UAB URBO BANKAS
2025 M. GRUODŽIO 31 D.
BANKO FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL
TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS
STANDARTUS
PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE
UAB URBO BANKAS
Juridinio asmens kodas 112027077, Konstitucijos pr. 18B, LT-09308 Vilnius
2
FINANSINIŲ ATASKAITŲ TURINYS
METINĖ VADOVYBĖS ATASKAITA .......................................................................................................................................... 3
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA ........................................................................................................................................ 32
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA ........................................................................................................................................ 34
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA .......................................................................................................................................... 35
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA ...................................................................................................................... 36
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA ................................................................................................................................................. 37
1 pastaba Bendroji informacija .......................................................................................................................................... 39
2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai................................................................................... 40
3 pastaba Vertinimų ir sprendimų naudojimas finansinėse ataskaitose ......................................................................... 50
4 pastaba Lėšos centriniame banke ................................................................................................................................. 51
5 pastaba Lėšos bankuose ir kitose kredito, finansų institucijose ................................................................................... 51
6 pastaba Skolos vertybiniai popieriai............................................................................................................................... 52
7 pastaba Paskolos ir gautinos sumos ............................................................................................................................. 52
8 pastaba Ilgalaikis materialusis turtas ............................................................................................................................. 55
9 pastaba Nematerialusis turtas ........................................................................................................................................ 56
10 pastaba Investicijos į patronuojamąsias įmones ........................................................................................................... 57
11 pastaba Kitas turtas ........................................................................................................................................................ 58
12 pastaba Išvestinės finansinės priemonės ...................................................................................................................... 58
13 pastaba Įsipareigojimai klientams .................................................................................................................................. 59
14 pastaba Išleisti skolos vertybiniai popieriai .................................................................................................................... 60
15 pastaba Kiti įsipareigojimai ............................................................................................................................................. 60
16 pastaba Akcininkų nuosavybė ........................................................................................................................................ 61
17 pastaba Sutartiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai .................................................................................................... 62
18 pastaba Grynosios palūkanų pajamos ........................................................................................................................... 62
19 pastaba Grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos ...................................................................................... 63
20 pastaba Operacijų užsienio valiuta rezultatas grynąja verte ........................................................................................ 63
21 pastaba Veiklos sąnaudos.............................................................................................................................................. 64
22 pastaba Pelno mokestis.................................................................................................................................................. 65
23 pastaba Pinigai ir pinigų ekvivalentai ............................................................................................................................. 67
24 pastaba Finansinių priemonių tikrosios vertės .............................................................................................................. 67
25 pastaba Susijusių šalių sandoriai ................................................................................................................................... 70
26 pastaba Informacija apie segmentus ............................................................................................................................. 72
27 pastaba Rizikos valdymas .............................................................................................................................................. 74
28 pastaba Kapitalas............................................................................................................................................................ 87
29 pastaba Finansinio turto kokybė, pelningumo rodikliai ir kita informacija .................................................................... 89
30 pastaba Poataskaitiniai įvykiai........................................................................................................................................ 90
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA .......................................................................................................................... 91
3
METINĖ VADOVYBĖS ATASKAITA
Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengta vadovybės ataskaita
2025-ieji metai
Banko duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis
Pavadinimas
UAB Urbo bankas
Teisinė forma
Adresas
Juridinio asmens kodas
Įregistravimo data ir vieta
Telefonas
Elektroninio pašto adresas
Interneto svetainės adresas
Uždaroji akcinė bendrovė
Konstitucijos pr. 18B, LT-09308 Vilnius
112027077
1992 m. lapkričio 24 d., Vilnius (kaip KB Ancorobank), o 1997 m. sausio 16 d.
reorganizuotas į UAB Medicinos bankas. 2024 m. vasario 1 d. UAB Medicinos
bankas pakeitė pavadinimą į UAB Urbo bankas.
19 300 / +370 5 264 4800
info@urbo.lt
www.urbo.lt
Pagrindinės veiklos pobūdis
UAB Urbo bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi
Lietuvos banko licenciją ir verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš
neprofesionalių rinkos dalyvių bei jų skolinimu, taip pat teikia kitas finansines
paslaugas, prisiimdama su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.
Bankas nėra įsigijęs savo akcijų ir nėra asmenų, kurie Banko pavedimu būtų įsigiję
Banko akcijų.
1. Objektyvi Banko būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga bei finansinių rezultatų analizė
Banko vizija, vertybės ir strateginės kryptys
2025 m. Bankas ir toliau aktyviai siekė savo vizijos – būti universaliu banku, tapti prioritetiniu pasirinkimu smulkaus ir
vidutinio verslo įmonėms bei lygiaverčiu konkurentu kitiems bankams privačių klientų aptarnavimo segmente.
Mūsų vertybės – profesionalumas, lankstumas, atsakingumas ir tobulėjimas – yra mūsų verslo kultūros pagrindas,
padedantis siekti užsibrėžtų tikslų. Siekiame būti savo veiklos srities profesionalais ir dirbame su atsidavimu, teikdami
aukštos kokybės paslaugas klientams. Greitai reaguojame į pokyčius rinkoje, atsižvelgiame į individualius klientų poreikius
bei stengiamės rasti geriausius sprendimus. Laikomės teisės aktų, aukštų verslo ir etikos standartų, kuriame sąžiningumu
bei pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą su kolegomis, klientais ir partneriais. Nuolat ieškome naujų galimybių,
investuojame į savo žinias ir jomis dalijamės su kolegomis bei klientais. Kaip lietuviško kapitalo finansų įstaiga, Bankas
aktyviai prisideda prie šalies ekonomikos stiprinimo, remia vietos verslus ir bendruomenes, įsitraukia į socialinius bei
edukacinius projektus.
2025 m. Bankas savo veiklą ir poziciją stiprino šiose strateginėse srityse: įvaizdžio ir prekės ženklo stiprinimas (2024 m.
vasario 1 d. pakeistas pavadinimas ir prekės ženklas), nuoseklus verslo auginimas, klientų patirties gerinimas, paslaugų
prieinamumo didinimas bei tvari veikla. Nepaisant aktyvios konkurencijos bankų rinkoje, 2025-ieji metai Bankui buvo
stabilaus augimo metai – pavyko ir toliau auginti indėlių ir paskolų portfelius visuose prioritetiniuose segmentuose. Toliau
buvo stiprinamas naujo prekės ženklo pozicionavimas rinkoje įvairiomis rinkodaros ir komunikacijos priemonėmis.
Kasmetiniuose „Verslo žinių“ organizuojamuose efektyviausios metų rinkodaros kampanijos „Password 2025“ rinkimuose
„Urbo“ bankas laimėjo efektyviausios prekės ženklo atnaujinimo rinkodaros kampanijos kategorijoje.
Siekdamas geresnės klientų aptarnavimo patirties, Bankas pradėjo VISA debeto kortelių platinimą privatiems ir verslo
klientams, atnaujino interneto banką bei mobiliąją programėlę. 2025 m. rugsėjo mėn. Bankas įsteigė Lizingo departamentą,
o metų pabaigoje pradėjo teikti mokėjimo inicijavimo paslaugą. Bankas dėjo visas pastangas, siekdamas įgyvendinti
Gaminių ir paslaugų prieinamumo direktyvą, kurios tikslas – pagerinti produktų ir paslaugų prieinamumą ne tik
neįgaliesiems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie patiria laikinus ar nuolatinius funkcinius apribojimus.
Siekdamas išsigryninti savo prioritetus tvarumo srityje ir dalytis tvarumo informacija su suinteresuotosiomis šalimis, Bankas
savanoriškai parengė Tvarumo ataskaitą už 2024 finansinius metus (https://urbo.lt/lt/tvarumas).
Bankas mokslinių tyrimų nevykdo ir šioje srityje veiklos neplanuoja, tačiau Bankas trečiųjų asmenų pagalba atlieka rinkos
tyrimus siekdamas įsivertinti Banko žinomumą, vartotojų bei verslo klientų lūkesčius ir poreikius.
4
Banko pagrindiniai nematerialieji ištekliai – prekės ženklas, reputacija, žinios ir kompetencijos, santykiai su klientais, Banko
kultūra ir darbuotojų įsitraukimas. Visi šie ištekliai padeda Bankui kurti išskirtinumą ir tam tikrą pranašumą rinkoje, taip pat
pasiekti didesnį efektyvumą, inovatyvumą ir lojalumą, kas tiesiogiai prisideda prie Banko ilgalaikės vertės kūrimo ir geresni ų
veiklos rezultatų.
Banko veiklos rezultatai
2025 m. Bankas uždirbo 5,53 mln. eurų grynojo pelno.
Banko paskolų portfelis per 2025 m. išaugo 130,6 mln. eurų arba 31,5 proc. ir metų pabaigoje sudarė 545,2 mln. eurų, o
klientų indėliai per metus išaugo 97,5 mln. eurų arba 17,5 proc. ir metų pabaigoje sudarė 654,8 mln. eurų.
Banko grynosios palūkanų pajamos 2025 m. išaugo 3,9 proc. ir sudarė 23,85 mln. eurų. Spartesnį palūkaninių pajamų
augimą ribojo tarpbankinės palūkanų normos (Euribor) mažėjimas, kurį pavyko atsverti sparčiu paskolų portfelio augimu.
Grynosios komisinių pajamos 2025 m. mažėjo 19 proc. ir sudarė 2,87 mln. eurų. Komisinių pajamų mažėjimui didžiausios
įtakos turėjo dėl geopolitinės situacijos uždaryti Banko klientų aptarnavimo padaliniai pasienyje bei komisinių pajamų,
susijusių su operacijomis grynaisiais pinigais, mažėjimas.
2025 m. Banko visos veiklos pajamos, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 4,3 proc.
Banko veiklos sąnaudos 2025 m. padidėjo 0,9 mln. eurų (4,35 proc.). Tam didžiausią įtaką turėjo personalo sąnaudų
didėjimas.
Banko paskolų ir kito finansinio turto vertės sumažėjimas 2025 m. siekė 967 tūkst. eurų (2024 m. – 624 tūkst. eurų), bendra
paskolų kokybė išliko gera, o įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai buvo maži.
2025 m. gruodžio 31 d. Banko turtas sudarė 740,25 mln. eurų ir per metus jis padidėjo 105,47 mln. eurų arba 16,6 proc.
Banko akcininkų nuosavybė 2025 metų pabaigoje buvo 68,12 mln. eurų, ji per metus išaugo 3,8 mln. eurų arba 5,9 proc.
Banko kapitalo pakankamumo rodiklis, atspindintis Banko prisiimtos rizikos padengimą kapitalu ir Banko stabilumą, 2025
m. gruodžio 31 d. sudarė 18,0 proc. (2024 m. gruodžio 31 d. – 17,8 proc.).
2025 m. spalio mėn. Bankas išplatino 6,85 mln. eurų subordinuotų obligacijų emisiją, tokiu būdu sustiprindamas II lygio
kapitalą.
Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti Banko finansinėse ataskaitose.
2. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų apibūdinimas
Banko veikla yra susijusi su finansinių priemonių naudojimu. Bankas priima iš klientų indėlius, gauna fondų paskolas ir
panaudoja šias lėšas paskolų klientams teikimui bei investavimui į vertybinius popierius, stengdamasis uždirbti didesnę
palūkanų maržą. Siekdamas didesnio pajamingumo, Bankas konsoliduoja trumpalaikes lėšas ir suteikia ilgesnių laikotarpių
paskolas už didesnes palūkanas, tuo pačiu metu išlaikydamas tokį likvidumo lygį, kurio pakaktų patenkinti visus galinčius
atsirasti įsipareigojimus.
Bankas riziką supranta, kaip bet kokį neapibrėžtumą dėl vykdomos ekonominės veiklos rezultatų, galintį reikšmingai
paveikti Banko veiklos ir strateginių tikslų pasiekimą, kuris gali būti apibrėžiamas kaip įvykio tikimybės ir jo pasekmių
(finansinio nuostolio / tikėtino finansinio nuostolio) padarinys.
Rizika yra įgimta Banko veikla, ji yra valdoma per nuolatinio atpažinimo, įvertinimo ir kontrolės procesus, priklausomus nuo
rizikos limitų ir kitų kontrolių. Šis rizikos valdymo procesas yra svarbus Banko tęstiniam pelningumui. Kiekvienas
darbuotojas Banke dalyvauja rizikos valdymo procese tiek, kiek tai susiję su jo darbo funkcijomis ir atsakomybėmis.
Pagrindinės Banko patiriamos rizikos rūšys yra šios:
- kredito rizika,
- likvidumo rizika,
- rinkos rizika,
- koncentracijos rizika,
- operacinė rizika,
- informacinių ir ryšių technologijų ir saugumo rizika,
- atitikties rizika,
- pinigų plovimo, teroristų finansavimo, sukčiavimo ir tarptautinių sankcijų rizika,
- aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo rizika,
- kitos rizikos.
5
Rizikų valdymas
Banke taikomas rizikų valdymo procesas yra visaapimantis, pasireiškiantis visuose valdymo lygmenyse, taikomas visoms
vykdomoms veikloms, orientuotas į nuolatinę grėsmių, galimybių, jų sąveikų, veiklos rezultatų ir juos sąlygojančių veiksnių
analizę, efektyvią vidinę komunikaciją ir nuolatinį grįžtamąjį ryšį.
Sudėtinė Banko rizikos valdymo dalis yra vidaus kontrolės sistema. Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos
veiksmingumas užtikrinamas pasitelkiant Trijų linijų modelio (angl. The three lines model) koncepciją, kuri remiasi aiškiu
atsakomybių atskyrimu ir bendradarbiavimu tarp verslo padalinių, riziką kontroliuojančių padalinių ir vidaus audito funkciją
atliekančio padalinio.
