės, kad kiekvienas asmuo būtų gerbiamas nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, šeiminio
statuso ar vaikų turėjimo, odos spalvos, religijos, rasės, etninės kilmės, pilietybės, neįgalumo, lytinės orientacijos ar
politinių pažiūrų.
− Darbo sutarties sąlygos ir darbo valandos. „Telia“ suteikia tokias darbo sąlygas, kurios atitinka vietos įstatymuose
nustatytus reikalavimus ir kolektyvinėse sutartyse sutartas sąlygas. „Telia“ laikosi nacionalinių įstatymų ir kolektyvinių
sutarčių nuostatų dėl darbo valandų. Mes gerbiame darbuotojų teisę į poilsį bei galimybę suderinti darbą ir asmeninį
gyvenimą.
− Atlygis. Apmokėjimas už darbą grindžiamas sąžiningumo ir nediskriminavimo principais. Siekiant juos užtikrinti,
atlyginimai yra reguliariai peržiūrimi. Informacija apie savo atlyginimą ir papildomas naudas darbuotojams yra lengvai
prieinama ir suprantama. Išmokant darbo užmokestį, darbuotojams pateikiam išsami informacija apie jų darbo
užmokestį už ataskaitinį laikotarpį.
− Komandiruotės. Verslo komandiruotės organizuojamos labiausia priimtinu, saugiu, ekonomišku ir aplinkai palankiu
būdu.
Bet kuris „Telia“ darbuotojas, įtaręs, kad buvo pažeistas Atsakingo verslo kodeksas ir Personalo politika, privalo nenutylėti ir
apie problemą pirmiausia pranešti savo vadovui, po to – Žmogiškųjų išteklių padaliniui, etikos ir atitikties užtikrinimo
pareigūnui, arba pateikti atitinkamą pranešimą per Skaidrumo liniją.
Bendrovės darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir pagrindinius padalinius (2021 m. gruodžio 31 d. duomenys):
Iš viso
Moterys
(%)
Vyrai
(%)
Pardavimo padaliniai
1 258
753
35,9
505
24,1
Technologijų padaliniai
654
155
7,4
499
23,8
Palaikymo padaliniai
183
126
6,1
57
2,7
2 095
1 034
49,4
1 061
50,6
Mūsų pagrindinis principas visose mūsų veiklose – apsaugoti ir toliau gerinti visų „Telia“ dirbančių arba su ja
bendradarbiaujančių asmenų sveikatą, saugą ir gerovę. Šis principas taikomas visiems mūsų darbuotojams, rangovams,
tiekėjams ir lankytojams. Mūsų bendrasis požiūris yra grindžiamas geros sveikatos, gerovės ir saugių darbo sąlygų skatinimu,
profesinės rizikos ir profesinių ligų prevencija bei greitu reagavimu į traumas ir nesaugias darbo sąlygas. Šis požiūris taikomas
tiek fiziniams, tiek ir psichosocialiniams darbo vietos aspektams.
Bendrovės Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema apimti visus ISO 45001 standartų reikalavimus. 2017 m. spalį
Bendrovė gavo atitikimo Darbuotojų saugos ir sveikatos (ISO 45001) standartams sertifikatą.
Atlygio politika
Bendrovės tikslas – maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti aukštos
kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei išlaikyti ir gerinti. Atlygio politika bei su ja susijusia atlygio praktika
siekiama remti Bendrovės strateginę kryptį ir tikslus.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 74
Pagrindiniai Atlygio politikos principai yra:
− Konkurencingumas ir pozicionavimas. Bendro atlygio dydis rinkoje turi būti konkurencingas, nesiekiant pirmauti,
ir atitikti Bendrovės finansines galimybes;
− Pareiginio atlygio dydžio nustatymas. Nustatant atlygio struktūrą atsižvelgiama į atitinkamoms pareigoms
reikalingą kompetenciją, atsakomybę, darbo sudėtingumą ir indėlį į Bendrovės veiklą;
− Atitiktis. Siekiant užtikrinti tvarumą, visos atlygio struktūros „Telia Company“ įmonėse turi atitikti teisės aktuose,
kolektyvinėse sutartyse, vidaus politikoje bei gairėse nustatytus reikalavimus;
− Ekonominis efektyvumas ir administravimo veiksmingumas. Darbuotojams skirtos atlygio programos turėtų būti
įgyvendinamos optimaliai veiksmingai – tiek ekonominio efektyvumo, tiek administravimo veiksmingumo atžvilgiu;
− Orientavimas į rezultatus. Nustatant atlygio dydžius atskiriems asmenims, turėtų būti atsižvelgiama į įmonės,
komandos ir individualios veiklos rezultatus. Kartą metuose turi būti atliekamas darbuotojų darbo rezultatų vertinimas
atsižvelgiant į jų bendrą indėlį į įmonės veiklą. Šis vertinimas turi atspindėti tiek pasiektus rezultatus, tiek ir tai, kaip
tų rezultatų buvo pasiekta, nubrėžiant aiškias sąsajas ne tik su atlygio padidinimo, bet ir su profesinio tobulėjimo bei
pareigų paaukštinimo galimybėmis;
− Lygios galimybės. Sprendimai dėl atlygio turėtų būti priimami remiantis išimtinai tik politikoje ir gairėse išdėstytomis
rekomendacijomis. Diskriminacija, susijusi su tokiais veiksniais, kaip rasė, lytis, amžius, religija ar priklausymas tam
tikrai etninei grupei, yra neleidžiama jokiomis aplinkybėmis.
Bendrovėje taikoma bendro atlygio sąvoka, kuri reiškia, kad atliekant atlygio palyginimą su rinkoje už tą patį darbą mokamo
atlygio dydžiu ir informuojant suinteresuotąsias šalis apie atlygio vertę, dėmesys turėtų būti atkreipiamas į bendrą atlygio, o
ne atskirų jo sudedamųjų dalių vertę. Bendrovė savo darbuotojams siūlo įvairias atlygio sudedamąsias dalis, kurios
diferencijuojamos remiantis veiklos pobūdžiu, funkcijomis, vaidmenimis ir rinkomis. Atlygį gali sudaryti viena arba daugiau iš
šių sudedamųjų dalių:
− fiksuotas bazinis atlyginimas, kuris atspindi darbuotojo darbo našumą bei įgūdžius, todėl nustatomas individualiai
bei diferencijuojamas priimtinų intervalų ribose;
− kintamas metinis priedas, kuris mokamas atsižvelgus į Bendrovės ir individualius metų veiklos (finansinius ir
nefinansinius) rezultatus;
− funkcinė kintamoji atlyginimo dalis, kuri gali būti mokama darbuotojams, einantiems su tiesioginiu pardavimu
klientams susijusias pareigas, skatinti ir priklauso nuo pardavimo rezultatų;
− Bendrovė gali pasiūlyti ilgalaikes skatinimo programas kai kuriems savo darbuotojams, siekiant stiprinti jų
pasitikėjimą ir atsidavimą Bendrovės ilgalaikiams finansiniams rezultatams;
− kitas finansines ir nefinansines naudas tokias kaip papildomas sveikatos draudimas, pensijų planai ir pan.
Atlyginimai visiems darbuotojams yra peržiūrimi kartą metuose. 2021 m. atlyginimai buvo padidinti 78 proc. Bendrovės
darbuotojų vidutiniškai 11 proc., o metinės premijos, kurios vidutiniškai sudarė apie vieno mėnesinio atlyginimą, buvo
išmokėtos visiems darbuotojams, kurie 2020 m. Bendrovėje dirbo ilgiau nei 3 mėnesius ir negavo priedų už pardavimą.
Politika numato, jog Bendrovės vadovų komandos (Bendrovės vadovo ir jam tiesiogiai pavaldžių vadovų) atlyginimų struktūrą
ir lygius prižiūri Bendrovės Atlygio komitetas.
Informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį mėnesio atlygį (2021 m. gruodžio 31 d. duomenys):
Darbuotojų grupė
Darbuotojų
skaičius
Vidutinis mėnesinis
atlyginimas (Eur)
Vadovai (neįskaičiavus Bendrovės vadovo)
46
7 465
Vidurinio lygmens vadovai
192
3 239
Specialistai
1 856
1 853
2 094
2 104
2020 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio
politiką, kuri apibrėžia reikalavimus ir gaires Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio nustatymui. Politikoje numatyta, kad
Bendrovės vadovo individualaus atlygio paketą sudaro: i) fiksuotas atlygis, ii) kintamasis atlygis, išmokamas atsižvelgiant į
Bendrovės finansinius rezultatus ir vadovo asmeninius veiklos rezultatus; ir iii) kitos naudos. Vadovo atlygiui netaikomi jokie
atidėto mokėjimo mechanizmai, jeigu Bendrovė ir vadovas tarpusavyje nesusitaria kitaip. Kintamojo atlygio vadovui suma
negali būti didesnė kaip 50 proc. vadovo metinio darbo užmokesčio. Bendrovė pagal rinkos praktiką teikia kitas naudas ir
programas, kurios tam tikru metu gali keistis. Vadovas turi teisę į Bendrovės automobilį, sveikatos ir medicininės priežiūros
paslaugas ir kt. Premijų ir kitos išlaidos, susijusios su šiomis naudomis, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. fiksuotojo
metinio darbo užmokesčio.
Politika numato, kad akcininkų susirinkimo sprendimu valdybos nariai gali gauti išmokas Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Valdybos nariai, kurie yra „Telia Company AB“ darbuotojai, gauna atlygį pagal darbo
sutartis, pasirašytas su jų atitinkamais darbdaviais. Bendrovė tokiems valdybos nariams nemoka jokių kitų papildomų išmokų
(tantjemų) už jų, kaip valdybos narių, darbą. Bendrovė moka atlygį tik nepriklausomiems valdybos nariams, kurie gauna
fiksuotą metinę išmoką. Tokios išmokos tikslią sumą nustato akcininkų susirinkimas, tvirtindamas pelno paskirstymą. Tokios
išmokos nelaikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis – tai yra išmokos už valdybos narių veiklą (tantjemos).
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 75
Išmokos valdybos nariams nustatomos pagal atitinkamą panašių bendrovių informaciją (rinkos lyginamąjį indeksą).
Informacija apie Telia Lietuva, AB vadovo atlygį 2021 m. (eurais):
Vardas, pavardė
Fiksuotas
atlygis
Kintamasis
atlygis
Kitos naudos
Atlygis iš viso
Darbdavio
įmoka
Dienpinigiai
Dan Strömberg
405 951
72 595
36 091
514 637
9 109
6 876
Nuo 2020 m. rugpjūčio Dan Strömberg yra „Telia Company AB“ vyresnysis viceprezidentas – Lietuvos, Estijos ir Danijos
(LED) padalinio vadovas, taip pat „Telia Company“ įmonių grupės vadovų komandos narys. Vadovaujantis „Telia Company“
politika įmonių grupės vadovų komandos nariams nėra mokamas kintamasis atlygis. Dėl to Dan Strömberg kaip „Telia
Lietuva“ vadovui kintamasis atlygis (metinė premija) už Bendrovės 2020 m. veiklos rezultatus skirtas tik už 2020 m. sausį-
liepą. Bendrovės vadovo kintamąjį atlygį už 2020 m. Bendrovės veiklos rezultatus 2021 m. kovą svarstė Atlygio komitetas ir
patvirtino valdyba. Kintamasis Bendrovės vadovo atlygis sudarė 17,9 proc. vadovo fiksuotojo atlygio. Kitas naudas (pajamas
natūra) sudaro vadovo buto nuoma, nes vadovas persikėlė iš savo namų šalies Švedijos dirbti į Lietuvą, automobilis ir kita.
Kitos naudos sudarė 8,9 proc. vadovo fiksuotojo atlygio. Be to, Bendrovė padengs skirtumą, jei toks bus, pagal Lietuvos
Respublikos ir Švedijos Karalystės dvigubo apmokestinimo išvengimo įstatymą. Bendrovė neturi su akcijomis susijusių
skatinimo planų skirtų Bendrovės vadovui ir neprisideda prie Bendrovės vadovo pensijos kaupimo.
Remiantis Politikos nuostata, jog valdybos nariams dirbantiems didžiausioje Bendrovės akcininkėje įmonėje „Telia Company
AB“ papildomos išmokos iš Bendrovės nėra mokamos, akcininkų susirinkimas nusprendė, kad tantjemos (metinės išmokos)
už 2020 m. skiriamos tik nepriklausomiems valdybos nariams – Tomui Balžekui ir Mindaugui Glodui – po 15 640 eurų
kiekvienam arba 31 280 eurų iš viso. Jokių kitų išmokų ar atlygio Bendrovė valdybos nariams neskyrė.
Bendrovė papildomu sveikatos draudimu draudžia visus Bendrovės darbuotojus. 2021 m. pabaigoje papildomu sveikatos
draudimu buvo apdrausta 2250 (2020 m. – 2209) darbuotojų. Darbuotojai taip pat turi galimybę apdrausti savo šeimos narius
– vaikus ir sutuoktinius.
Bendrovė su „SEB investicijų valdymu“ turi sutartį dėl Bendrovės darbuotojų pensijų kaupimo III pakopos pensijų fonduose.
Ne trumpiau nei metus Bendrovėje dirbantys darbuotojai gali dalyvauti programoje „Kaupk su Telia“. Programos esmė –
darbdavio skiriamos lėšos kaupiamos viename iš darbuotojo pasirinktų „SEB investicijų valdymo“ III pakopos pensijų fondų.
Visiems programoje dalyvaujantiems darbuotojams Bendrovė kas mėnesį skiria 8 eurus, kurie pervedami į darbuotojo
pasirinktą fondą. Darbuotojai prie pensijų kaupimo gali prisidėti ir savo lėšomis, skirdami papildomai 0,78, 1,55 ar daugiau
proc. nuo savo pareiginio atlyginimo, o įmonė į pensijų fondą taip pat perveda papildomą įmoką, atitinkančią darbuotojo
skiriamą atlyginimo dalį, bet ne daugiau nei 1,55 proc. darbuotojo pareiginio atlyginimo. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis,
787 darbuotojai dalyvavo šioje programoje.
Kolektyvinė sutartis
Socialinį dialogą bei partnerystę su darbuotojų atstovais – profesinėmis sąjungomis – vykdome nuo ankstyvųjų 90-ųjų.
Kolektyvinė sutartis įmonėje galioja taip pat jau daugiau nei 20 metų.
Naujoji Kolektyvinė Bendrovės kaip darbdavio, ir Bendrovės darbuotojų kolektyvo, atstovaujamo profesinių sąjungų jungtinės
atstovybės, sutartis pasirašyta 2020 m. sausio 10 dieną. Remiantis naujojo Darbo kodekso reikalavimais tam, kad sutartis
galiotų visiems Bendrovės darbuotojams (ne tik profesinių sąjungų nariams), 77 proc. darbuotojų dalyvavo balsavime ir 98
proc. balsavusiųjų pritarė naujajai Kolektyvinei sutarčiai. Kolektyvinės sutarties sąlygos visiems Bendrovės darbuotojams
įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 1 dienos.
Naujoji sutartis suteikia lankstesnį darbo ir poilsio režimą, paramą profesiniam tobulėjimui, skaidresnę atlygio sistemą ir
papildomą socialinių Bendrovės darbuotojų poreikių finansavimą. Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios geresnės ir
palankesnės nei Lietuvos Respublikos Darbo kodekse darbo, socialinės ir ekonominės sąlygos Bendrovės darbuotojams:
− 50 proc. didesnis apmokėjimas už dirbtą laiką, kai darbo grafikas pakeičiamas paskutinę minutę,
− maksimali darbuotojo viršvalandžių trukmė per metus padidinta nuo 180 iki 230 valandų,
− papildomos iki 5 darbo dienų atostogos, priklausomai nuo darbo stažo Bendrovėje,
− darbuotojo vestuvių proga, darbuotojui suteikiamos 3 kalendorinių dienų mokamos atostogos,
− mirus darbuotojo tėvui, motinai, sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), broliui, seseriai, darbuotojui suteikiamos 3 kalendorinių
dienų mokamos atostogos,
− mirus darbuotojo senelei (-iui), darbuotojo sutuoktinio tėvui, motinai, broliui, seseriai, darbuotojui suteikiamos 1
kalendorinės dienos nemokamos atostogos,
− kiekvienam darbuotojui, išreiškus norą, bent kartą per kalendorinius metus Bendrovė suteikia galimybę dalyvauti
mokymuose,
− mokamos mokymosi atostogos,
− darbdavys, esant grupės darbuotojų atleidimui ir gavus Profesinių sąjungų prašymą, ne mažesnei nei 5 darbuotojų,
įspėtų apie numatomą atleidimą iš darbo, grupei užsako bei apmoka išdarbinimo paslaugą / mokymus,
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 76
− už 2 pirmas kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas dėl ligos, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku,
Bendrovė moka 70 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio,
− darbuotojui dėl prastos savijautos / ligos leidžiama neatvykti į darbą 2 darbo dienas per kalendorinius metus be
nedarbingumo pažymėjimo bei už šias dienas paliekant darbuotojui jo darbo užmokestį,
− darbuotojo, įspėto apie darbo sutarties nutraukimą, prašymu įspėjimo termino laikotarpiu Bendrovė suteikia nuo 20
iki 100 proc. buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms, kurios metu darbuotojui paliekamas jo darbo
užmokestis,
− darbuotojui, išdirbusiam Bendrovėje daugiau kaip 10 metų papildomai išmokama 1 VDU dydžio išeitinė išmoka,
− atlyginimo peržiūra po ilgalaikio nebuvimo darbe,
− nelaimingų atsitikimų draudimas visą parą.