Pagrindinis Banko rizikos valdymo tikslas yra užtikrinti veiksmingą ir nenutrūkstamą rizikos valdymo sistemos
funkcionavimą, kad vykdant Banko veiklą prisiimta rizika atitiktų Banko strateginius tikslus, įtrauktus planuojant Banko
kapitalą, o turimas kapitalas būtų panaudotas Banko veikloje tam, kad ši veikla būtų efektyvi ir pelninga. Prisiimamos
rizikos mastas neturi viršyti priimtinų rizikos tolerancijos ribų ir turi būti užtikrinta pelninga Banko veikla nepažeidžiant teisės
aktų reikalavimų, laikantis gerosios praktikos rekomendacijų. Šiems tikslams pasiekti Banke yra nustatomas rizikos
apetitas, kuris apriboja prisiimamos rizikos pobūdį ir dydį, užtikrina kapitalo ir likvidumo rezervus nenumatytų įvykių
problemoms spręsti. Įgyvendinant metinį kapitalo pakankamumo vertinimo procesą, kapitalo poreikis skaičiuojamas
įvertinus riziką ir veiklos strategiją ateityje.
Bankas nustato, matuoja, įvertina, mažina, stebi ir valdo rizikas, su kuriomis susiduria savo veikloje. Bendra Banko rizika
nuolat stebima ir apie ją pranešama Banko organams. Banke rizikos mažinimui naudojamos įvairios rizikos valdymo
priemonės, kurios parenkamos atsižvelgiant į rizikos rūšis, jų tinkamumą produktui ar klientui. Bankas, mažindamas
prisiimamą riziką, skolinamas lėšas apdraudžia užtikrinimo priemonėmis, valdant valiutos kursų svyravimo rizikos
nuostolius sudaro išvestinių finansinių priemonių sandorius.
Išsami informacija apie pagrindines rizikos rūšis, apimančias ir finansines rizikas, jų valdymo tikslus bei pagrindines
priemones joms valdyti, yra pateikta 2025 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 27 pastaboje.
3. UAB Urbo bankui taikomi veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai
Bankas turi tenkinti šiuos pagrindinius nuosavų lėšų reikalavimus bei papildomo kapitalo reikalavimus:
Pagrindiniai kapitalo arba nuosavų lėšų reikalavimai:
• 5,86 proc. 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis (CET1);
• 7,81 proc. 1 lygio kapitalo pakankamumo rodiklis (T1);
• 10,42 proc. bendro kapitalo pakankamumo rodiklis;
• 3,00 proc. sverto koeficientas.
Papildomi kapitalo rezervų reikalavimai:
• 2,50 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas;
• 1,00 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma (taikoma nuo 2023 m. spalio 1 d.)..
Likvidumo normatyvas – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR). Tai viena pagrindinių finansinių įstaigų likvidumo
matavimo priemonių, kuri rodo, kiek itin likvidus turtas dengia trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis rodo, kaip gerai
Bankas yra pasiruošęs trumpalaikiams likvidumo sutrikimams. Pagal Europos Sąjungos teisės aktuose numatomą
privalomą reikalavimą Banko padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) negali būti mažesnis nei 100 proc.
Grynasis stabilaus finansavimo rodiklis (NSFR). Rodiklis parodo ar Banko turimo pastovaus finansavimo pakanka Banko
finansavimosi poreikiams patenkinti vienerių metų laikotarpiu tiek įprastomis, tiek ir nepalankiausiomis sąlygomis. Pagal
Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2019/876 nuo 2021 m. birželio 28 d. Banko grynasis
stabilaus finansavimo rodiklis (NSFR) negali būti mažesnis nei 100 proc.
Didelių pozicijų reikalavimas – pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, t. y. suteiktos paskolos, taip pat bet kokia
turto arba nebalansinio turto dalis negali viršyti 25 proc. Banko 1 lygio kapitalo.
2025 metais Bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus ir reikalavimus: likvidumo
bei didelių pozicijų reikalavimus ir kapitalo arba nuosavų lėšų reikalavimus.
Išsami informacija apie pagrindines rizikas ir Lietuvos banko nustatytų riziką ribojančių normatyvų vykdymą pateikta 2025
m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 27 ir 28 pastabose.
6
4. Banko nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosauga, personalu ir kitomis sritimis susijusi informacija
Visuomeninė veikla
Bankas, kaip socialiai atsakinga organizacija, prisideda prie įvairių paramos ir labdaros projektų. 2025 m. Banko parama
buvo orientuota į tris kryptis: kultūrinę, sportinę ir socialinę.
Kultūros rėmimas – Bankas jau eilę metų remia S. Karoso labdaros ir paramos fondą, kuris teikia paramą jauniems,
kylantiems ir labai gabiems Lietuvos muzikantams bei prisideda prie kūrybinės ir meninės veiklos. Taip pat 2025 m. Bankas
skyrė paramą lietuviškam kino filmui „Laimingos žvaigždės“.
Parama sportui – Bankas jau antrus metus remia asociaciją „Lietuvos krepšinis“, kurios veikla padeda užtikrinti visų
amžiaus grupių (vyrų ir moterų) nacionalinių krepšinio rinktinių dalyvavimą svarbiausiuose šalies ir tarptautiniuose sporto
renginiuose bei išlikti krepšinio elite. Taip pat nuo 2025 m. Bankas tapo vardiniu „URBO – NKL“ (Nacionalinės krepšinio
lygos) partneriu.
Socialinė veikla – nuo 2018 m. Bankas finansiškai prisideda prie keturių Lietuvoje veikiančių hospisų veiklos, skirdamas
jiems paramą: VšĮ Kauno hospiso namai, VšĮ Lietuvos hospisas, VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centras, VšĮ Pal. kun.
Mykolo Sopočkos hospisas.
Tvarumas
Viena iš 4 (keturių) svarbiausių Banko veiklos strateginių krypčių – tvari veikla. Bankas tvarią veiklą laiko neatsiejama
ilgalaikės verslo strategijos dalimi. 2025 m. Banke buvo patvirtinta nauja Tvarumo politikos redakcija, kuri reglamentuoja
kaip Bankas įsipareigoja remti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymo tikslus. Bankas
su aplinkos, socialiniais ir valdymo (angl. Environmental, Social, Governace – ESG) veiksniais susijusias rizikas integruoja
į bendrą rizikos valdymo ir rizikos apetito nustatymo sistemą bei užtikrina, kad šios nuostatos būtų tinkamai integruotos į
kitas Banko taisykles ir vidaus dokumentus. Bankas nustato tvarumo integravimo ir valdymo kasdieninėje Banko veikloje
principus ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti nustatyti tvarios veiklos tikslai ir uždaviniai.
Banke ESG rizika didžiausią poveikį turi kreditavimo veiklai. Bankas klimato kaitos rizikos įtaką paskolų portfeliui vertina
naudodama kiekybinę ir kokybinę informaciją. Vertinama kliento veiklos geografija ir vykdomos veiklos sektorius, ypač
kreipiamas dėmesys į šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) generuojančius sektorius, bei sektorius, svariai
prisidedančius prie klimato kaitos švelninimo ir pan. Taip pat analizuojamos tarptautinės metodikos ir gerosios praktikos.
Banko vadovybei periodiškai teikiama informacija apie Banko įtaką aplinkos apsaugai ir klimato kaitai. Banko viduje,
siekiant tvaresnės veiklos, stebimas elektros energijos, šilumos, degalų ir kanceliarinio popieriaus suvartojimas, įdiegtų
skaitmeninių sprendimų įtaka Banko pajamoms. Bankas siekia nuosekliai mažinti sunaudojamų išteklių kiekį, tausoti
aplinką bei kasdienėje veikloje skatinti darbuotojus rūšiuoti atliekas ir naudotis daugkartinio naudojimo priemonėmis
Darbuotojai
2025 m. gruodžio 31 d. Banke dirbo 281 darbuotojas (2024 m. gruodžio 31 d. Banke dirbo 280 darbuotojų). 2025 m.
gruodžio 31 d. Banke dirbo 76 proc. moterų ir 24 proc. vyrų (procentinis darbuotojų pasiskirstymas pagal lytis, lyginant su
2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, išliko toks pats).
Bankui jo darbuotojų gerovė yra nepaprastai svarbi tobulėjimui ir sėkmei, todėl savo darbuotojams siekiame sukurti įtraukią
ir tvarią darbo aplinką, pasitelkdami lankstumą, stengdamiesi palaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, taip pat
užtikrindami bendradarbiavimo, tobulėjimo, mokymosi ir savarankiškos lyderystės galimybes. Mūsų darbuotojai yra
kompetentingi, įsitraukę, o savo gebėjimus tobulina pasitelkdami atgalinį ryšį; jie kuria ilgalaikius, vertę didinančius ryšius
su klientais.
Biuras toliau išliks pagrindine mūsų darbo vieta, tačiau suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu, kuris daugeliui mūsų
darbuotojų jau tapo įprasta darbo forma. Emocinė sveikata taip pat yra svarbi darbuotojų gerovės dalis, todėl visus metus
Bankas organizavo paskaitas įvairiomis temomis apie emocinį balansą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą bei
bendradarbiavimą tarp skirtingų asmenybės tipų.
Interesų konfliktų valdymas
Banke sukurta interesų deklaravimo sistema, kuri yra viena iš korupcijos prevencijos priemonių, padedanti identifikuoti
galimas interesų konfliktų sritis ir laiku imtis priemonių šiems interesų konfliktams valdyti. Banko darbuotojai ir organų nariai
privalo savo profesinėje ir kasdienėje veikloje laikytis Banko Etikos kodekse įtvirtintų principų: skaidrumo ir sąžiningumo,
atsakomybės, kompetencijos, nediskriminavimo, pagarbos žmogui ir jo teisėms bei laisvėms, nešališkumo, objektyvumo
ir teisingumo, pavyzdingo elgesio. Siekiant užkardyti galimas korupcijos apraiškas, Banko Interesų konfliktų valdymo
taisyklėse aiškiai reglamentuota dovanų gavimo ir teikimo tvarka. Bet kokie veiksmai, skatinantys ar provokuojantys
dovanos gavimą, laikomi šių Interesų konfliktų taisyklių pažeidimu ir yra draudžiami. Banke taip pat užtikrinamas pranešimų
apie pažeidimus kanalo veikimas, todėl darbuotojai, klientai, paslaugų tiekėjai turi galimybę anonimiškai pranešti apie
darbuotojų ir organų narių daromus pažeidimus, nusikalstamą veiką (įskaitant ir pareigūnų papirkimą sudarant verslo
sandorius).
7
5. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis
Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti Banko finansinėse ataskaitose.
6. Duomenys apie savų akcijų supirkimą
Bankas savo akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį jų neįsigijo ir neperleido.
7. Informacija apie Banko filialus ir atstovybes
2025 m. gruodžio 31 d. Bankas turėjo 25 klientų aptarnavimo padalinius: 4 regionų centrus ir 21 klientų aptarnavimo skyrių
bei poskyrį įvairiuose Lietuvos regionuose.
2025 m. gruodžio 31 d. Bankas filialų ir atstovybių neturėjo.
8. Svarbūs įvykiai, buvę po ataskaitinių finansinių metų pabaigos
Jokių reikšmingų įvykių, dėl kurių reikėtų koreguoti šias finansines ataskaitas arba kuriuos reikėtų atskleisti, po ataskaitinių
metų pabaigos Banke nebuvo.
9. Įmonės veiklos planai ir prognozės
Bankas 2026 m. ir toliau planuoja nuosekliai auginti smulkaus ir vidutinio verslo, būsto ir vartojimo kreditavimo apimtis, taip
pat padidinti indėlių apimtį, didžiausią dėmesį skirdamas Lietuvos gyventojų indėlių pritraukimui.
2026 m. Bankas tobulins turimus produktus ir paslaugas, siekdamas pasiūlyti klientams daugiau naudų.
Atsižvelgdamas į išaugusius reguliavimo reikalavimus, ekonominę aplinką ir strateginį tikslą užtikrinti stabilią veiklą, Bankas
ir toliau skirs ypatingą dėmesį nuosavo kapitalo bazės didinimui. Įgyvendinant šią strategiją, toliau ketinama stiprinti Banko
kapitalo bazę uždirbtu pelnu bei, esant poreikiui, planuojama leisti subordinuotų obligacijų emisijas.
Bankas toliau tobulins aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) rizikos valdymo sistemą, informacijos
surinkimą bei atskleidimą, siekdamas tinkamai pasirengti tvarumo ataskaitos, kuri rengiama pagal Europos tvarumo
atskaitomybės standartus, pateikimui už 2026 metus.
10. Banko informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą
Banko Atlygio politikos tikslas – nustatyti aiškius atlygio už darbą principus, teisingai ir skaidriai atlyginti už darbą ir
pasiektus rezultatus, motyvuoti, skatinti ir įgalinti darbuotojus didinti veiklos efektyvumą, kokybę, siekti Banko tikslų, išlaikyti
ir pritraukti kompetentingus darbuotojus.
Atlygio politikos principai nustatyti taip, kad atitiktų ilgalaikius Banko veikos interesus, verslo strategiją, tikslus, vertybes ir
skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, padėtų išvengti interesų konflikto, taip pat užtikrintų investuotojų ir klientų
apsaugos principus Bankui teikiant paslaugas.
Banko Atlygio politika parengta vadovaujantis šiais principais:
• teisingumo – atlygio ir veiklos vertinimo sistema taikoma visiems Banko darbuotojams. Pagal pareigybių lygių
matricą vienodą vertę turinčių pareigybių atlyginimų rėžiai yra vienodi;
• konkurencingumo – atlygis Banko darbuotojams nustatomas atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje, lyginant tam tikrų
pareigybių atlygį su analogiškų pareigybių arba analogišką vertę turinčių pareigybių atlygiu darbo rinkoje;
• aiškumo/ skaidrumo – atlygio ir Darbuotojų veiklos vertinimo sistema suderinta su Banko strategija. Banko
darbuotojams atlygis priklauso nuo Banko finansinių galimybių, veiklos vertinimo rezultatų, ekonominės situacijos
šalyje ir nuo Valdybos patvirtinto Banko biudžeto. Suteikiama galimybė nustatyti atlyginimą atskiriems darbuotojams
priklausomai nuo tam tikru momentu atsiradusio pagrįsto Banko poreikio konkrečiai darbuotojo turimai
kompetencijai. Kiekvienas Banko darbuotojas žino, kokiame pareigybių lygių matricos lygyje yra jo pareigybė,
kokios yra įmanomos jo karjeros kryptys ir kaip jo darbo rezultatai yra susiję su jo atlygiu;
• lankstumo – esant būtinybei pasamdyti ar išlaikyti svarbią reikšmę Bankui turintį darbuotoją, ar suvaldyti kylančias
rizikas dėl darbuotojų pakeičiamumo, kaitos, gali būti priimami sprendimai taikant išimtis iš Politikos, tačiau
nepažeidžiant esminių principų dėl pastovios ar kintamos atlygio dalies
• neutralumo lyties, amžiaus, kilmės, pilietybės, religinių, politinių pažiūrų, socialinės padėties, lytinės orientacijos
atžvilgiu – darbuotojams, nepriklausomai nuo darbuotojo lyties, amžiaus, kilmės, pilietybės, religinių, politinių
pažiūrų, socialinės padėties, lytinės orientacijos, už vienodą arba vienodos vertės darbą nustatomas vienodas
atlygis.
8
Atlygio politika taikoma Banko darbuotojams, taip pat Banko stebėtojų tarybos, valdybos, Audito komiteto nariams, kurie
nėra Banko darbuotojai, bei Paskolų komiteto ir Rizikos valdymo komiteto nariams. Vadovaujantis Atlygio politika, Banko
priežiūros organo nariams mokamas fiksuotas atlygis, o valdymo organų nariams – fiksuotas ir/ar kintamas atlygis. Bankas
neturi duketrinių/motininių įmonių, todėl jokio atlygio iš įmonių grupei priklausančių įmonių darbuotojai negauna. Banko
darbuotojams akcijos nebuvo suteiktos.
Banko darbuotojų atlygio sistemos sudedamosios dalys:
• Fiksuotas atlygis, kurį sudaro:
• Mėnesinis darbo užmokestis, nustatomas kiekvieno darbuotojo darbo sutartyje (arba pastovi atlygio dalis);
• Papildomos naudos (ilgalaikės naudos, išmokos ir pan., nesusijusios su darbo rezultatais).
• Kintamas atlygis, kurį sudaro:
• Metinė kintama atlygio dalis;
• Ketvirtinė kintama atlygio dalis;
• Piniginiai priedai, skiriami siekiant paskatinti darbuotojus už atliekamą individualų ir grupinį darbą, darbo
rezultatus ir pan.
Fiksuoto atlygio sistema remiasi pareigybių lygių matrica, pareigybių sugrupavimu į lygmenis, atsižvelgiant į jos svarbą
Banke. Pareigybės lygis nustatomas vertinant reikiamą kompetenciją, atsakomybės lygį, savarankiškumą, kūrybiškumą,
darbo sudėtingumą ir sąlygas.
Kintama atlygio dalis darbuotojams skiriama už nustatytų veiklos tikslų pasiekimą. Skiriama kintama dalis ir dydis nustatom i
atsižvelgiant į darbuotojų vertinimo rezultatus bei laikotarpį, per kurį veiklos rezultatus galima įvertinti: ketvirtinį ar metinį.
Metinis kintamas atlygis skiriamas tik darbuotojams, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali daryti
reikšmingą įtaką Banko prisiimamos rizikos pobūdžiui ir dydžiui. Bet kuriuo atveju darbuotojui per ataskaitinį vienerių metų
laikotarpį paskirta kintama atlygio dalis negali viršyti 100 proc. darbuotojo per ataskaitinį vienerių metų laikotarpį gaunamos
pastovios atlygio dalies sumos.
Banko Atlygio politikoje yra nustatyta, kad kintama atlygio dalis yra neskiriama, arba paskirta turi būti mažinama ar
nemokama, remiantis šiais kriterijais:
• Darbuotojas / komiteto narys / Banko valdybos narys pažeidė Banko vidaus teisės ar išorės teisės aktų reikalavimus
ir dėl minėto pažeidimo Bankas patyrė nuostolių;
• Banko finansinė padėtis tapo netvari, veiklos rezultatai neatitinka veiklos plane numatytų rodiklių, veikla
nuostolinga;
• darbuotojo darbo trukme Banke, o komiteto / Banko valdybos nario atveju, - laikotarpiu, kuriuo vykdė komiteto nario
/ Banko valdybos nario funkcijas;
• darbuotojo pasiektais asmeniniais veiklos rezultatais, komiteto nario asmeniniu indėliu komiteto veikloje, Banko
valdybos nario atveju – atsižvelgiant į Banko valdybos veiklos rezultatus.
Darbuotojų Metinio kintamojo atlygio fondas sudaromas įvertinus Banko veiklos rezultatus, atsižvelgus į esamą ir būsimą
riziką, naudojamo kapitalo ir likvidumo palaikymo sąnaudas. Kintamojo atlygio apskaičiavimo principai rengiami taip, kad
atitiktų Banko strategiją, tikslus, vertybes, ilgalaikius tęstinės veiklos interesus bei skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos
valdymą, padėtų išvengti interesų konfliktų, užtikrintų etikos kodekso laikymąsi, o atlygio gavėjai nebūtų skatinami prisiimt i
per didelę riziką. Darbuotojams gali būti mokamos kitos išmokos (priedai), kurie skiriami siekiant paskatinti už individualią
ar grupinę veiklą, reikšmingo projektinio darbo vykdymą, papildomų darbo funkcijų (šalia savo pareiginių funkcijų) atlikimą.
Atlygio politikos nuostatos ir jų įgyvendinimas detalizuojamas atlygio sistemos taisyklėse, nustatančiose tikslų vykdymo
eigą, būtinus parengti ir/ar pateikti dokumentus, atitinkamos rūšies atlygio skyrimo nuostatas, kriterijus, bei kituose Banko
vidaus teisės aktuose. Bankas neturi atitinkamų vidinių procesų bei taisyklių dėl galimybės susigrąžinti kintamąjį atlygį,
todėl tokia galimybe nesinaudoja.
Atskiros darbo apmokėjimo sistemos sudėtinės dalys gali būti reglamentuojamos ir kitais Banko vidaus teisės aktais.
9
Bendroji kiekybinė informacija pagal pareigybių lygius:
2025 m.
Pastovus atlygis*
(tūkst. eurų)
Kintamas
atlygis* (tūkst.
eurų)
Gavėjų skaičius
Banko vadovai (valdyba)
849
238
5
Banko darbuotojai, kurių priimami sprendimai gali turėti
reikšmingos įtakos Banko prisiimamai rizikai, išskyrus valdybos
narius
3 104
599
58
Kiti Banko darbuotojai
6 252
785
250
Iš viso
10 205
1 622
313
2024 m.
Pastovus atlygis*
(tūkst. eurų)
Kintamas
atlygis* (tūkst.
eurų)
Gavėjų skaičius
Banko vadovai (valdyba)
708
150
5
Banko darbuotojai, kurių priimami sprendimai gali turėti
reikšmingos įtakos Banko prisiimamai rizikai, išskyrus valdybos
narius
2 195
555
37
Kiti Banko darbuotojai
6 508
740
303
Iš viso
9 411
1 445
345
* Pateikiamos išmokėtos atlygio sumos be darbdavio mokesčių.
Kitos išmokos darbuotojams (priedai, proginės išmokos bei premijos) buvo skirtos pagal Banko vidaus teisės aktų
nuostatas. Visas 2025 metais paskirtas kintamasis atlygis, premijos, priedai ir kitos išmokos buvo išmokėtos piniginėmis
lėšomis.
Su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas:
2025 m.
Gavėjų skaičius
Išeitinių išmokų
suma (tūkst.
eurų)
Didžiausia suma
vienam asmeniui
(tūkst. eurų)
Bankas
8
117
43
2024 m.
Gavėjų skaičius
Išeitinių išmokų
suma (tūkst.
eurų)
Didžiausia suma
vienam asmeniui
(tūkst. eurų)
Bankas
39
140
43
Banko darbuotojų (neįtraukiant valdybos, priežiūros organų narių) vidutinis darbo užmokestis ir Banko grynasis pelnas:
2025 m.
2024 m.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Grynasis pelnas, tūkst. eurų
5 525
7 381
8 238
5 228
4 647
Vidutinis darbo užmokestis, tūkst. eurų
2,9
2,7
2,0
2,1
1,9
11. Banko valdymas
Banko organai yra Banko visuotinis akcininkų susirinkimas, Banko stebėtojų taryba, Banko valdyba ir Banko
administracijos vadovas. Banko valdymo organai yra Banko valdyba ir Banko administracijos vadovas.
10
Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas kasmet, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Gali
būti šaukiami ir neeiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai. Susirinkimo sušaukimo teisę turi Banko valdyba, stebėtojų
taryba, akcininkai, turintys 1/10 visų balsų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti atvejai, kada visuotinį
akcininkų susirinkimą gali šaukti ir kiti asmenys.
Visuotinis akcininkų susirinkimas organizuojamas, balsavimas jame vykdomas, sprendimai priimami Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.
Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
• keisti Banko įstatus, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis;
• keisti Banko buveinę;
• rinkti Banko stebėtojų tarybos narius;
• atšaukti Banko stebėtojų tarybą ar jos narius;
• rinkti ir atšaukti auditorių, audito įmonę arba nepriklausomą tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėją
tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėją tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugoms teikti;
• tvirtinti Banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis;
• nustatyti Banko išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominaliąją vertę ir minimalią emisijos kainą bei nustato kitas
Banko akcijų emisijos sąlygas;
priimti sprendimą:
• išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
• atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Banko akcijų ar konvertuojamųjų
obligacijų;
• konvertuoti Banko vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
• dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• padidinti įstatinį kapitalą;
• sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus įstatymų numatytas išimtis;
• Bankui įsigyti savų akcijų;
• dėl Banko reorganizavimo ar atskyrimo ir tvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
• pertvarkyti Banką;
• likviduoti Banką, atšaukti Banko likvidavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
• rinkti ir atšaukti Banko likvidatorių, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus klausimus, jei pagal įstatymus ir Banko įstatus tai nėra priskirta kitų
Banko organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra Banko valdymo organų funkcijos.
Visuotiniuose Banko akcininkų susirinkimuose gali dalyvauti Banko administracijos vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos
nariai.
Banko stebėtojų taryba yra kolegialus priežiūros organas, prižiūrintis Banko veiklą. Banko stebėtojų tarybai vadovauja
jos pirmininkas. Banko stebėtojų tarybą, sudaromą iš 4 (keturių) narių, renka Banko visuotinis akcininkų susirinkimas 4
(ketveriems) metams.
Banko įstatai numato, kad Banko stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
Banko stebėtojų tarybos funkcijos:
• renka Banko valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų. Jeigu Bankas dirba nuostolingai, Banko stebėtojų taryba
privalo svarstyti, ar Banko valdybos nariai yra tinkami toms pareigoms eiti;
• prižiūri Banko valdybos ir Banko administracijos vadovo veiklą;
• tvirtina Banko stebėtojų tarybos darbo reglamentą;
• tvirtina Banko veiklos planus;
• tvirtina Banko veiklą reglamentuojančias politikas;
• užtikrina, kad Banke būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
• sudaro Audito komitetą ir tvirtina jo nuostatus;
• tvirtina sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine
veikla, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašą;
• Banko visuotiniam akcininkų susirinkimui teikia pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Banko veiklos strategijos, Banko
metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Banko vadovybės ataskaitos, taip
pat dėl Banko valdybos bei Banko administracijos vadovo veiklos;
• nustato skolinimo, kuris yra galimas tik pritarus Banko stebėtojų tarybai, tvarką;
• teikia siūlymus Banko valdybai ir Banko administracijos vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja
įstatymams ir kitiems teisės aktams, Banko įstatams ar Banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
• svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal įstatymus ir Banko įstatus, taip pat pagal Banko visuotinio
akcininkų susirinkimo sprendimus turi svarstyti ar spręsti Banko stebėtojų taryba;
• nustato sandorių ir sprendimų, kurie nepriskirtini Banko įprastinei veiklai ir gali turėti reikšmingą įtaką jo turtui ar
įsipareigojimams, kurių sudarymui Banko valdymo organai turi gauti Tarybos pritarimą, sąrašą.
11
Banko stebėtojų tarybos nariai buvo išrinkti Banko eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime 2025 m. kovo 21 d. 4
(ketverių) metų laikotarpiui. Banko stebėtojų tarybos kadencija baigsis 2029 m. kovo mėn.
2025 m. gruodžio 31 d. Banko stebėtojų tarybos nariais buvo:
Vardas, pavardė
Pareigos Banko
stebėtojų
taryboje
Darbovietė
Gintaras Treinys
Stebėtojų tarybos
pirmininkas
Maden Holding S.A. Lietuvos filialas, į. k. 304830982, adresas Č. Sugiharos
g. 3, Vilnius, Valdybos narys, vadovas (pagrindinė darbovietė).
UAB „MB valdymas“, į. k. 305663422, adresas Č. Sugiharos g. 3, Vilnius,
Direktorius, Valdybos narys.