Bendrovėje įkurtas Socialinių reikmių fondas. Jis skirtas organizacijos kultūrai plėtoti bei darbuotojų socialinėms reikmėms
pagal patvirtintus šio fondo nuostatus. Jį valdo Socialinių reikmių fondo komitetas, kurį sudaro darbdavio ir profesinių sąjungų
atstovai.
Fondas įsipareigoja:
− finansuoti iniciatyvas, skirtas darbuotojų vaikams,
− išmokėti 10 bazinės socialinės išmokos (BSl) dydžio premiją 20, 30 ir 40 metų nepertraukiamojo darbo stažo
Bendrovėje proga,
− mirus darbuotojo tėvui, motinai, sutuoktiniui ar vaikui (įvaikiui, globotiniui), darbuotojui išmokėti 10 BSl dydžio
pašalpą,
− mirus Bendrovės darbuotojui, apmokėti jo artimiesiems visas laidojimo išlaidas, išskyrus gedulingus pietus, ir
išmokėti 12 BSl dydžio pašalpą,
− skirti pašalpą, jei dėl susidariusios sunkios darbuotojo ar jo šeimos finansinės padėties darbuotojas arba jo šeima
patyrė didelių materialiųjų nuostolių.
Fondas skiria lėšų darbuotojų sveikatai gerinti, t. y. sporto salių, aikštynų nuomai, Bendrovės mastu organizuojamų sporto
bei kultūrinių renginių rėmimui. 2021 metais Socialinių reikmių fondas pirmiau minėtiems tikslams skyrė 71,8 t9kst. Eurų
(2020 m. – 53,7 tūkst. eurų).
COVID-19 įtakos mažinimo veiksmai
Bendrovės darbuotojų ir klientų sveikata bei saugumas mums yra svarbiausia, todėl 2020 m. pavasarį išplitus COVID-19
virusui ir Lietuvoje paskelbus karantiną, „Telia Lietuva“ ėmėsi šių veiksmų:
− įvedėme griežtą kelionių ir susitikimų ribojimą;
− užtikrinome, kad dauguma darbuotojų galėtų dirbti iš namų;
− užtikrinome, kad inžinierių komandos diegdamos naujas paslaugas ar šalindamos gedimus laikytųsi ypatingo
atsargumo reikalavimų;
− karantino metu sudarėme lanksčias darbo sąlygas pardavimo kanalų darbuotojams;
− ypatingą dėmesį skyrėme saugai darbo vietose – socialinės distancijos laikymuisi, dažnesniam darbo vietų valymui,
dezinfekcinių priemonių prieinamumui;
− parengėme laipsniško grįžimo į biurus planus laikantis valdžios institucijų rekomendacijų.
TVARI VEIKLA
„Telia“ visada ieško, ką pasiūlyti, kad žmonių gyvenimas pagerėtų naudojantis dar tobulesniais ryšiais. Informacinės
visuomenės šerdis yra junglumas, kurį mes užtikriname, todėl mūsų inovatyvūs sprendimai yra gyvybiškai būtini kuriant
geresnę ateitį. Skaitmeninės technologijos skatina inovacijas, kurios padeda mažinti nelygybę ir tvariai naudoti gamtinius
išteklius. Esame įsipareigoję diegdami naujoves atsakingai valdyti kylančias rizikas.
Kartu su visa „Telia Company“ įmonių grupe įsipareigojame XXI a. trečiąjį dešimtmetį paversti spartesnių veiksmų
dešimtmečiu, tuo reikšmingai prisidėdami prie Jungtinių tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Savo nuostatą dėl tvarumo ir numatytus veiksmus integruojame į verslo strategiją. Klimato kaita ir žiedinė ekonomika,
skaitmeninė įtrauktis, saugumas bei privatumo apsauga – štai tos trys pagrindinės poveikio sritys, kurioms skiriame
daugiausia dėmesio ir kuriose siekiame daug ką pakeisti. Mūsų tvarumo srities darbotvarkė aprėpia dar daugiau „Telia“ ir jos
paslaugas gaunantiems klientams svarbių klausimų.
Klimato kaita ir žiedinės ekonomikos principai
Nuolatinė klimato kaita ir netvariai naudojami gamtos ištekliai kelia didžiulį pavojų ne tik ekosistemai, bet ir žmonijai.
Skaitmeninės technologijos gali paspartinti dabartinio kurso keitimą. Pats laikas imtis ryžtingų veiksmų. Įsipareigojome iki
2030 m. visiškai panaikinti mūsų keliamą taršą anglies dioksidu ir pereiti prie veiklos be atliekų.
Šiuos du drąsius aplinkosaugos tikslus „Telia Company“ išsikėlė dar 2019 metais. Mes sieksime iki 2030 m. visiškai panaikinti
mūsų keliamą taršą anglies dioksidu ir pereiti prie veiklos be atliekų. Pagrindinė nulinės taršos anglies dioksidu siekio kryptis
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 77
– iki 2030 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui veiksmų grandinę. Įgyvendindami nulinės taršos tikslą, daugiausia dėmesio
skirsime savo tinklo veiklai, teiksime tokius pasiūlymus, kurie sudarytų galimybes taikyti žiedinės ekonomikos principus.
Siekdami užtikrinti realius veiksmus, išsikėlėme trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir numatėme, kaip prisidėsime prie viso
pasaulio siekiamų moksliškai pagrįstų tikslų neviršyti klimato atšilimo daugiau nei 1,5° C.
Skaitmeninė įtrauktis
Mes įsipareigojame visiems sudaryti galimybę naudotis pačiais patikimiausiais, galingiausiais ir efektyviausiais šiuolaikiniais
telekomunikacijų tinklais. Mūsų įsipareigojimo sėkmė priklauso nuo kiekvienam prieinamų patikimų junglumo galimybių ir
įgytų tinkamų skaitmeninių įgūdžių. Siekdami įsitikinti, kad visuomenė tikrai išnaudoja visą skaitmeninių technologijų
potencialą, šioje srityje mes pirmiausia rūpinamės lygių galimybių ir įtraukties klausimais.
Šiandien skaitmeninės technologijos visiškai transformuoja visuomenes, tačiau šalia atsivėrusių naujų galimybių kyla ir naujų
pavojų. Įgijusieji skaitmeninių įgūdžių gali maksimaliai pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis, o jų neturintys rizikuoja, kad
liks užribyje tam tikroms paslaugoms, pvz., sveikatos priežiūros ir bankininkystės, tampant skaitmeninėmis, taip pat švietimui
ir daugeliui socialinių sričių persikeliant į virtualiąją erdvę. Mažindami skaitmeninę atskirtį, mes padedame mažinti ir nelygybę.
Privatumas ir saugumas
Nors skaitmeninės technologijos mūsų visuomenei suteikia didžiulių galimybių, vis dėlto kartu su sparčia technologijų raida
randasi ir daugiau naujų pavojų privatumui bei saugumui. Mūsų tikslas – įgyvendinti patikimas saugumo priemones tam, kad
iki 2023 m. užsitikrintume saugumą garantuojančio lyderio ir labiausiai pageidaujamo tiekėjo statusą.