Maden Holding S.A., Į. k. B65125, 6 Rue Heine, Luxembourg,
Liuksemburgas, Valdybos narys.
UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, į.k. 111508848, V.Grybo
g. 32 A, Vilnius, Valdybos narys.
UAB „Vilniaus autotransportas“, į.k., 120057853, Pakalniškių g. 9, Vilnius,
akcininkas.
Andrius Budnikas
Stebėtojų tarybos
narys
Maden Holding S.A. Lietuvos filialas, į. k. 304830982, adresas Č. Sugiharos
g. 3, Vilnius, Valdybos narys, verslo plėtros vadovas
UAB „MB valdymas“, į .k. 305663422, adresas Č. Sugiharos g. 3, Vilnius,
Valdybos narys.
MB "B Cap", į. k. 305770680, adresas V. Žalakevičiaus g. 13-41, Vilnius,
Direktorius, savininkas (pagrindinė darbovietė)
Vytenis Rasutis
Stebėtojų tarybos
narys
Anchor capital, Adresas: 25 Eden Quay, Dublin Ireland, Direktorius
Kęstutis Jovaišas
Stebėtojų tarybos
narys
UAB „EditAI“ į. k. 306384176
Šiaulių g. 10-56, Vilnius, Direktorius, akcininkas (pagrindinė darbovietė).
UAB “Gooliver” į. k. 305426380.
Lvovo g. 25-702,Vilnius, akcininkas (partneris).
Banko stebėtojų tarybos nariams, išrinktiems 2025 m. kovo 21 d., atlygio dydį nustatė Banko visuotinis akcininkų
susirinkimas. Iki tol Banko stebėtojų tarybos nario pareigas ėjusiems asmenims atlygis nebuvo mokamas.
2025 m. - 2024 m. Banko stebėtojų tarybos pirmininkui buvo mokamas 6 tūkst. eurų mėnesinis atlygis (neatskaičius
taikomų mokesčių). Banko stebėtojų tarybos nariui mokamas 5 tūkst. eurų mėnesinis atlygis (neatskaičius taikomų
mokesčių).
Banko stebėtojų tarybos nariams per 2024 – 2025 m. tantjemų nebuvo išmokėta.
Banko valdyba yra kolegialus Banko valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai. Banko valdyba vadovauja Bankui,
tvarko jo reikalus, atstovauja Bankui ir teisės aktų nustatyta tvarka atsako už tinkamą Banko finansinių paslaugų teikimą.
Banko valdybos darbo tvarką nustato Banko valdybos darbo reglamentas. Banko stebėtojų taryba renka Banko valdybos
narius ir atšaukia juos iš pareigų. Banko valdybos kadencija – 4 (ketveri) metai, kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu
renkami pavieniai Banko valdybos nariai, jie renkami iki veikiančios Banko valdybos kadencijos pabaigos.
Banko valdyba svarsto ir tvirtina:
• Banko vadovybės ataskaitą;
• Banko valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, taip pat pareigybes, į kurias darbuotojai priimami Banko
valdybai pritarus ir pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu;
• Banko filialų, atstovybių ir kitų atskirų Banko padalinių nuostatus;
• Banko Paskolų komiteto ir Rizikų valdymo komiteto nuostatus;
• paskolų ir kitų skolinių įsipareigojimų nurašymo tvarką;
• valdybos darbo reglamentą.
Banko valdyba renka (skiria) ir atšaukia Banko administracijos vadovą ir jo pavaduotojus. Banko valdyba nustato Banko
administracijos vadovo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria
nuobaudas. Banko valdyba nustato informaciją, kuri laikoma Banko komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija.
Banko valdyba priima:
• sprendimus Bankui tapti kitų juridinių asmenų steigėju, dalyviu;
• sprendimus steigti Banko filialus, atstovybes bei kitus atskirus Banko padalinius ir nutraukti jų veiklą;
• sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, investavimo,
perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
12
• sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įkeitimo ir
hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
• sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo
ar garantavimo;
• sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo;
• sprendimus išleisti obligacijas;
• sprendimus kitais klausimais, kuriuos pagal įstatymus, Banko įstatus turi svarstyti ar spręsti valdyba.
Banko valdyba nustato:
• Banko obligacijų išleidimo tvarką. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą dėl konvertuojamųjų
obligacijų išleidimo, valdyba turi teisę nustatyti papildomas jų išleidimo sąlygas ir tvirtinti obligacijų pasirašymo
sutartis, kurias turi teisę pasirašyti Banko administracijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
Banko valdyba vykdo Banko visuotinio susirinkimo ir Banko stebėtojų tarybos priimtus sprendimus.
Banko valdyba analizuoja ir vertina Banko administracijos vadovo pateiktą:
• Banko veiklos strategijos projektą ir informaciją apie jos įgyvendinimą ir kartu su atsiliepimais/pasiūlymais dėl jų
teikia stebėtojų tarybai;
• informaciją apie Banko veiklos organizavimą;
• informaciją Banko finansinę būklę;
• informaciją apie ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo
apskaitos duomenis.
Banko valdyba taip pat analizuoja, vertina Banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) paskirstymo
projektą ir kartu su vadovybės ataskaita teikia juos Banko stebėtojų tarybai bei Banko visuotiniam akcininkų susirinkimui,
taip pat sprendžia kitus Banko veiklos klausimus, jeigu jie pagal įstatymus arba Banko įstatus nepriskirti kitų Banko organų
kompetencijai.
Banko valdyba atsako už Banko visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.
2025 m. gruodžio 31 d. Banko valdybos nariais buvo:
Vardas, pavardė
Pareigos Banko valdyboje
Kitos pareigos Banke
Kitos darbovietės,
užimamos pareigos
Marius Arlauskas
Valdybos pirmininkas
Administracijos vadovas
nėra
Igor Kovalčuk
Valdybos narys
Administracijos vadovo
pavaduotojas, Teisės ir atitikties
tarnybos direktorius
nėra
Snieguolė
Kudrevičienė
Valdybos narė
Rizikų tarnybos direktorė
nėra
Andrius Bernotas
Valdybos narys
Finansų tarnybos direktorius
Vilniaus evangelinė
bažnyčia, juridinio asmens
kodas 191700351, tarybos
narys
Julius Ivaška
Valdybos narys
Verslo tarnybos direktorius
nėra
Banko valdybos narių kadencijos pabaiga – 2028 m. kovo mėn.
Banko valdybos nariai yra ir Banko darbuotojai. Banko valdybos nariai už darbą Banko valdyboje gali gauti metinį kintamą
atlygį. Vidutinis 5 (penkių) valdybos narių, išdirbusių metus, 2025 m. išmokėtas darbo užmokestis, įskaitant kintamąją
atlygio dalį ir priemokas (neatskaičius taikomų mokesčių) – 218 tūkst. eurų (2024 m. - 197 tūkst. eurų).
Banko valdybos nariams per 2024 – 2025 m. tantjemų nebuvo išmokėta.
Informacija apie principus dėl Banko valdybos narių išrinkimo ir Banko įstatų pakeitimo
Banko valdybos narių išrinkimo principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos
Respublikos bankų įstatymas ir Banko įstatai. Banko valdybos narius renka Banko stebėtojų taryba, Banko vidaus teisės
aktų nustatyta tvarka atlikusi kandidatų į Banko valdybos narius vertinimą, kurio metu yra įvertinama kandidato į Banko
13
valdybos narius kvalifikacija, profesinė patirtis, reputacija ir kiti aspektai. Prieš išrinktam kandidatui į Banko valdybos narius
pradedant eiti pareigas turi būti gautas Lietuvos banko leidimas šioms pareigoms užimti.
Bankas, vykdydamas Banko valdybos narių atranką, nediskriminuoja dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės,
pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų,
priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su kandidato į Banko
valdybos narius dalykinėmis savybėmis. Banko valdybos narių atrankos tikslas – suformuoti efektyviai veikiančią komandą,
kuri ne tik gebėtų, bet ir norėtų siekti iškeltų Banko tikslų.
Banko įstatų pakeitimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir Banko įstatais.
Paskutinį kartą Banko įstatai buvo pakeisti ir nauja jų redakcija patvirtinta 2025 m. eiliniame visuotiniame akcininkų
susirinkime, įvykusiame 2025 m. kovo 21 d., o gavus Lietuvos banko leidimą registruoti įstatų pakeitimus, susijusius su
įstatinio kapitalo didinimu, 2025 m. birželio 25 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre.
Administracijos vadovas yra vienasmenis Banko valdymo organas, kuris organizuoja Banko veiklą ir atlieka veiksmus,
reikalingus jo funkcijoms vykdyti, Banko organų sprendimams įgyvendinti bei Banko veiklai užtikrinti.
Administracijos vadovo funkcijos:
• organizuoti kasdienę Banko veiklą;
• priimti į darbą ir atleisti Banko darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis, skatinti juos ir skirti
nuobaudas. Banko administracijos vadovas turi teisę įgalioti kitą Banko darbuotoją atlikti šiame punkte nurodytus
veiksmus;
• be atskiro įgaliojimo atstovauti Bankui santykiuose su kitais asmenimis, teisme ir arbitraže;
• išduoti ir atšaukti įgaliojimus atstovauti Bankui;
• leisti įsakymus;
• atlikti kitus veiksmus, reikalingus Administracijos vadovui priskirtoms funkcijoms atlikti, Banko organų
sprendimams įgyvendinti bei Banko veiklai užtikrinti.
Administracijos vadovas atsako už:
• Banko veiklos organizavimą ir jo tikslų įgyvendinimą;
• metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir vadovybės ataskaitos parengimą;
• sutarties su audito įmone sudarymą;
• informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai įstatymų nustatytais
atvejais ar jų prašymu;
• Banko dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• dokumentų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos informacijos viešą paskelbimą šaltiniuose, kurie nurodyti Banko įstatuose;
• informacijos pateikimą akcininkams;
• Banko akcininkų sąrašo sudarymą ir pateikimą juridinių asmenų registrui;
• kitų įstatymuose bei teisės aktuose, Banko įstatuose ir Banko administracijos vadovo pareiginiuose nuostatuose
nustatytų pareigų vykdymą.
Administracijos vadovas veikia Banko vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus išimtis, nustatytas
įstatymuose, Banko įstatuose ar Banko organų sprendimuose.
Banko komitetai
Bankas turi nuolat veikiančius nestruktūrinius padalinius – Audito komitetą, Paskolų komitetą ir Rizikų valdymo komitetą.
Šių Banko komitetų sudarymo ir veiklos tvarką, o taip pat šių Banko komitetų narių kompetencijos reikalavimus nustato
priežiūros institucijos teisės aktai, Banko įstatai, atitinkamų Banko komitetų nuostatai ir kiti Banko organų priimti
dokumentai.
Paskolų komitetas nagrinėja paskolų paraiškų dokumentus, sprendžia dėl paskolų suteikimo ir jų sąlygų keitimo, įvertina
paskolos riziką, teikia pasiūlymus dėl paskolų teikimo, paskolų palūkanų normos, paskolų administravimo procedūrų
tobulinimo ir atlieka kitas Paskolų komiteto nuostatuose nustatytas funkcijas. Paskolų komitetą sudaro ir jo veiklą
kontroliuoja bei vertina Banko valdyba.
2025 m. gruodžio 31 d. Paskolų komiteto nariais buvo:
Vardas, pavardė
Pirmininkė
Jurgita Kveragienė
Nariai:
Inga Bačiulienė
Mindaugas Bičkauskas
Agnė Naujokaitienė
Eglė Juknienė
14
Rizikų valdymo komitetas nustato, įvertina, stebi ir kontroliuoja visas rizikos rūšis, su kuriomis susiduria Bankas, taip pat
kontroliuoja priimtinus rizikos parametrus, atlieka kitas Rizikų valdymo komiteto nuostatuose nustatytas funkcijas. Rizikų
valdymo komitetą sudaro ir jo veiklą kontroliuoja Banko valdyba.
2025 m. gruodžio 31 d. Rizikų valdymo komiteto nariais buvo:
Vardas, pavardė
Pirmininkė
Laura Karpinskienė
Nariai:
Modestas Sutkaitis
Lina Bertašienė
Renata Lavrenčuk
Gražina Vilimienė
Audito komitetas stebi Banko vidaus kokybės kontrolės, rizikos valdymo sistemų ir vidaus audito veiksmingumą, stebi ir
užtikrina sklandų Banko finansinės atskaitomybės audito proceso organizavimą, atsako už išorinės audito įmonės Banko
ir Grupės finansinės atskaitomybės auditui atlikti atrankos procedūros atlikimą, koordinuoja ir vertina Banko Vidaus audito
skyriaus darbą, užtikrina tinkamą ir savalaikį informacijos apie Audito komiteto veiklą, audito įmonės priežiūrą, jos rinkimo,
paskyrimo, pakeitimo procesus pateikimą Banko stebėtojų tarybai, Banko visuotiniam akcininkų susirinkimui,
kompetentingoms institucijoms.
2025 m. gruodžio 31 d. Audito komiteto nariais buvo:
Vardas, pavardė
Pirmininkė
Kristina Rinkevičienė
Nariai:
Kęstutis Jovaišas
Jūratė Zarankienė
Justas Šablinskas
Audito komiteto pirmininkei bei komiteto nariams mokamo atlygio dydį nustatė Banko stebėtojų taryba. 2025 m.-2024 m.
Audito komiteto pirmininkei, komiteto nariams buvo mokamas 2 tūkst. eurų mėnesinis atlygis (neatskaičius taikomų
mokesčių).
12. Banko veiklos vidaus kontrolė
Banko veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato įstatymai, priežiūros institucijos teisės aktai ir Banko vidaus teisės
aktai.
Banko veiklos vidaus kontrolę užtikrina patikima bei tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema:
• tinkama Banko organizacinė struktūra, leidžianti užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius
atsakomybės ryšius;
• vidaus informacinė sistema, Banko organų informavimo sistema, leidžianti laiku priimti sprendimus;
• personalo atsakomybė ir kompetencija;
• dviguba veiklos procedūrų kontrolė, rizikos kontrolė ir valdymas;
• tinkamos vidaus kontrolės procedūros;
• periodiškas vidaus kontrolės sistemos vertinimas ir rastų trūkumų šalinimas.
Efektyvi vidaus kontrolės sistema užtikrina tik nuosaikų, o ne absoliutų Banko tikslų pasiekimą ar išlikimą. Organizaciniai
pokyčiai ir priežiūrą atliekančių padalinių požiūris gali turėti esminės įtakos vidaus kontrolės efektyvumui ir sistemą
įgyvendinantiems darbuotojams, todėl Banke nuolat peržiūrimos, atnaujinamos kontrolės priemonės ir darbuotojai
informuojami apie pokyčius.
Vidaus audito skyrius – Banko vidaus audito padalinys, kuriantis vidaus kontrolės sistemos vertinimo metodus,
nagrinėjantis ir vertinantis, ar Banko vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemos yra tinkamos ir veiksmingos, kaip
taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros, tikrinantis, ar prisiimta rizika neviršija Banko nustatytų rizikos limitų ir kaip
laikomasi teisės aktų bei priežiūros institucijos reikalavimų, kaip įgyvendinama Banko veiklos strategija, Banko politikos ir
kaip laikomasi Banko tvarkų ir procedūrų, taip pat atliekantis kitas jo nuostatuose nustatytas funkcijas. Vidaus audito
skyrius veikia nuolat ir yra nepriklausomas nuo kitų Banko struktūrinių padalinių ir darbuotojų. Vidaus audito politiką tvirtina
Banko stebėtojų taryba. Vidaus audito skyriaus darbuotojų pareiginius nuostatus, vidaus audito atlikimo taisykles ir veiklos
planą tvirtina Audito komitetas.
15
13. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis
Bankas, sudarydamas sandorius su susijusiomis šalimis, vadovaujasi rinkoje galiojančiomis panašių sandorių sąlygomis.
14. Informacija apie esamus balsavimo teisių apribojimus
Balsavimo teisės nėra apribotos. Vadovaujantis 2021 m. kovo 5 d. Europos Centrinio Banko sprendimu, Banko akcininkai
visas balsavimo teises Banko visuotiniame akcininkų susirinkime yra perleidę UAB MB valdymas (juridinio asmens kodas
305663422, adresas Č. Sugiharos g. 3, Vilnius).
2026 m. kovo 16 d.
Valdybos pirmininkas ir
administracijos vadovas
M. Arlauskas
16
Banko valdysenos ataskaita
(Vadovybės ataskaitos už 2025 metus priedas)
1. Nuoroda (nuorodos) į taikomą (taikomus) bendrovių valdysenos kodeksą (kodeksus) ir kur jis (jie) viešai
paskelbtas (paskelbti) ir (arba) nuoroda į viešai paskelbtą visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo
praktiką
Bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius
listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso
ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, yra
nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita
paaiškinanti informacija. Bankas vadovaujasi 2019 m. sausio 15 d. patvirtinta Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių
valdysenos kodekso redakcija ir pagal ją parengta valdysenos ataskaitos forma.
2. Jeigu nuo taikomo (taikomų) bendrovių valdymo kodekso (kodeksų) nuostatų nukrypstama ir (arba) jų
nesilaikoma, nuostatos, nuo kurių nukrypstama ir (arba) kurių nesilaikoma, ir to priežastys
Informacija apie Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso nuostatų laikymąsi ir (arba) jų nesilaikymą
pateikiama struktūrizuotoje lentelėje Nr. 2.
2. Struktūrizuota lentelė:
PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS
TAIP / NE /
NEAKTU-
ALU
KOMENTARAS
1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
• Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės
valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos
galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir
(ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius
sprendimus.
Taip
Banko akcininkų balsavimo teises ir kitas
neturtines teises, vadovaujantis 2021 m.
kovo 5 d. Europos Centrinio Banko
sprendimu, įgyvendina UAB „MB
valdymas“, kuriai Banko akcininkai
sutartimi yra perleidę savo balsavimo
teises Banko visuotiniame akcininkų
susirinkime ir kitas neturtines teises.
Bankas užtikrina, kad UAB „MB valdymas“
atstovaujantys ir Banko akcininkų
balsavimo ir kitas neturtines teises
įgyvendinantys asmenys turėtų vienodą
galimybę susipažinti su teisės aktuose
numatyta informacija laikantis
objektyvumo, operatyvumo, nešališkumo
ir lygiateisiškumo principų.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik
tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo,
nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
Taip
Banko įstatinį kapitalą sudaro 101 977 517
paprastųjų vardinių akcijų, kurios visiems
Banko akcininkams suteikia vienodas
teises. Viena akcija suteikia vieną balsą..
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš
anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų
naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
Neaktualu
Banko, kaip uždarosios akcinės
bendrovės, akcijomis nėra prekiaujama
vertybinių popierių biržoje.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik
viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų
bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų
susirinkimo pritarimas.
Ne
Banko įstatuose yra numatyta, kad
sprendimus dėl turto, kurio balansinė vertė
didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo,
perleidimo priima Banko valdyba, tačiau
Banko stebėtojų taryba yra patvirtinusi
sandorių ir sprendimų, kurie nepriskirtini
Banko įprastinei veiklai ir gali turėti
reikšmingą įtaką jo turtui ar
įsipareigojimams, kurių sudarymui Banko
valdymo organai turi gauti stebėtojų
tarybos pritarimą.
17
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir
dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias
galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir
neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta
visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų
užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame
akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį
akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną,
kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.
Taip
Banko visuotinio akcininkų susirinkimo
organizavimo ir dalyvavimo jame
procedūra reglamentuota Banko
įstatuose.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę
susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama
visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš
anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir
(ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo
protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat
rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų
kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią
informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai
prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų
viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų
atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
Neaktualu
Banko akcininkų balsavimo teises ir kitas
neturtines teises, vadovaujantis 2021 m.
kovo 5 d. Europos Centrinio Banko
sprendimu, įgyvendina UAB „MB
valdymas“. Šio juridinio asmens
atstovams informacija yra pateikiama
lietuvių kalba tiesiogiai.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos
galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame
dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti
daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį
balsavimo biuletenį.
Taip
Banko įstatuose numatyta, kad Banko
akcininkams sudaromos galimybės
balsuoti Banko visuotiniame akcininkų
susirinkime tiek asmeniškai jame
dalyvaujant, tiek iš anksto elektroninių
ryšių priemonėmis užpildant bendrąjį
balsavimo biuletenį.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms
rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu
būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių
ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas
perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti
dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
Taip
Banko įstatuose numatyta, kad Banko
akcininkams sudaromos galimybės
balsuoti Banko visuotiniame akcininkų
susirinkime tiek asmeniškai jame
dalyvaujant, tiek iš anksto elektroninių
ryšių priemonėmis užpildant bendrąjį
balsavimo biuletenį.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas
kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį,
siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti
naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie
jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas
užimti) kitas vadovaujamas pareigas.
Taip
Banko visuotinio akcininkų susirinkimo
organizavimo procedūra reglamentuota
Banko įstatuose. Visa Banko visuotiniame
akcininkų susirinkime numatytiems
sprendimams priimti reikalinga informacija
detaliai pateikiama pranešime apie
šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą.
Banko vadovų, kaip apibrėžta Lietuvos
Respublikos bankų įstatyme, tinkamumo
vertinimui ir skyrimui taikomi specialūs
teisės aktuose nustatyti reikalavimai, todėl
pateikiama išsami informacija apie
kandidatus į Banko stebėtojų tarybos
narius.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos
vadovai ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys,
galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip
pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu
naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę.
Taip
Banko visuotiniame akcininkų susirinkime
dalyvauja asmenys, galintys pateikti
informaciją, susijusią su Banko visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarke. Banko
įstatuose taip pat numatyta, kad Banko
visuotiniame akcininkų susirinkime
dalyvauti ir kalbėti turi teisę Banko
stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai,
administracijos vadovas, auditoriaus
išvadą ir finansinių ataskaitų audito
ataskaitą parengęs auditorius. Praktikoje
visuotiniame akcininkų susirinkime pagal
galimybes dalyvauti kviečiami ir Banko
Audito komiteto nariai.
18
2 principas: Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė
• Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo
atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą,
taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.
• Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei
skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų
interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės
gerovę.
Taip
Stebėtojų tarybos darbo reglamente
numatyta, kad Banko stebėtojų tarybos
nariai turi pareigą veikti sąžiningai,
rūpestingai, atsakingai ir protingai Banko
naudai ir jo interesais, atsižvelgiant į
Banko darbuotojų interesus ir visuomenės
gerovę.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti
bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais
akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad
akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės
strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų
sprendimą.
Taip
Banko stebėtojų taryba užtikrina Banko
akcininkų balsavimo teises ir kitas
neturtines teises įgyvendinančios UAB
„MB valdymas“ informavimą apie Banko
strategiją, rizikos valdymą, kontrolę,
ketvirtinius finansinius rezultatus.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama
sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai.
Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti
įtakos juos išrinkę asmenys.
Taip
Banko stebėtojų taryba priimdama
sprendimus vadovaujasi teisės aktų
reikalavimais. Stebėtojų tarybos darbo
reglamente yra nustatyta pareiga Banko
stebėtojų tarybos nariams veikti
sąžiningai, rūpestingi, atsakingai ir
protingai Banko naudai ir jo interesais,
atsižvelgiant į Banko darbuotojų interesus
ir visuomenės gerovę, bet kokiomis
sąlygomis išlaikyti savo analizės,
sprendimų priėmimo ir veiksmų
nepriklausomumą, būti lojaliems Bankui,
nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų
lengvatų, kurios gali kompromituoti jų
nepriklausomumą, aiškiai reikšti savo
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad
Banko stebėtojų tarybos sprendimas gali
pakenkti Bankui.
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos
sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi stebėtojų
tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę,
priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų
lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai
nėra nepriklausomi.
Taip
Banke yra užtikrinama, kad Banko
stebėtojų tarybos nariai galėtų išreikšti
savo nuomonę visais Banko stebėtojų
tarybos posėdžio darbotvarkės
klausimais, kaip numatyta Stebėtojų
tarybos darbo reglamente, o posėdžio
dalyvių atskirosios nuomonės pridedamos
prie Banko stebėtojų tarybos posėdžio
protokolo.
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės
mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir
įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti
ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos
akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar
kita rizika.
Taip
Banko stebėtojų taryba, vykdydama jai
teisės aktuose ir Banko įstatuose
nustatytas funkcijas, prižiūri Banko veiklą,
siekiant užtikrinti, kad Banko strategijos
būtų įgyvendinamos laikantis teisės aktų.
19
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų
aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais),
reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą
informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus
patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus
stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais
klausimais.
Taip
Bankas užtikrina, kad Banko stebėtojų
taryba būtų aprūpinta pakankamais
ištekliais (Banko stebėtojų tarybos
posėdžių sekretoriaus funkcijos
vykdymas, techninių priemonių, skirtų
nuotoliniams posėdžiams organizuoti,
suteikimas. Stebėtojų tarybos darbo
reglamente taip pat numatyta, kad
kiekvienas Banko stebėtojų tarybos narys,
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
• Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir
sąžiningą bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos
nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės
patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių
pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių
turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad
stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių,
nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Taip / Ne
Banko stebėtojų tarybos nariai, išrinkti
2025 m. kovo 21 d. vykusio Banko
visuotinio akcininkų susirinkimo metu,
kolektyviai užtikrina kvalifikacijos,
profesinės patirties ir kompetencijų
įvairovę. Lyčių pusiausvyra Banko
stebėtojų tarybos sudėtyje nėra
užtikrinama.
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai
kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties
augimas.
Taip
Banko įstatuose numatyta, kad Banko
stebėtojų taryba, kurią sudaro 4 (keturi)
nariai, yra renkama Banko visuotinio
akcininkų susirinkimo 4 (ketveriems)
metams. Banko stebėtojų tarybos narių
kadencijų skaičius nėra ribojamas.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai
vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat
neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.
Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų
būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
Taip
Banko stebėtojų tarybos pirmininko
pareigas einantis asmuo neturi jokių kitų
pareigų Banke.
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys
turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų
tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo
profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas
kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų
tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo
mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės
akcininkai.
Taip
Banko stebėtojų tarybos posėdžių
protokole yra fiksuojamas Banko stebėtojų
tarybos nario dalyvavimas šiame
posėdyje. Banko stebėtojų tarybos
posėdis laikomas įvykusiu, kai jame
dalyvauja daugiau kaip 1/2 Banko
stebėtojų tarybos narių. 2025 metais įvyko
40 (keturiasdešimt) Banko stebėtojų
tarybos posėdžių.
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras
jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto
negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar
su bendrove susijusių aplinkybių.
Taip
Visa informacija apie kandidatus į Banko
stebėtojų tarybos narius yra pateikiama iš
anksto prieš Banko visuotinį akcininkų
susirinkimą.