Siekdami, kad mūsų atliekamas duomenų tvarkymas būtų skaidrus, visiems naujiems produktams bei paslaugoms mes
taikome pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principus. Įgyvendindami minėtus principus laikomės
reikalavimo, kad tais atvejais, kai nauja iniciatyva numato asmens duomenų tvarkymą, būtina įvertinti tikimybę, jog duomenų
tvarkymas gali kelti didelį pavojų žmonių teisėms ir laisvėms, todėl prieš pradedant tvarkyti asmens duomenis yra būtina atlikti
privatumo apsaugos patikrinimą ir poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV).
Užtikrindami saugumą mes laikomės principo, kad būtina taikyti tiek proaktyvias, tiek ir reaktyvias priemones. Dvi svarbiausios
proaktyvios priemonės, skirtos garantuoti, kad saugumas taptų neatskiriama mūsų produktų, sistemų ir infrastruktūros
vystymo bei palaikymo dalimi, yra pritaikytosios ir standartizuotosios apsaugos principų taikymas bei supratimui gerinti skirti
privalomieji mokymai.
Mūsų pagrindas
Svarbiausi mūsų verslo strategijos komponentai yra patikimas įmonės valdymas ir teises gerbianti etiška bendravimo kultūra.
Mūsų darbas vyksta įvairiausiose srityse, reikšmingose ne tik Bendrovei, bet ir klientams bei visuomenei, kuriai mes
tarnaujame. Šie strategijos komponentai kartu su gerai apgalvotais rizikos valdymo procesais yra mūsų gebėjimo nuolat
pelnyti ir išlaikyti pasitikėjimą pagrindas.
Be pagrindinių trijų poveikio sričių (klimato kaita ir žiedinė ekonomika, skaitmeninė įtrauktis ir saugumas bei privatumo
apsauga) mūsų veikla apima ir daugybę kitų svarbių sričių, formuojančių etišką ir teises gerbiančią kultūrą:
− dirbtinio intelekto (DI) etika;
− kyšininkavimo ir korupcijos prevencija;
− vaikų teisės;
− darbuotojų įvairovė ir įtrauktis;
− saviraiškos laisvė ir privatumas vykdant stebėjimą vaizdo kameromis;
− sveikata ir gera savijauta;
− žmogaus teisės;
− atsakingas išteklių naudojimas;
− atsakingos mokesčių praktikos.
Bendrovė yra įsipareigojusi laikytis atitinkamų tarptautinių gairių ir iniciatyvų korupcijos prevencijos, atsakomybės už aplinkos
apsaugą, žmogaus ir darbo teisių srityje, įskaitant:
− JT visuotinę žmogaus teisių deklaraciją;
− Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas;
− EBPO gaires daugiašalėms įmonėms;
− JT Pasaulinį susitarimą;
− JT pagrindinius principus dėl verslo ir žmogaus teisių;
− vaikų teises ir verslo principus.
Vadovaudamasi minėtomis rekomendacijomis, Bendrovė priėmė Atsakingo verslo kodeksą. Kodekse išdėstyti reikalavimai,
kurie reiškia daugiau nei vien tik teisių nuostatų laikymąsi ir yra taikomi visiems darbuotojams. Šie reikalavimai nustato, kaip
mes turėtume bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis, kad užtikrintume aukščiausią etiškos verslo praktikos ir elgesio lygį.
Tvarumui kylančios rizikos yra visiškai integruotos į Bendrovės rizikos valdymo (BRV) procesą. Mūsų Skaidrumo linija suteikia
galimybę darbuotojams ir trečiosioms šalims pranešti apie galimus arba įvykdytus įstatymų ar mūsų reikalavimų pažeidimus.
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 78
Tikslai ir jų vykdymas
Darnaus vystymosi kryptis yra integruota į Bendrovės verslo strategiją. Siekdami užtikrinti, kad svarbiausiose srityse būtų
žengiama pažangos keliu ir kad būtų pateisinti dideli lūkesčiai bei įvykdyti iškeltieji reikalavimai, dirbdami ir teikdami ataskaitas
orientuojamės į atitinkamus mūsų tikslus.
2021 m. pradžioje „Telia Company“ atnaujino savo verslo strategiją ir performulavo savo tikslą. Naujojoje strategijoje
tvarumas yra visapusiškai susietas su keliamais darnaus vystymosi tikslais, atspindinčiais mūsų siekį nenutrūkstamai vertinti
dabartinę padėtį ir nuolat siūlyti, kaip galėtų patobulėti dar geresnį ryšį naudojančių mūsų klientų ir visos visuomenės
gyvenimas. Naujasis tikslas siekia aprėpti plataus spektro klausimus, tačiau ypač daug dėmesio skiriama trims poveikio
sritims, kuriose, mūsų įsitikinimu, galėtume padaryti didžiausią proveržį – tai klimato kaita ir žiedinė ekonomika, skaitmeninė
įtrauktis ir saugumas bei privatumo apsauga.
Kadangi Bendrovė taiko specialiuosius išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo mechanizmus ir 100 proc. perėjo
prie žaliosios elektros energijos, jos ūkinės veiklos poveikis klimatui jau šiandien yra neutralus. Žaliąją energiją naudoja ir
Bendrovės duomenų centrai, kuriuose įrengtos šiuolaikinės energiją taupančios aušinimo sistemos. Visa tai leido kasmetinę
anglies dioksido emisiją į aplinką sumažinti 575 tonomis, arba tiek, kiek anglies dioksido per metus į aplinką išmeta 130
transporto priemonių.
2021 m. mes tapome pirmąja įmone rinkoje, pateikusia atnaujintus telefonus. Prieš grąžinant tokius telefonus į rinką, juos
kruopščiai patikrina mūsų specialistai. Bendrovė ėmėsi mygtukinių ir išmaniųjų telefonų poveikio aplinkai vertinimo iniciatyvos
„Eco Rating“, taip pat įgyvendino nemaža kitų priemonių.
Mes taip pat raginame savo tiekėjus bei partnerius žengti darnaus vystymosi keliu. Siekdami padėti įmonėms skirti daugiau
dėmesio aplinkos taršos anglies dioksidu rodikliams ir emisijos mažinimui bei spręsti kitas aplinkosaugos problemas,
praėjusiais metais surengėme specialius praktinius seminarus ir konsultacijas.
Nuo 2021 m. perėjome prie elektroninių sutarčių su klientais. Šis žingsnis leis kasmet sutaupyti 7 mln. popieriaus lapų, t. y.
35 tonas popieriaus. Be to, palyginti su 2020 m., klientams siunčiamų sąskaitų-faktūrų skaičių sumažinome dar 15 tūkst., o
biuruose naudojamo popieriaus kiekį – beveik penktadaliu.
Tvarios veiklos principų įgyvendinimas
Mes esame įsipareigoję laikytis aukščiausių verslo etikos normų ir netoleruojame bet kokios formos kyšininkavimo ir
korupcijos.
Mūsų paslaugas aktyviai naudoja vaikai ir jaunimas. Tiek savo jėgomis, tiek ir su patyrusiais partneriais mes raginame vaikus,
jaunuolius ir jų tėvus saugiai naudotis internetu. Mūsų manymu, internetas praturtina vaikų gyvenimą, suteikia jiems
galimybes tobulinti skaitmeninius įgūdžius ir bendrauti su kitais visuomenės nariais, žaisti bei mokytis. Tačiau būtent vaikai
yra mažiausiai apsaugoti nuo grėsmių internete, kaip antai bauginimo ir netinkamo turinio. Užtikrinant vaikų saugumą
internete, reikia taikyti kompleksinį požiūrį visame platesniame technologijų sektoriuje ir visuomenėje. Siekdama formuoti
bendrą požiūrį į saugų naršymą internete ir programėlių naudojimą bei propaguoti vaikų ir jaunuolių tarpusavio pagarbą,
„Telia“ glaudžiai bendradarbiauja su kitomis mūsų ir kitų sektorių įmonėmis bei organizacijomis.
„Telia“ yra įvairovės šalininkė ir gerbia kiekvieno darbuotojo unikalumą nepriklausomai nuo jo lyties, tautybės, etninės kilmės,
religinių įsitikinimų, amžiaus, lytinės orientacijos, neįgalumo, asmens savybių. Mes esame įsipareigoję siūlyti įvairove
grindžiamą ir įtraukią darbovietę, kurioje kiekvienas darbuotojas gali būti savimi ir turi lygias galimybes. Ir tai nėra tik mūsų
kaip įmonės įsipareigojimas savo darbuotojams. Mes tikime, kad įvairovė ir įtraukianti aplinka skatina žmonių kūrybiškumą,
inovacijas ir veiklą, kuri praturtina ne tik mūsų verslą, bet ir mūsų kultūrą.
Ryšio technologijos atveria galimybes pasiekti informaciją ir keistis idėjomis tokiu būdu, kuris skatina atvirumą ir skaidrumą.
Mes siekiame gerbti saviraiškos laisvę ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumą. Problemos, susijusios su saviraiškos
laisve ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumu kelia didžiulį pavojų ryšių paslaugų naudotojams visame pasaulyje. Tai – ir
masinio sekimo, tinklų išjungimo, mobiliojo ryšio įrenginių buvimo vietos nustatymo ir blokavimo, ir tam tikro turinio apribojimo
pavojai. Pagarba saviraiškos laisvei ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumui įgyja vis didesnę svarbą, nes kovoje su
nusikalstamumu, terorizmu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir panašiomis problemomis įstatymų leidėjai siekia įteisinti
papildomas stebėjimo priemones.
Vykdydami savo pareigą gerbti ir remti žmogaus teises, didžiausią dėmesį skiriame mūsų klientams kylantiems pavojams.
Stengdamiesi įdiegti aktyvias priemones, skirtas remti mūsų klientų teises tuomet, kai mūsų manymu, joms kyla pavojus, mes
siekiame apriboti potencialią žalą asmenims. Mūsų įsipareigojimai dėl prašymų ar reikalavimų, kurie galėtų turėti rimtą poveikį
saviraiškos laisvei ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumui telekomunikacijų srityje (vadinamųjų neįprastų prašymų), yra
išdėstyti įmonių grupės politikoje, o su tokių prašymų vertinimu ir sprendimų priėmimu susijusi tvarka, kuri taikoma tuomet,
kai vietinė bendrovė gauna galimai rimtą prašymą ar reikalavimą, yra nustatyta „Telia Company“ įmonių grupės instrukcijoje.
Siekdami sukurti tinkamą sveikatos ir gerovės kultūrą, mes palaikome gerą sveikatą, nustatome ir sumažiname pavojus
arba imamės jų prevencijos priemonių ir greitai reaguojame į sveikatos pablogėjimus. Didžiausi pavojai sveikatai ir gerovei –
eismo saugumas, darbas aukštyje ir elektros darbai – yra susiję su tinklo statyba ir jo technine priežiūra, t. y. darbu, kurį
paprastai atlieka mūsų rangovai. „Telia“ darbuotojai daugiausia dirba biuruose ir mažmeninės prekybos vietose, kur iš esmės
Telia Lietuva, AB Metinis pranešimas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 79
kyla tik su psichosocialine gerove ir ergonomika susiję pavojai. Kadangi tiekėjai susiduria su pavojais jų sveikatai ir saugumui,
mes siekiame turėti tokį Tiekėjų elgesio kodeksą, kuriame nustatyti sveikatos ir saugos reikalavimai būtų įtraukiami į visas
statybos, montavimo ir techninės priežiūros darbų sutartis. Sisteminį vadovybės požiūrį rodo įdiegta ISO 45001 darbuotojų
saugos ir sveikatos vadybos sistema.
Mes tikimės, kad mūsų tiekėjai, tų tiekėjų tiekėjai ir platintojai įdiegs tvarias verslo praktikas ir atvirai kalbės apie jiems
iškilusius iššūkius. Pasirinkdami tinkamas tvarumo praktikas taikančius tiekėjus, mes turime galimybę teigiamai paveikti mūsų
tiekimo grandinę. Atsakingas pirkimas prasideda nuo to, kad taikydami Tiekėjų elgesio kodeksą, mes nustatome, ko tikimės
iš savo tiekėjų. Tiekėjams vertinti taikome rizika grindžiamą procesą, pagal kurį tiekėjai sugrupuojami, pavyzdžiui, pagal
įmonės registracijos regioną, pagal produktų ar teikimų paslaugų rūšis arba pagal tiekėjo kritinės svarbos mūsų veiklos
operacijoms laipsnį. Toks grupavimas padeda ne tik nustatyti, kokius tinkamus rizikos mažinimo veiksmus, pavyzdžiui
papildomą išsamų patikrinimą (tiekėjo įsivertinimą, informacijos paiešką ir rizikos analizę), reikėtų taikyti prieš sudarant
sutartis, bet ir atlikti auditus vietose, skirtus įvertinti, ar tiekėjo tvarumo rodikliai yra pakankami.
Mūsų tikslas – žinoti, parodyti ir valdyti mūsų poveikį žmogaus teisėms bei su tuo susijusius pavojus ir galimybes. Sąžiningai
veikdami, mes siekiame laikui bėgant patobulėti ir tapti sektoriaus lydere žmogaus teisių apsaugos srityje. Su žmogaus
teisėmis susiję pavojai, kaip antai pavojus klientų privatumui, saviraiškos laisvei ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumui
gali kelti pavojų ryšių paslaugų naudotojams. Kadangi esame tarptautinė įmonių grupė, perkanti iš dešimčių tūkstančių vietinių
ir tarptautinių tiekėjų, mums reikia suvaldyti tiekimo grandinėje kylančius pavojus žmogaus teisėms, susijusius su vaikų darbu
ir priverstiniu darbu, darbuotojų teisėmis bei pagrindinėmis sveikatos ir saugos sąlygomis.
Mes saugome asmens duomenis ir užtikriname asmens privatumo apsaugą. Mes tvarkome tik tiek asmens duomenų, kiek
yra būtina pasiekti nustatytus duomenų tvarkymo tikslus, ir juos tvarkome griežtai laikydamiesi teisės aktuose nustatytų
reikalavimų. Bendrovė laikosi griežtos politikos dėl klientų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo, todėl tvarkydama
duomenų subjektų asmens duomenis, veikia pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo,
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir kitų tiesiogiai taikytinų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių
įstatymų nuostatas ir įstatymuose nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitomis įmonėmis bei valdžios institucijomis. Visi
Bendrovės darbuotojai dalyvauja privalomuose nuotoliniuose mokymuose asmens duomenų apsaugos klausimais ir
periodiškai atnaujina šios srities žinias.
Įvertinimai
2022 m. pradžioje Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) „Telia Lietuva“ išrinkta aplinkai draugiškiausia
įmone didelių įmonių kategorijoje. Bendrovė įvertinta už tvarius veiklos sprendimus ir atsakingą tiekimo grandinės formavimą.
Tvaraus verslo ataskaita
Nuo 2006 m. kartą per metus kartu su metiniais finansiniais rezultatais Bendrovė parengia ir internete skelbia neaudituotą
Tvarios veiklos ataskaitą, kurioje visoms suinteresuotosioms šalims – klientams, akcininkams, investuotojams, darbuotojams,
tiekėjams, verslo ir socialiniams partneriams bei visuomenei – pateikia nefinansinę informaciją apie savo veiklą įmonių
socialinės atsakomybės srityje.
Rengti Bendrovės tvarios veiklos ataskaitą įkvėpė Jungtinių Tautų Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos (angl. Global
Reporting Initiative, sutrumpintai – GRI) G4 gairės bei telekomunikacijų įmonėms taikomi reikalavimai. G4 gaires, kurios
laikomos vienomis iš pažangiausių metodinių gairių, skirtų parengti nefinansines informacinio pobūdžio ataskaitas vidinėms
bei išorinėms suinteresuotosioms šalims, rekomenduojama taikyti visame pasaulyje. Rengdami minėtą ataskaitą,
atsižvelgiame ir į Lietuvos atsakingo verslo asociacijos rekomendacijas (LAVA) dėl informacijos, kurią turėtų skelbti
atsakingas verslas.
Daugiau informacijos apie „Telia Lietuva“ veiklą tvaraus verslo srityje yra pateikta Tvaraus verslo ataskaitoje, kurią galima
rasti Bendrovės svetainėje internete adresu https://www.telia.lt/tvarus-verslas/ataskaitos.
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo
taisyklėmis, mes, Telia Lietuva, AB vadovas Dan Strömberg ir Telia Lietuva, AB Finansų vadovas Arūnas Lingė, patvirtiname,
kad mūsų žiniomis, anksčiau pateiktame 2021 m. Telia Lietuva, AB metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros
ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Dan Strömberg
Vadovas
Arūnas Lingė
Finansų vadovas
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 80
BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITOS FORMA
UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3
dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų
bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar
rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių,
taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.