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą
stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip
Banko stebėtojų tarybos nariams atlygio
dydį nustatė Banko visuotinis akcininkų
susirinkimas 2023 m. gegužės 2 d.
sprendimu. Perrinkus stebėtojų tarybos
narius 2025 m. kovo 21 d. naujai
kadencijai, atlygis nebuvo keistas.
20
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo
veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros,
darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip
pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė
nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per
metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę
struktūrą ir veiklos procedūras.
Taip
Ne rečiau kaip kartą per metus Banke yra
vykdomas Banko vidaus valdymo
sistemos veiksmingumo vertinimas, kurio
metu Banko stebėtojų taryba atlieka savo
veiklos įvertinimą. Banko įstatuose
nustatyta Banko stebėtojų tarybos pareiga
atsiskaityti Banko visuotiniam akcininkų
susirinkimui ne rečiau kaip kartą per metus
arba pastarajam pareikalavus.
3 principas: Valdyba
3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė
• Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną,
atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią
patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais
atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra
atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.
Taip
Banko valdyba, užtikrina Banko
stebėtojų tarybos 2023 m. lapkričio 29 d.
patvirtinto UAB Urbo banko strateginio
veiklos plano 2024 – 2026 metams,
įgyvendinimą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas,
atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o
tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be
kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas.
Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į
bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių
poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.
Taip
Atsižvelgiant į tai, kad Banke yra
sudaryta stebėtojų taryba, Banko
valdyba atlieka jai teisės aktuose ir
Banko įstatuose priskirtas funkcijas.
Valdybos darbo reglamente yra
numatyta, kad Banko valdybos nariai turi
laikytis pareigos veikti sąžiningai,
rūpestingai, atsakingai ir protingai Banko
naudai ir jo interesais, atsižvelgdami į
Banko darbuotojų interesų ir visuomenės
gerovę.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir
bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar
bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų
nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones
užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.
Taip
Banko valdyba, vykdydama jai teisės
aktų ir Banko įstatuose priskirtas
funkcijas, užtikrina, kad Banke būtų
laikomasi teisės aktų ir Banko stebėtojų
tarybos patvirtintų politikų, nustato
rizikos valdymo ir kontrolės priemonės,
atskaitomybės tvarką ir periodiškumą.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų
įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos
rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant
užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir
standartų.
Taip
Banko valdyba užtikrina, kad Banke būtų
veiksminga vidaus kontrolės sistema,
būtų sukurti ir skatinami įgyvendinti
veiklos etikos ir profesiniai standartai.
Banke sukurta interesų deklaravimo
sistema, taip pat užtikrinamas pranešimų
apie pažeidimus kanalo veikimas.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į
tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos
pusiausvyrą.
Taip
Skiriant Banko administracijos vadovą
teisės aktų nustatyta tvarka yra
įvertinamas jo tinkamumas eiti šias
pareigas, o taip pat gaunamas priežiūros
institucijos leidimas eiti šias pareigas.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo,
jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų
kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir
kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros.
Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos
pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip
visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo
užduotims tinkamai atlikti.
Taip
Prieš išrenkant Banko valdybos narius
Banko stebėtojų taryba vertina jų
kvalifikaciją, profesinę patirtį ir
kompetenciją. Kandidatas į Banko
valdybos narius gali pradėti eiti pareigas
tik gavus priežiūros institucijos, kuri taip
pat vertina kandidatų į Banko valdybos
narius tinkamumą, leidimą.
21
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija
apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas
pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir
potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti
nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus
renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba
nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti
pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba
kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus
duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame
pranešime.
Taip
Informacija apie kandidatus į Banko
valdybos narius pateikiama Banko
stebėtojų tarybai prieš posėdį, kuriame
planuojama svarstyti klausimą dėl Banko
valdybos narių išrinkimo. Informacija
apie Banko valdybos narius yra
atskleidžiama Banko metinėje
vadovybės ataskaitoje.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su
pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
Taip
Nauji Banko valdybos nariai yra
supažindinami su Banko veiklos
strategija, organizacine struktūra ir
veikla, o taip pat su Banko valdybos nario
pareigomis.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai
kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties
augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas
patvirtinimas.
Taip
Banko įstatuose numatyta, kad Banko
valdyba, kurią sudaro 5 (penki) nariai, yra
renkama Banko stebėtojų tarybos
4 (ketveriems) metams. Jeigu renkami
pavieniai Banko valdybos nariai, jie yra
renkami tik iki veikiančios Banko
valdybos kadencijos pabaigos.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos
arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti.
Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas
tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti
pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
Taip
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos
bankų įstatymo 33 str. 2 dalimi, Banko
valdybos pirmininkas yra ir Banko
administracijos vadovas.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų
skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys
dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės
stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra
sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip
Banko valdybos posėdžių protokole yra
fiksuojamas Banko valdybos nario
dalyvavimas šiame posėdyje. Banko
valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai
jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos
narių. 2025 metais įvyko 98
(devyniasdešimt aštuoni) Banko
valdybos posėdžiai. Banko vidaus teisės
aktuose nėra įtvirtintas Banko stebėtojų
tarybos informavimas apie Banko
valdybos narių posėdžių lankomumą,
nes visi valdybos nariai Banke taip yra
atitinkamų padalinių vadovai, kuriuos su
banku sieja darbo santykiai.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai
nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi,
turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi
nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos
narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių
aplinkybių.
Neaktualu
Banke yra sudaroma Banko stebėtojų
taryba.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos
posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas.
Taip
Banko įstatuose numatyta, kad už veiklą
Banko valdyboje jos nariams įstatymų
nustatyta tvarka gali būti mokamos
tantjemos.
2025 metais Banko valdybos nariai už
darbą Banko valdyboje atlygio negavo.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai
veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams,
atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus
jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi
susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant
Taip
Valdybos darbo reglamente nustatyta
Banko valdybos nario pareiga veikti
sąžiningai, rūpestingi, atsakingai ir
protingai Banko naudai ir jo interesais,
atsižvelgiant į Banko darbuotojų
interesus ir visuomenės gerovę, bet
22
bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir
galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.
kokiomis sąlygomis išlaikyti savo
analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų
nepriklausomumą, būti lojaliems Bankui,
nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų
lengvatų, kurios gali kompromituoti jų
nepriklausomumą, aiškiai reikšti savo
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad
Banko valdybos sprendimas gali
pakenkti Bankui.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo
vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos
tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant
asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo
vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Taip
Ne rečiau kaip kartą per metus Banke yra
vykdomas Banko vidaus valdymo
sistemos veiksmingumo vertinimas,
kurio metu Banko valdyba atlieka savo
veiklos įvertinimą. Šio vertinimo
rezultatai pristatomi Banko stebėtojų
tarybai.
4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
• Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti
efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai
bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos
akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros
diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų
reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų
tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su
planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole,
įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti
stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo
anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.
Taip
Banko stebėtojų tarybos ir Banko
valdybos veiklą reglamentuoja teisės
aktai, Banko įstatai, Stebėtojų tarybos
darbo reglamentas ir Valdybos darbo
reglamentas. Stebėtojų tarybos darbo
reglamente numatyta, kad Banko
stebėtojų tarybos pirmininkas užtikrina
tinkamą komunikaciją ir
bendradarbiavimą tarp Banko
stebėtojų tarybos ir Banko valdybos.
Visi Banko valdybos nariai ar pavieniai
jos nariai yra kviečiami į Banko
stebėtojų tarybos posėdžius
priklausomai nuo į Banko stebėtojų
tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktų
klausimų pobūdžio.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama
rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą
grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu
šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama
juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas
nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų
sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti
šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
Taip
Stebėtojų tarybos darbo reglamente
numatyta, kad Banko stebėtojų tarybos
posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą
per mėnesį. 2025 metais Banko
stebėtojų tarybos posėdžiai buvo
organizuojami pagal kalendorinių metų
pradžioje patvirtintą posėdžių planą.
Valdybos darbo reglamente numatyta,
kad Banko valdybos posėdžiai vyksta
ne rečiau kaip kartą per savaitę. Esant
poreikiui gali būti šaukiami neeiliniai
Banko stebėtojų tarybos ar Banko
valdybos posėdžiai.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti
informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai
pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų
vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su
pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams
turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke
susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti
keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja
visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės
pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti
svarbius bendrovei klausimus.
Taip
Stebėtojų tarybos darbo reglamente ir
Valdybos darbo reglamente yra
numatyta atitinkamai Banko stebėtojų
tarnybos ir Banko valdybos posėdžių
šaukimo tvarka. Apie šaukiamą posėdį
Banko stebėtojų tarybos nariai ar
Banko valdybos nariai yra
informuojami iš anksto. Kartu su šiuo
pranešimu yra pateikiama visa su
posėdžio darbotvarke susijusi
medžiaga.
23
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei
užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės
kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų
tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės
valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos
posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač
tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su
valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.
Taip
Visi Banko valdybos nariai ar pavieniai
jos nariai yra kviečiami į Banko
stebėtojų tarybos posėdžius
priklausomai nuo į Banko stebėtojų
tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktų
klausimų pobūdžio.
5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas
• Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma,
valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami
juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai
interesų konfliktai.
• Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus
organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1 Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias
aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą,
bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma -
valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus.
Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,
atlygio ir audito komitetus.
Neaktualu
Bankas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos bankų įstatymo 36 str. 1 d.
nėra priskiriamas prie bankų, kurie yra
svarbūs dėl savo dydžio, organizacinės
struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties
sudėtingumo, todėl neprivalo sudaryti
skyrimo ir atlygio komitetų. Banke
pagal išorės teisės aktų reikalavimus
yra sudarytas tik Audito komitetas,
pagal vidaus teisė aktų reikalavimus
taip pat ir Rizikų valdymo bei Paskolų
komitetai.
5.1.2 Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris
komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą,
kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris
atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
Neaktualu
Bankas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos bankų įstatymo 36 str. 1 d.
nėra priskiriamas prie bankų, kurie yra
svarbūs dėl savo dydžio, organizacinės
struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties
sudėtingumo, todėl neprivalo sudaryti
skyrimo ir atlygio komitetų.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas
funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats
kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos,
susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam
organui.
Taip
Bankas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos bankų įstatymo 36 str. 1 d.
nėra priskiriamas prie bankų, kurie yra
svarbūs dėl savo dydžio, organizacinės
struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties
sudėtingumo, todėl neprivalo sudaryti
skyrimo ir atlygio komitetų.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų
reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.
Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia
atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant
nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos
pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.
Taip
Banke sudarytus Banko komitetus
sudaro: Audito komitetą – 4 (keturi)
nariai, Paskolų komitetą – 5 (penki)
nariai, Rizikų valdymo komitetą – 5
(penki) nariai. Banko valdybos
pirmininkas nėra jokio Banko komiteto
nariu.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti
pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas
laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti
kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno
komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo
teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus
(kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie
savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat
kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens
duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų,
turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,
Taip / Ne
Banke sudarytų Audito komiteto,
Paskolų komiteto ir Rizikų valdymo
komiteto įgaliojimus ir atskaitomybę
nustato Audito komiteto nuostatai,
patvirtinti Banko stebėtojų tarybos, bei
Paskolų komiteto nuostatai ir Rizikų
valdymo komiteto nuostatai, patvirtinti
Banko valdybos.
Informaciją apie Banke sudarytų
komitetų sudėtį ir funkcijas Bankas
skelbia metinėje vadovybės
24
posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per
praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis
ir veiklos rezultatus.
ataskaitoje, tačiau joje nėra skelbiama
informacija apie Banke sudarytų
komitetų posėdžių skaičių ir atitinkamų
Banko komiteto narių dalyvavimą
posėdžiuose per praėjusius metus. Ši
informacija yra pateikiama Banko
komiteto metinėje veiklos ataskaitoje
atitinkamai Banko stebėtojų tarybai
arba Banko valdybai.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto
nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto
posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti
arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės
darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui
turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su
akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma,
reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
Taip
Banko komitetų posėdžiuose dalyvauja
jo į posėdį pakviesti atsakingi asmenys
(nenumatyta galimybė dalyvauti Banko
komiteto posėdžiuose be šio Banko
komiteto kvietimo). Taip pat Audito
komiteto nuostatuose, Paskolų
komiteto nuostatuose ir Rizikų valdymo
komiteto nuostatuose numatyta
atitinkamo Banko komiteto teisė gauti
jo darbui reikalingą informaciją
5.2. Skyrimo komitetas
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių
ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam
organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų
ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti
įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį,
sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
Neaktualu
Skyrimo komitetas Banke nėra
sudarytas.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo
nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir
administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su
bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
Neaktualu
Skyrimo komitetas Banke nėra
sudarytas.
5.3. Atlygio komitetas
• Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų
nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika
turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą
atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio,
skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų
modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios
leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti
mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų
tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus
atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos
vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos
įgyvendinimą.
Neaktualu
Atlygio komitetas Banke nėra
sudarytas.
5.4 Audito komitetas
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos
teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą.
Taip
Audito komiteto funkcijos yra
reglamentuotos Audito komiteto
nuostatuose.
25
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos,
finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos
vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir
neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti
vykdoma skirtingais būdais.
Taip
Audito komiteto nuostatai numato, kad
Audito komiteto nariai turi teisę
susipažinti su Banko dokumentais,
gauti iš Banko valdybos, darbuotojų ir
Banko administracijos vadovo visą
informaciją apie Banko veiklą.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi
dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai,
atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su
atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų
nariams.