1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka
Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos,
tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kuri nėra vykdomasis
Bendrovės valdymo organas ir kurią sudaro keturi didžiausios Bendrovės akcininkės „Telia Company“ atstovai ir du
nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje yra du komitetai – Audito ir Atlygio. Bendrovėje nėra Skyrimo komiteto, o jo
funkcijas atlieka Atlygio komitetas. Valdyba dvejų metų kadencijai renka abiejų komitetų narius. Trys valdybos nariai, du iš jų
– nepriklausomi, yra Audito komiteto nariai, ir trys valdybos nariai, vienas iš jų – nepriklausomas, yra Atlygio komiteto nariai.
Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas.
Daugiau informacijos apie Bendrovės valdymą, akcininkų teises, valdybos ir komitetų veiklą, valdybos ir vadovų komandos
narius, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas pateikta Bendrovės metiniame pranešime už 2021 m. gruodžio 31 d.
pasibaigusius metus.
2. Atskleidimo struktūrizuota lentelė
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema
turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos
galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija
ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius
sprendimus.
Taip
Bendrovės dokumentai ir teisės aktuose
numatyta informacija yra viešai skelbiami
Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų
kalbomis. Visi akcininkai turi lygias teises
dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik
tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
Taip
Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138
paprastosios vardinės 0,29 eurų nominaliosios
vertės akcijos. Viena akcija suteikia vieną balsą
visuotiniame akcininkų susirinkime. Visoms
Bendrovės akcijoms suteiktos vienodos teisės.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš
anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų
naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
Taip
Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos
Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės,
yra viešai paskelbti Bendrovės interneto
tinklalapyje.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar
beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų
bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų
susirinkimo pritarimas.
Taip
Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių
tvirtinimui jiems numatytos teisės pagal Akcinių
bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir
dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams
lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime
ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta
visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų
užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame
akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį
akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę
dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo
projektus.
Taip
Bendrovės akcininkų susirinkimai yra rengiami
Vilniuje, pagrindinėje Bendrovės buveinėje.
Eiliniai akcininkų susirinkimai rengiami balandžio
mėn. antroje pusėje. 2021 m. šauktas akcininkų
susirinkimai vyko balsuojant iš anksto raštu
užpildant bendruosius balsavimo biuletenius be
fizinio akcininkų susiėjimo, nes dėl COVID-19
karantino žmonių susibūrimai buvo ribojami.
Pranešime apie šaukiamą visuotinius akcininkų
susirinkimus buvo nurodyta, kad siūlomi
sprendimų projektai bet kuriuo metu iki akcininkų
susirinkimo turi būti pateikiami raštu.
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 81
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę
susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama
visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš
anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba
ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų
susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus
sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik
lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis.
Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne
visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų
pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės
komercinės paslaptys.
Taip
Visi dokumentai ir informacija susijusi su
visuotiniu akcininkų susirinkimu, tarp kurių
pranešimas apie šaukiamą susirinkimą,
sprendimų projektai, susirinkimo sprendimai ir
protokolas yra viešai ir tuo pačiu metu skelbiami
dviem kalbomis – lietuvių ir anglų – per
reguliuojamų pranešimų platinimo sistemą ir
Bendrovės interneto tinklalapyje. Pranešimas
apie eiliniam akcininkų susirinkimui, kuris įvyko
2021 m. balandžio 27 d., siūlomus sprendimų bei
dokumentų projektus dviem kalbomis buvo
paskelbtas 2021 m. balandžio 2 dieną.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti
sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime
asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant.
Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš
anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
Taip
Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę
dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai,
tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą
įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės
perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka,
taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams
balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį,
kaip numato įstatymas.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms
rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir
tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis
elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti
užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
Ne
Šiuo metu Bendrovė negali suteikti galimybės
akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime el. ryšio priemonėmis nes kol kas
Lietuvoje nėra iki galo įgyvendinta galimybė
užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti
balsuojančio asmens parašą.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti
naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems
atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra
įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai
siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį,
rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį
ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas
pareigas.
Taip
Kandidatai į valdybos narius yra viešai
paskelbiami kai tik Bendrovė gauna teikiamų
kandidatų sąrašą. Viešai skelbiamuose ir
akcininkų susirinkimo medžiagoje pateikiamuose
kandidatų gyvenimo aprašymuose yra nurodoma
informacija apie kandidatų išsilavinimą, darbo
patirtį ir kitas užimamas pareigas. Siūlymas dėl
atlygio (tantjemų) už darbą valdyboje yra
pateikiamas Pelno paskirstymo ataskaitoje, kuri
kaip sprendimo projektas yra teikiamas
visuotiniam akcininkų susirinkimui. Siūlomos
audito įmonės pavadinimas ir siūlomas atlygis už
audito paslaugas yra pateikiami iš anksto kaip
sprendimo projektas visuotiniam akcininkų
susirinkimui.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos
vadovai ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys,
galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame
akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo
narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
Taip
Dėl karantino 2021 m. įvykęs visuotinis akcininkų
susirinkimas buvo surengtas akcininkams iš
anksto balsuojant raštu užpildant bendruosius
balsavimo biuletenius be fizinio akcininkų
susibūrimo.
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 82
2 principas: Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė
Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo
atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat
nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.
Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai
ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti
jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir
visuomenės gerovę.
Neaktualu
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai
paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su
visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti,
kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės
strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų
sprendimą.
Neaktualu
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama
sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai.
Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti
įtakos juos išrinkę asmenys.
Neaktualu
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos
sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi stebėtojų
tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę,
priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų
lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos
nariai nėra nepriklausomi.
Neaktualu
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės
mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir
įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti
ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos
akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar
kita rizika.
Neaktualu
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų
aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais),
reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą
reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo
profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar
kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų
kompetencijai priklausančiais klausimais.
Neaktualu
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą
bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų
tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos,
profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti
lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos
narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta,
kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių
žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Neaktualu
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami
apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai
perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas
būtinas profesinės patirties augimas.
Neaktualu
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo,
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai
veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys
Neaktualu
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 83
tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko
pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių
rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie
priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas
stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus
savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias
pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti
stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos
narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių
per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti
informuojami bendrovės akcininkai.
Neaktualu
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam
tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis
dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
Neaktualu
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą
stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Neaktualu
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo
veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė
vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar
stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų
taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą
informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Neaktualu
3 principas: Valdyba
3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į
akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią
patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais
atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat
yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.
Taip
Kadangi stebėtojų taryba Bendrovėje
nesudaroma, priežiūros funkcijas numatytas
Akcinių bendrovių įstatyme iš esmės atliekanti
valdyba tvirtina Bendrovės strategiją.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo
organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas
funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma
stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas
priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas
funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų
ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus
verslo kūrimo.
Taip
Bendrovės požiūris į darbuotojus, tiekėjus,
klientus ir visuomenę yra nustatytas atitinkamose
Bendrovės politikose ir Atsakingo verslo
kodekse, kuriuos patvirtino valdyba ir viešai yra
skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų
ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar
bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat
turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės
priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų
atskaitomybę.
Taip
Vidinės „Telia Company“ įmonių grupės politikos
ir Atsakingo verslo kodeksas yra patvirtinti
Bendrovės valdybos, o jų įgyvendinimas yra
aptariamas reguliariuose vietiniuose Valdymo,
rizikos, etikos ir atitikties posėdžiuose.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų
įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos
rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties,
siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų,
taisyklių ir standartų.
Taip
Bendrovės Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties
posėdžiai yra rengiami nuolatos.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų
atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir
kompetencijos pusiausvyrą.
Taip
Nuo 2018 m. liepos 4 d. paskirtas dabartinis
Bendrovės vadovas turi didelę vadovavimo
telekomunikacijų įmonėms patirtį ir anksčiau
keletą metų dirbo Lietuvoje.