Taip
Audito komiteto nuostatuose numatyta,
kad į Audito komiteto posėdžius gali
būti kviečiami dalyvauti Banko
stebėtojų tarybos nariai, Banko
valdybos nariai, vidaus audito padalinio
vadovas ir kiti Banko vadovaujantys
darbuotojai, nepriklausomi auditoriai.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus
auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba
periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai
tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.
Taip
Audito komiteto nuostatuose numatyta,
kad Audito komitetas tvirtina
dokumentus, kuriuose numatyti vidaus
audito padalinio veiklos principai,
ilgalaikį ir einamųjų metų vidaus audito
planus, kitus veiklos ir veiklos
organizavimo dokumentus. Visos
vidaus audito ataskaitos teikiamos
svarstyti Audito komitetui. Audito
komitetas yra informuojamas apie
išorės auditorių darbo programą ir
vertina audito įmonės
nepriklausomumą.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi
galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę
pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad
bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
Taip / Ne
Banke yra užtikrinamas pranešimo
apie pažeidimus kanalo veikimas.
Audito komitetas 2024 m. spalio mėn.
svarstė klausimą apie Banke veikiantį
pranešimų apie pažeidimus teikimo
kanalą ir rezultatus.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji
nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per
šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų
ataskaitos.
Ne
Audito komiteto nuostatuose numatyta,
kad Audito komitetas ne rečiau kaip
kartą per metus iki Banko visuotinio
akcininkų susirinkimo, kuriame
tvirtinamas Banko finansinių ataskaitų
rinkinys, teikia Audito komiteto veiklos
ataskaitą Banko stebėtojų tarybai.
6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
• Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti
interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių
interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
• Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir
skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo
vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus,
darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų
konkrečioje bendrovėje.
6.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti
situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali
prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto
atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per
protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį
išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie
tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir,
jeigu įmanoma, vertę.
Taip
Tiek Etikos kodekse, tiek Stebėtojų
valdybos darbo reglamente ir
Valdybos darbo reglamente yra
įtvirtinta, kad Banko stebėtojų tarybos
nariai ir Banko valdybos nariai turi
vengti interesų konfliktų situacijų tarp
asmeninių interesų ir Banko interesų,
informuoti apie tokių atsiradimą ir
nusišalinti balsuojant klausimais, kurie
sukelti interesų konfliktą.
26
7 principas: Bendrovės atlygio politika
• Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią
galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos
vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę
bendrovės strategiją.
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir
atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.
Taip/ Ne
Atlygio politika yra peržiūrima
reguliariai, ne rečiau kaip kartą per
metus. Atlygio politika nėra skelbiama
viešai Banko interneto svetainėje.
Esminė informacija apie atlygio politiką
yra atskleidžiama vadovybės
ataskaitoje.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant
fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio,
skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius,
išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada
bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti
mokėjimus.
Taip
Atlygio politika reglamentuoja visas
Banke taikomas atlygio formas.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų
numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas,
nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės
veiklos rezultatų.
Taip
Atlygio politikoje yra numatytas
fiksuoto atlygio Banko stebėtojų
tarybos nariams mokėjimas, kuris
nepriklauso nuo Banko veiklos
rezultatų
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją
apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti
nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio
dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti
mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
Taip
Atlygio politikoje numatyta, kad
darbuotojui mokama kompensacija
nutraukiant darbo santykius negali būti
didesnė nei 6 mėn. darbuotojo gauto
vidutinio darbo užmokesčio dydžio
suma. Banko valdymo organo
sprendimu gali būti mokama didesnė
išmoka negu aukščiau nurodyta.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis
sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami
informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju,
kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų
būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių
suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai
turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas,
susijusias su akcijų įsigijimu.
Neaktualu
Banke nėra taikoma skatinimo
finansinėmis priemonėmis sistema.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje
informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia
dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio
politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais.
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo
įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio
informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės
atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais
metais.
Ne
Informacija apie Atlygio politikos
įgyvendinimą atskleidžiama Banko
vadovybės ataskaitoje tokia apimtimi,
kaip nustato teisės aktų reikalavimai.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis
atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias
kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama
akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų
susirinkimas.
Neaktualu
Atlygio politiką tvirtina Banko stebėtojų
taryba. Atlygio dydį Banko stebėtojų
tarybos nariams nustato Banko
visuotinis akcininkų susirinkimas.
27
8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje
• Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar
abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant
bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai
apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis,
turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų
gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.
Taip
Bankas gerbia visų interesų turėtojų
teises ir teisėtus interesus. Detalesnė
informacija atskleidžiama Tvarumo
ataskaitoje už 2024 metus, kuri
paskelbta Banko interneto svetainėje.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės
valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,
konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės
valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.
Taip
Banko sudaro sąlygas interesų
turėtojams dalyvauti Banko
valdysenoje atlikdamas dvejopo
reikšmingumo vertinimą ir rengdamas
Banko tvarumo ataskaitą. Banke
sudaryta ir veikia Darbo taryba.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.
Taip
Banko sudaro sąlygas interesų
turėtojams dalyvauti Banko
valdysenoje atlikdamas dvejopo
reikšmingumo vertinimą, kurį atliekant
yra pateikiama susipažinti reikiama
informacija, ir rengdamas Banko
tvarumo ataskaitą.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos
konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką
priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.
Taip
Banke yra užtikrinamas pranešimo
apie pažeidimus kanalo veikimas. Šis
kanalas pasiekiamas tiek Banko
darbuotojams, tiek tretiesiems
asmenims. Informacija apie gautą
reikšmingą pranešimą apie pažeidimą
yra teikiama Banko valdybai ir Banko
stebėtojų tarybai nedelsiant, o ne
rečiau kaip kartą per metus Banko
valdybai ir Banko stebėtojų tarybai yra
pateikiama ataskaita apie visus per
praėjusius metus gautus ir
išnagrinėtus pranešimus apie
pažeidimus.
9 principas: Informacijos atskleidimas
• Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės
klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir
komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės
viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet
neapsiribojant:
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
Taip
Informacija atskleidžiama viešai
ketvirtinėse ir metinėse Banko
finansinėse ataskaitose.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;
Taip
Informacija atskleidžiama viešai
ketvirtinėse ir metinėse Banko
finansinėse ataskaitose.
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų
paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais
asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų
tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;
Taip
Informacija atskleidžiama viešai
ketvirtinėse ir metinėse Banko
finansinėse ataskaitose.
28
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų
yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas
akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių
valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;
Taip
Banko stebėtojų tarybos sudėtis ir
Banko valdybos sudėtis viešai
skelbiama Banko interneto svetainėje.
Taip pat informacija apie Banko
stebėtojų tarybos narius ir Banko
valdybos narius atskleidžiama viešai
metinėse finansinėse ataskaitose.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių
skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus,
taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;
Taip / Ne
Informacija apie Banko komitetų sudėtį
yra atskleidžiama Banko vadovybės
ataskaitoje. Informacija apie Banko
komitetų posėdžių skaičių ir narių
dalyvavimą posėdžiuose nėra
atskleidžiama.
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės
rizikos valdymo ir priežiūros politiką;
Taip
Informacija apie Banko rizikos
valdymą yra atskleidžiama Banko
vadovybės ataskaitoje bei ketvirtinėse
ir metinėse Banko finansinėse
ataskaitose.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;
Taip
Informacija apie Banko sandorius su
susijusiomis šalimis atskleista Banko
finansinių ataskaitų 27 pastaboje.
.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais
interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika,
darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas
bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais,
tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
Taip
Informacija yra atskleidžiama Banko
vadovybės ataskaitoje ir Tvarumo
ataskaitoje.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;
Taip
Informacija atskleidžiama viešai
Banko vadovybės ataskaitoje bei
ketvirtinėse ir metinėse Banko
finansinėse ataskaitose.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija
iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus
investicinius projektus.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos
neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos
atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.
Taip
Informacija atskleidžiama Banko
tvarumo ataskaitoje už 2024 metus,
kuri skelbiama Banko interneto
svetainėje.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti
kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių
grupės konsoliduotus rezultatus.
Neaktualu
Bankas 2025 m. gruodžio 31 d.
neturėjo patronuojamųjų įmonių.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės
priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę
patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų
paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo
iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau
reglamentuojama 7 principe.
Taip
Informacija atskleidžiama viešai
Banko vadovybės ataskaitoje.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie
akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos
gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti
atskleidžiama visiems ir vienu metu.
Taip
Informacija yra atskleidžiama vienu
metu ir vienoda apimtimi lietuvių kalba,
o esant poreikiui, įvertinus
informacijos pobūdį – ir anglų kalba.
10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
• Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės
padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių
finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos
Taip
Banko finansinės padėties ir finansinių
veiklos rezultatų, Banko konsoliduotų
metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir
29
finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma
audito įmonė.
metinėje vadovybės ataskaitoje
pateikiamos finansinės informacijos
patikrinimą pagal Tarptautinius audito
standartus, priimtus taikyti Europos
Sąjungoje, atlieka nepriklausoma
audito įmonė.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų
taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba.
Taip
Siūlomą pasirinkti audito įmonę
atrenka Audito komitetas ir teikia
siūlymą Banko stebėtojų tarybai, kuri
pasiūlymą dėl audito įmonės
pasirinkimo teikia Banko visuotiniam
akcininkų susirinkimui.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už
suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti
viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės
valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti
visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Neaktualu
Audito įmonė 2025 metais neteikė
Bankui jokių kitų ne audito paslaugų ir
nėra už tai gavusi iš Banko jokio
mokesčio.
3. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą – apibūdinamas su finansine atskaitomybe susijusios rizikos
valdymas, rizikos mažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema
Bankas informaciją apie rizikos mastą ir rizikos valdymą pateikia 2025 m. finansinių ataskaitų 27 ir 28 pastabose.
Informacija apie Banke įdiegtą vidaus kontrolės sistemą pateikiama 2025 m. vadovybės ataskaitos 12 punkte.
4. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus
Informacija aprašyta 2025 m. finansinės ataskaitos 1 pastaboje „Bendroji informacija“.
5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37
2
straipsnyje
(nurodant sandorio šalis (juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir
saugomi duomenys apie šį asmenį, buveinė (adresas); fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai)
ir sandorio vertę)
2025 m. gruodžio 31 d. Bankas neturėjo sandorių su susijusiomis šalimis.
6. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir šių teisių aprašymas
Informacija aprašyta 2025 m. finansinės ataskaitos 1 pastaboje „Bendroji informacija“.
7. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus, tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių
turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba
sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių
turėtojo
Informacija aprašyta 2025 m. finansinės ataskaitos 1 pastaboje „Bendroji informacija“.
8. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų
pakeitimus
Plačiau aprašoma 2025 m. vadovybės ataskaitos 11 punkte „Banko valdymas“.
30
9. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus
Plačiau aprašoma 2025 m. vadovybės ataskaitos 11 punkte „Banko valdymas“.
10. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši
informacija nenustatyta įstatymuose
Plačiau aprašoma 2025 m. vadovybės ataskaitos 11 punkte „Banko valdymas“.
11. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis
Plačiau aprašoma 2025 m. vadovybės ataskaitos 11 punkte „Banko valdymas“.
12. Įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su
tokiais aspektais, kaip pavyzdžiui amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, aprašymas, šios politikos tikslai,
jos įgyvendinimo būdai ir rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu įvairovės politika netaikoma, paaiškinamos
netaikymo priežastys
Banko Personalo politikoje yra įtvirtintas lygybės, įvairovės ir įtraukties principas. Vadovaujantis šiuo principu Banke yra
siekiama sukurti aplinką, kurioje vertinamos ir gerbiamos įvairios asmenybės, jų patirtys, kultūriniai bei socialiniai skirtumai.
Tai yra svarbus organizacijos tvarumo veiksnys, leidžiantis gerinti darbo atmosferą, didinti darbuotojų pasitenkinimą bei
pasiekti geresnių veiklos rezultatų. Banke yra stebimi lyčių balanso vadovaujančiose pareigose rodikliai, darbuotojų
amžiaus bei kiti rodikliai, siekiant užtikrinti šio principo vykdymą.
Banko Tvarumo politikoje nustatyta, kad Bankas savo veikloje atsižvelgia į socialinius aspektus, skatina pagarbą žmogaus
teisėms, įvairovę, įtrauktį bei užtikrina sąžiningas darbo sąlygas. Bankas remia socialines iniciatyvas, kurios prisideda prie
ekonominės ir socialinės gerovės didinimo.
13. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus (jų esmė, sąlygos)
Bankas duomenų apie akcininkų tarpusavio susitarimus neturi.
VIDAUS KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS
Vidaus kontrolė – tai Banko organų, komitetų ir darbuotojų įgyvendinamas kompleksinis ir nenutrūkstamas procesas, kuris
skirtas nustatyti rizikos veiksnius bei nuosaikiai užtikrinti, kad:
• Banko veikla, naudojant Banko turtą ir kitus materialinius bei nematerialinius išteklius, bus veiksminga, apsaugota
nuo galimų nuostolių (veiklos tikslas);
• finansinė ir kita informacija, naudojama tiek Banko viduje, tiek priežiūros tikslais ar kitų trečiųjų asmenų, bus
patikima, tinkama ir pateikiama laiku (informacinis tikslas);
• Banko veikla atitiks galiojančius taikytinus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, priežiūros
institucijų reikalavimus, Banko strategiją ir Banko vidaus teisės aktų nuostatas (atitikties tikslas).
Vidaus kontrolės sudėtinės dalys yra kontrolės aplinka, rizikos vertinimas, kontrolės veikla, komunikacija bei stebėsena.