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 84
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų
susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos
nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės
patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių
pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių
turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad
valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių,
nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Taip,
išskyrus
lyčių
pusiau-
svyrą
Keturi valdybos nariai turi verslo administravimo
išsilavinimą, vienas – finansų ir apskaitos
išsilavinimą ir vienas yra teisės magistras. Keturi
iš šešių dirba telekomunikacijų srityje, vienas –
Informacinių ir ryšio technologijų srityje, o vienas
turi patirties bankininkystės srityje. Šiuo metu iš
šešių valdybos narių dvi yra moterys.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės,
informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį,
einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir
potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti
nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame
bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų
taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų
būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba
kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus
duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės
metiniame pranešime.
Taip
Kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai
ir informacija apie kandidatų dalyvavimą kitų
įmonių veikloje yra pateikiama kartu su
sprendimų projektais akcininkų susirinkimui ir
skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje tam,
kad akcininkai galėtų susipažinti su informacija
dar prieš akcininkų susirinkimą. Informacija apie
valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą
kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir
kaupiama, o pasibaigus kiekvienam metų
ketvirčiui pateikiama Bendrovės interneto
tinklalapyje ir periodinėse bei tarpinėse
Bendrovės rengiamose ataskaitose.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su
pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
Taip
Po išrinkimo, visi valdybos nariai yra
supažindinami su Lietuvos Respublikos teisės
aktuose bei Bendrovės įstatuose jiems
numatytomis teisėmis ir pareigomis. Valdybos
nariai apie įmonės veiklą ir jos pokyčius,
esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės
aktų ir kitus Bendrovės veiklai įtakos turinčių
aplinkybių pokyčius reguliariai informuojami
valdybos posėdžiuose ir individualiai, esant
poreikiui ar pagal narių pageidavimą.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems
naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės
patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso
pakartotinas patvirtinimas.
Taip
Pagal Bendrovės įstatus valdybos nariai renkami
dvejiems metams neribojant kadencijų skaičiaus.
Vienas valdybos narys valdyboje dirba nuo
2014 m. balandžio ir yra keturis kartus perrinktas
– 2015 m. balandį, 2017 m. balandį, 2019 m.
balandį ir 2021 m. balandį. Kitas valdybos narys
valdyboje dirbo nuo 2016 m. balandžio iki 2017
m. balandžio, ir vėl buvo išrinktas 2018 m.
balandį bei perrinktas 2019 m. balandį ir 2021 m.
balandį. Du valdybos nariai išrinkti 2018 m.
balandį ir perrinkti 2019 m. balandį bei 2021 m.
balandį. Vienas valdybos narys buvo išrinktas
2020 m. lapkritį ir perrinktas 2021 m. balandį.
Nauja valdybos narė išrinktas 2021 m. balandį.
Einamoji dviejų metų valdybos kadencija baigiasi
2023 m. balandį
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai
veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs
bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos
pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių
rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie
priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
Taip
Valdybos pirmininkas atstovauja pagrindiniam
Bendrovės akcininkui ir nėra susijęs su
kasdienine Bendrovės veikla; niekada nedirbo
Bendrovėje. Buvę Bendrovės vadovai nei
įmonėje, nei jos valdyboje nedirba.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys
turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos
narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per
bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama
bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje
nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip
Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja
valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko
savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigoms
vykdyti. Visuose 2021 m. valdybos posėdžiuose
buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas.
Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai
registruojami posėdžio protokole, o informacija
apie kiekvieno nario posėdžių lankomumą yra
pateikiama 2021 m. metiniame pranešime.
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 85
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą,
kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus
nepriklausomi, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai
laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam
tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove
susijusių aplinkybių.
Taip
Vienas nepriklausomas valdybos narys –
Mindaugas Glodas – naujai valdybos kadencijai
buvo perrinktas 2021 m. balandį, o vietoj kito
nepriklausomo valdybos nario – Tomo Balžeko –
nauja nepriklausoma valdybos narė Dovilė
Grigienė išrinkta 2021 m. balandį. Prieš akcininkų
susirinkimą buvo viešai paskelbta, kurie du
kandidatai į valdybos narius išrinkus į valdybą
bus laikomi nepriklausomais valdybos nariais.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos
posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas.
Taip
Priimdami sprendimą dėl pelno paskirstymo
eiliniame akcininkų susirinkime akcininkai
nustato atlygį (tantjemas) valdybos nariams už
darbą valdyboje. Nuo 2016 m. po 15,6 tūkst. eurų
tantjemų mokama tik dviem nepriklausomiems
valdybos nariams už darbą valdyboje.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti
jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus.
Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų,
jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip
pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti
verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su
bendrovės veikla.
Taip
Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos
nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu,
vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų
asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo
principais, laikydamiesi konfidencialumo ir turto
atskyrimo pareigų, tuo būdu stengdamiesi
išlaikyti savo nepriklausomumą priimant
sprendimus.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo
vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos
tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant
asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo
vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Taip
Informacija apie valdybos ir komitetų veiklą yra
pateikta 2021 m. Bendrovės metiniame
pranešime. Valdyba taip atliko savo veiklos
įvertinimą.
4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių
organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų
glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei,
tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja
atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba
turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti
stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus,
susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir
kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų
informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros
nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų,
nurodant to priežastis.
Taip
Bendrovė valdyba atstovauja Bendrovės
akcininkų interesams, atsako už strateginį
vadovavimą Bendrovei, prižiūri ir kontroliuoja
Bendrovės vadovo veiklą, reguliariai rengia
valdybos posėdžius, kurių metu vadovų komanda
reguliariai informuoja valdybą apie įmonės veiklą.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš
anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia,
kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau
rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų
užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos
klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai
turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
Taip
Bendrovės valdybos posėdžiai vyksta pagal iš
anksto suderintą ir valdybos patvirtintą grafiką.
Kiekvieną ketvirtį vyksta ne mažiau kaip du
posėdžiai, o neeiliniai posėdžiai gali būti
šaukiami esant poreikiui.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį
turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai
laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų
svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį
kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga
su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė
posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus
Taip
Pagal valdybos reglamentą, valdybos nariai
informaciją apie šaukiamą posėdį, posėdžio
darbotvarkę ir visą, su posėdyje numatytais
svarstyti klausimais susijusią, medžiagą gauna ne
vėliau kaip prieš 7 dienas.
Darbotvarkė posėdžio metu nekeičiama, išskyrus
atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi valdybos
nariai arba kai nedalyvaujantys nariai praneša,
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 86
atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai
ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu
arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei
klausimus.
kad sutinka su darbotvarkės pakeitimu.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą,
bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai
turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų
darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su
bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės
stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi
klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe,
atlygio nustatymu.
Neaktualu
Bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, tačiau
valdybos posėdžių datos ir darbotvarkė yra
derinama su Bendrovės vadovu ir Bendrovės
vadovas bei kiti vadovų komandos nariai, jei yra
poreikis, dalyvauja valdybos posėdžiuose.
5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas
Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri
atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius,
ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias
aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą,
bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma
– valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus.
Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,
atlygio ir audito komitetus .
Taip
Iš Bendrovės valdybos narių sudaromi Audito ir
Atlygio komitetai. Skyrimo komitetas Bendrovėje
nesudaromas, nes jo funkcijas atlieka Atlygio
komitetas. Kiekvieną komitetą sudaro 3 valdybos
nariai.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris
komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą,
kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas
požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus
tikslus.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas
funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats
kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos,
susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam
organui.
Neaktualu
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų
reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.
Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia
atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant
nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos
pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.
Taip
Kiekvieną komitetą sudaro 3 valdybos nariai. Du
nepriklausomi valdybos nariai yra Audito
komiteto nariai. Visi trys Audito komiteto nariai
turi finansų išsilavinimą. Vienas nepriklausomas
valdybos narys yra ir Atlygio komiteto narys. Visi
trys Atlygio komiteto nariai turi vadovavimo
patirties. Valdybos pirmininkas yra eilinis Atlygio
komiteto narys.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti
savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai
informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.
Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir
nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent
kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką).
Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime,
nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų
pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių
dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie
pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.
Taip
Komitetų įgaliojimus ir darbo tvarką tvirtina
Bendrovės valdyba. 2019 m. abiejų komitetų
darbo reglamentai buvo peržiūrėti ir atnaujinti.
Komitetų sudėtis viešai skelbiama periodinėse
Bendrovės ataskaitose ir tinklalapyje internete.
Informacija apie komitetų veiklą ir komiteto
posėdžių lankomumą yra pateikta 2021 m.
metiniame pranešime.
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 87
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto
nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto
posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti
arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės
darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui
turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su
akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma,
reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose
taisyklėse.
Taip
Komitetų posėdžiuose dalyvauja Bendrovės
darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas
veiklos sritis, bei išoriniai partneriai, tokie kaip
auditoriai, ir teikia visą būtiną informaciją.
5.2. Skyrimo komitetas
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų
narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti
kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų
įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe,
parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai,
aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą,
dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
Taip
Bendrovėje Skyrimų komiteto funkcijas atlieka
Atlygio komitetas.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus
organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais,
ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su
bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
Taip
5.3. Atlygio komitetas
5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams
ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas
atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis
sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas,
kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti
mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai
padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir
administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės
atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos
įgyvendinimą.
Taip
Informacija apie Atlygio komitetą veiklą yra
pateikta 2021 m. metiniame pranešime.
5.4. Audito komitetas
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos
teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą .
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos,
finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos
vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir
neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti
vykdoma skirtingais būdais.
Taip
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 88
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose
turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas,
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus
auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę
prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant
valdymo organų nariams.
Taip
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus
auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas
arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai
tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės.
Taip
Vidaus ir išorės auditoriai reguliariai Audito
komitetui pristato savo veiklos planus ir
ataskaitas.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi
galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę
pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad
bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
Taip
Bendrovės Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties
posėdžių ataskaitos Audito komitetui pateikiamos
reguliariai.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji
nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per
šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
Taip
Audito komiteto ataskaitos reguliariai pristatomos
per valdybos posėdžius.
6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų
konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų
atskleidimo mechanizmą.
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti
situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali
prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis
dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys
turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo
nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba
bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo
situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
Taip
7 principas: Bendrovės atlygio politika
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų
konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti
bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai
peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.
Taip
2020 m. balandžio 28 d. įvykęs eilinis akcininkų
susirinkimas patvirtinto Bendrovės vadovo ir
valdybos narių atlygio politiką, kuri yra viešai
skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas,
įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas,
pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios
numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas
sumas arba sustabdyti mokėjimus.
Taip
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio
politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo
priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris
priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.
Taip
Tik du nepriklausomi valdybos nariai akcininkų
sprendimu gauna atlygį (tantjemas) už darbo
valdyboje. Skiriamų tantjemų suma nesikeičia jau
daugelį metų ir sudaro 15,6 tūkst. eurų asmeniui.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią
informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos
neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių
atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu
dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma.
Taip
Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio
politika numato, kad nutraukus darbo sutartį,
Bendrovės vadovas turi teisę gauti Lietuvos
Respublikos darbo kodekse arba kituose
įstatymuose nustatytą privalomą išeitinę išmoką,
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 89
Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis
nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
jeigu šalys darbo sutartyje nesusitaria dėl kitokios
išeitinės išmokos.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta
pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių
suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu,
teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus
po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir
administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų
iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti
kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.
Neaktualu
Bendrovėje nėra darbuotojų skatinimo ar atlygio
Bendrovės akcijomis sistemos.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą,
kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių
organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir
tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti
apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama
praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje
neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams
bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais
finansiniais metais.
Taip
Bendrovė parengė Atlygio ataskaitą apie
Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio
politikos įgyvendinimą. Ataskaitoje pateikta
informacija apie Bendrovės vadovo ir valdybos
narių atlygį. Atlygio ataskaita viešai skelbiamas
Bendrovės interneto tinklalapyje.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris
esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms,
pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra
atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti
visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo reikalavimais, eilinis
visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina
Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio
politiką bei kasmetines Atlygio ataskaitas.
Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo
sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba
būti atlyginamam remiantis akcijų kainų
pokyčiais.
8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose
susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo
vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus,
kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad
būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.
Taip
Valdybos patvirtintas Atsakingo verslo kodeksas
yra skelbiamas Bendrovės interneto tinklalapyje.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje
įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo
bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų
atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,
konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės
valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų
dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių
įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo
atvejais ir kita.
Taip
Bendrovė ir darbuotojams atstovaujančios
profesinės sąjungos yra pasirašiusios
Kolektyvinę sutartį. 1999 m. vykdant Bendrovės
privatizavimo programą apie 5 proc. Bendrovės
akcijų buvo parduota įmonės darbuotojams.
Esami ir buvę Bendrovės darbuotojai dalyvauja
akcininkų susirinkimuose, domisi įmonės veikla.
Bendrovė kasmet moka dividendus. Bendrovė
turi patvirtintus paramos ir kitų lengvatų teikimo
principus, kuriais grindžiamas bendravimas su
visuomene ir vietos bendruomenėmis.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.
Taip
Kolektyvinė sutartis įpareigoja Bendrovės
vadovus reguliariai informuoti darbuotojus apie
sutarties vykdymą, bendrovės veiklą, pokyčius
rinkoje ir pan. Bendrovė rengia Tvaraus verslo
ataskaitas, kuriose detaliai aptariami bendravimo
su investuotojais, darbuotojais, klientais ir vietos
bendruomenėmis principai ir praktika.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos
konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką
priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.
Taip
„Telia Company“ įmonių grupėje veikia
„Skaidrumo linija“.
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 90
9 principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant
finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios
informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens
duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų
apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
Taip
Kas ketvirtį Bendrovė informuoja apie veiklos ir
finansų rezultatus.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;
Taip
Kas ketvirtį Bendrovė informuoja apie veiklos ir
finansų rezultatus.
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų
paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su
susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės
struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos
gavėją;
Taip
Informacija teikiama Bendrovės interneto
tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie
iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų
turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų
bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;
Taip
Informacija teikiama Bendrovės interneto
tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių
skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus,
taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos
rezultatus;
Taip
Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių
skaičių ir jų lankomumą teikiama tarpinėse ir
metinėse ataskaitose.
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius,
bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;
Taip
Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse
ataskaitose.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;
Taip
Informacija teikiama Bendrovės interneto
tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir
kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių
politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje,
skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai
su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
Taip
Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse
ataskaitose.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;
Taip
Informacija teikiama Bendrovės interneto
tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija
iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus
investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir
bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos,
nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas
neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją,
numatytą teisės aktuose.
Taip
Informacija apie investicinius projektus teikiama
tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
Informacija apie socialiai atsakingo verslo politiką
ir kovą su korupciją yra teikiama Bendrovės
interneto tinklalapyje ir Tvaraus verslo
ataskaitose.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra
patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją
apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
Taip
Iki 2021 m. Bendrovė rengė konsoliduotas
tarpines ir metines ataskaitas. Nuo 2020 m.
liepos 1 d. Bendrovė neturi konsoliduojamų
dukterinių įmonių, todėl 2021 m. finansinės
ataskaitos yra savarankiškos įmonės ataskaitos.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją
apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės
vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų
konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį
ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7
principe.
Taip
Informacija apie Bendrovės vadovo ir valdybos
narių atlygį teikiama Atlygio ataskaitoje.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad
jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami
informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija
turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.
Taip
Informaciją akcininkams, investuotojams ir
vertybinių popierių biržoms Bendrovė ta pačia
apimtimi ir vienu metu pateikia lietuvių ir anglų
kalbomis bei viešai skelbia interneto tinklalapyje.
Telia Lietuva, AB Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 91
10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės
finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės
metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime
pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti
nepriklausoma audito įmonė.
Taip
Audito įmonė atlieka metinės finansinės
atskaitomybės auditą pagal TFAS priimtus ES.
Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina
metinio pranešimo atitikimą audituotai finansinei
atskaitomybei.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų
taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės
valdyba.
Taip
Audito įmonės kandidatūrą dvejiems metams
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo
Bendrovės valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį
už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti
viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma –
bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės
kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Taip
Informacija apie audito įmonės Bendrovei
suteiktas ne audito paslaugas (jei tokių buvo) yra
pateikiama Bendrovės metiniame pranešime.