Pagrindiniai vidaus kontrolės organizavimo principai: 1) visapusiškumas, 2) daugiasluoksniškumas, 3) atskaitomybė, 4)
savarankiškumas ir atsakomybė, 5) funkcijų atskyrimas ir interesų konflikto vengimas, 6) skaidrumas ir atsekamumas.
Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistema organizuojama remiantis Trijų linijų modeliu (angl. The three lines model), kuris
padeda pasiekti Banko tikslus ir sustiprinti rizikų valdymą. Priežiūros funkcijas atliekantys organai (Banko stebėtojų taryba
ir jos įsteigti komitetai, Banko valdyba), vadovybė (Administracijos vadovas, jo pavaduotojai ir tarnybų direktoriai), pirma ir
antra linijos bei trečia linija (vidaus auditas) turi atskiras atsakomybes, tačiau visa jų veikla derinama su Banko tikslais.
Trijų linijų modelio pagrindas yra reguliarus ir efektyvus koordinavimas, bendradarbiavimas ir komunikavimas.
Veiksminga vidaus kontrolės sistema užtikrina, kad rizikos, turinčios įtakos veiklai, yra nustatytos ir nuolat vertinamos,
vadovaujantis Banko Rizikos valdymo politikoje nustatytais principais. Siekiant tinkamai įvertinti naujas rizikos rūšis, vidaus
kontrolės sistema periodiškai peržiūrima.
31
Banko vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas vertinamas tiek nuolat, tiek periodiškai. Vidaus kontrolės procedūros
Banke vykdomos visais valdymo lygiais, įtraukiant kiekvieną darbuotoją, kuris atlikdamas savo pareigas, ne tik dalyvauja
vidaus kontrolės procese, bet ir pagal savo kompetenciją nuolat vertina vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą bei
informuoja apie nustatytus vidaus kontrolės sistemos ir / ar rizikos valdymo trūkumus. Rizikos valdymo ir atitikties funkciją
vykdančių bei kitų padalinių, atliekančių kontrolės funkcijas, darbuotojai analizuoja vidaus kontrolės sistemos
veiksmingumą, inicijuoja taisyklių ir procedūrų tobulinimą, rastų trūkumų šalinimą, nustatytu periodiškumu, bet ne rečiau
kaip kartą per metus įvertina rizikas ir pateikia atitinkamas ataskaitas. Rizikingiausių Banko veiklos sričių vertinimas yra
neatsiejama kasdieninės veiklos dalis, o periodinį vertinimą atlieka vidaus bei išorės auditas.
2026 m. kovo 16 d.
Valdybos pirmininkas ir
administracijos vadovas
M. Arlauskas
32
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
Bankas
Turtas
Pastabos
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke
Grynieji pinigai
14 686
16 450
Lėšos centriniame banke
4
68 011
112 787
82 697
129 237
Lėšos bankuose ir kitose kredito, finansų institucijose
5
9 968
16 407
Išvestinės finansinės priemonės, apskaitytos tikrąja verte
12
1
7
Skolos vertybiniai popieriai
6
91 604
61 639
Paskolos ir gautinos sumos
Paskolos klientams
7
526 082
393 747
Finansinė nuoma
7
19 077
20 802
545 159
414 549
Investicijos į patronuojamąsias įmones
10
-
1 773
Kitos nuosavybės priemonės
27
27
Ilgalaikis materialusis turtas
8
2 554
2 908
Ilgalaikis nematerialusis turtas
9
262
252
Turto nuomos teise valdomas turtas
8
6 037
6 488
Mokesčių turtas
Einamojo laikotarpio mokesčių
739
-
Atidėtųjų mokesčių
22
184
175
923
175
Kitas turtas
11
1 021
1 324
Turto iš viso
740 253
634 786
(tęsinys kitame puslapyje)
33
Bankas
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
Pastabos
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms
-
-
Išvestinės finansinės priemonės
12
11
3
Įsipareigojimai klientams
13
654 753
557 285
Išleisti skolos vertybiniai popieriai
14
6 850
2 269
Atidėjiniai
235
191
Mokesčių įsipareigojimai
Einamojo laikotarpio mokesčių
-
320
Atidėtųjų mokesčių
-
-
-
320
Kiti įsipareigojimai
15
10 288
10 427
Įsipareigojimai iš viso
672 137
570 495
Akcininkų nuosavybė
Įregistruotas akcinis kapitalas
1, 16
50 989
43 492
Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)
11 485
8 063
Kiti rezervai
16
5 642
12 736
Akcininkų nuosavybė iš viso
68 116
64 291
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė iš viso
740 253
634 786
Aiškinamasis raštas, pateikiamas nuo 39 iki 94 puslapio, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės
ataskaitos buvo patvirtintos išleidimui 2026 m. kovo 16 d.. Šias finansines ataskaitas Banko vardu pasirašė:
Valdybos pirmininkas ir administracijos
vadovas
M. Arlauskas
Apskaitos departamento direktorė, vyriausioji
finansininkė
L. Bertašienė
34
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA
Bankas
Pastabos
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Palūkanų pajamos
18
38 423
35 796
Palūkanų sąnaudos
18
(14 569)
(12 845)
Grynosios palūkanų pajamos
23 854
22 951
Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos
19
3 314
3 914
Paslaugų mokesčių ir komisinių sąnaudos
19
(447)
(376)
Grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos
2 867
3 538
Operacijų užsienio valiuta pelnas grynąja verte
20
1 887
2 461
Operacijų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis rezultatas
grynąja verte
12
41
(36)
Operacijų investiciniu turtu rezultatas grynąja verte
-
16
Patronuojamosios įmonės pardavimo pajamos
10
344
-
Dividendai iš Banko patronuojamųjų įmonių
-
452
Kitos pajamos
54
981
Veiklos pajamų iš viso
29 047
30 363
Paskolų ir kito finansinio turto vertės pokytis
27
(967)
(624)
Veiklos pajamos po vertės sumažėjimo
28 080
29 739
Atlyginimai ir priedai
21
(12 564)
(11 728)
Nusidėvėjimas
(717)
(593)
Amortizacija
(173)
(348)
Turto nuomos teise valdomo turto nusidėvėjimas
(1 309)
(1 220)
Kitos veiklos sąnaudos
21
(6 625)
(6 608)
Veiklos sąnaudų iš viso
(21 388)
(20 497)
Veiklos pelnas (nuostoliai)
6 692
9 242
Pelno mokesčio sąnaudos
22
(1 167)
(1 861)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)
5 525
7 381
Priskirtina: Banko akcininkams
5 525
7 381
Aiškinamasis raštas, pateikiamas nuo 39 iki 94 puslapio, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės
ataskaitos buvo patvirtintos išleidimui 2026 m. kovo 16 d. Šias finansines ataskaitas Banko vardu pasirašė:
Valdybos pirmininkas ir administracijos
vadovas
M. Arlauskas
Apskaitos departamento direktorė, vyriausioji
finansininkė
L. Bertašienė
35
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą
Materialiojo turto perkainojimo pokytis
-
-
Materialiojo turto nusidėvėjimo perkėlimas, įvertinus mokesčių įtaką
-
-
Kiti
-
-
Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą
-
-
Straipsniai, kurie vėliau gali būti/bus perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą
-
-
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), grynasis mokestinis rezultatas
-
-
Metų pelnas
5 525
7 381
Iš viso bendrųjų pajamų per metus
5 525
7 381
Priskirtina:
Banko akcininkams
5 525
7 381
Aiškinamasis raštas, pateikiamas nuo 39 iki 94 puslapio, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės
ataskaitos buvo patvirtintos išleidimui 2026 m. kovo 16 d. Šias finansines ataskaitas Banko vardu pasirašė:
Valdybos pirmininkas ir administracijos
vadovas
M. Arlauskas
Apskaitos departamento direktorė, vyriausioji
finansininkė
L. Bertašienė
36
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
Bankas
Pastabos
Įregistruotas
akcinis kapitalas
Nepaskirstytas
pelnas
(nuostoliai)
Ilgalaikio
materialiojo
turto
perkainojimo
rezervas
Kiti rezervai
Iš viso
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.
35 468
8 977
-
12 287
56 732
Pelnas (nuostoliai)
-
7 381
-
-
7 381
Kitos bendrosios pajamos
(sąnaudos)
-
-
-
-
-
Įmonių sujungimo įtaka
681
-
681
Dividendų išmokėjimas
(503)
(503)
Akcinio kapitalo didinimas
8 024
(8 024)
-
-
-
Pervedimai į rezervus
-
(449)
-
449
-
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
43 492
8 063
-
12 736
64 291
Pelnas (nuostoliai)
-
5 525
-
-
5 525
Kitos bendrosios pajamos
(sąnaudos)
-
-
-
-
-
Pervedimai į rezervus
-
(403)
403
-
Dividendų išmokėjimas
-
(1 700)
-
-
(1 700)
Akcinio kapitalo didinimas
7 497
-
-
(7 497)
-
Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.
50 989
11 485
-
5 642
68 116
Aiškinamasis raštas, pateikiamas nuo 39 iki 94 puslapio, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės
ataskaitos buvo patvirtintos išleidimui 2026 m. kovo 16 d. Šias finansines ataskaitas Banko vardu pasirašė:
Valdybos pirmininkas ir administracijos
vadovas
M. Arlauskas
Apskaitos departamento direktorė, vyriausioji
finansininkė
L. Bertašienė
37
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
Bankas
Pastab
os
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos
Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)
5 525
7 381
Nepiniginių pajamų ir sąnaudų atstatymai
Nusidėvėjimas ir amortizacija
8, 9
2 199
2 161
Ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo ir turto, skirto parduoti bei investicinio
turto pardavimo (pelnas) nuostoliai
7
(969)
Gauti dividendai iš patronuojamosios įmonės
-
(452)
Paskolų vertės sumažėjimas
27
967
624
Patronuojamosios įmonės pardavimo rezultatas
(344)
Palūkanų pajamos už klientams suteiktas paskolas
(33 268)
(28 954)
Palūkanų išlaidos už įsipareigojimus
14 569
12 845
Išvestinių priemonių perkainojimas
12
14
(39)
Sukauptų atostoginių eliminavimas
(6)
41
Pelno mokesčio sąnaudos
22
1 167
1 861
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas
(798)
120
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos prieš apyvartinio turto ir
įsipareigojimų pokyčius
(9 968)
(5 381)
Apyvartinio turto ir įsipareigojimų pokytis
Privalomųjų rezervų pasikeitimai
(1 621)
(904)
Lėšų pasikeitimai finansų institucijose
48
(649)
Paskolos klientams
(132 679)
(90 739)
Gautinos sumos iš finansinės nuomos
1 703
4 424
Įsipareigojimų bankams ir kitoms kredito institucijoms pasikeitimai
-
(33)
Įsipareigojimų klientams pasikeitimai
96 945
74 113
Kito turto ir įsipareigojimų pasikeitimai
1 593
1 399
Pokytis
(34 011)
(12 389)
Gautos palūkanos už klientams suteiktas paskolas ir finansinę nuomą
32 711
28 572
Sumokėtos palūkanos už įsipareigojimus
(14 031)
(10 539)
Sumokėtas pelno mokestis
(2 227)
(2 919)
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos po pelno mokesčio
(27 526)
(2 656)
(tęsinys kitame puslapyje)
38
Bankas
Pastab
os
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Pinigų srautai iš investicinės veiklos
Ilgalaikio investicinio, materialiojo bei nematerialiojo turto įsigijimas
(621)
(3 189)
Įplaukos iš investicinio, materialiojo ir nematerialiojo turto pardavimo
-
5 840
Patronuojamosios įmonės pardavimas
2 117
-
Gauti dividendai iš patronuojamosios įmonės
-
452
Skolos vertybinių popierių išpirkimas
10 656
21 171
Skolos vertybinių popierių įsigijimas
(40 621)
(26 858)
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos
(28 469)
(2 584)
Pinigų srautai iš finansinės veiklos
Išmokėti dividendai
(1 700)
(503)
Išleistos obligacijos
6 850
17
Išpirktos obligacijos
(2 269)
-
Nuomos mokėjimų pagrindinės sumos dalis
(1 423)
(1 325)
Gautos paskolos
4 941
8 891
Grąžintos paskolos
(4 843)
(9 603)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos
1 556
(2 523)
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui
(113)
(31)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)
(54 552)
(7 794)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.
140 614
148 408
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.
23
86 062
140 614
Aiškinamasis raštas, pateikiamas nuo 39 iki 94 puslapio, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Šios finansinės ataskaitos buvo patvirtintos išleidimui 2026 m. kovo 16 d. Šias finansines ataskaitas Banko vardu pasirašė:
Valdybos pirmininkas ir administracijos
vadovas
M. Arlauskas
Apskaitos departamento direktorė, vyriausioji
finansininkė
L. Bertašienė
39
1 pastaba Bendroji informacija
UAB Urbo bankas (toliau – Bankas) buvo įkurtas 1992 m. lapkričio 24 d. (kaip KB Ancorobank), o 1997 m. sausio 16 d.
buvo reorganizuotas į UAB Medicinos bankas. 2024 m. vasario 1 d. UAB Medicinos bankas pakeitė pavadinimą ir tapo
Urbo banku.
Banko buveinės adresas yra: Konstitucijos pr. 18B, Vilnius, Lietuva.
Bankas priima indėlius ir teikia paskolas, vykdo piniginius ir dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutą bei teikia garantijas
savo klientams. Bankas taip pat prekiauja vertybiniais popieriais, teikia konsultacines ir saugojimo paslaugas. Bankas
paslaugas teikia verslo klientams ir fiziniams asmenims.
2025 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje Bankas turėjo 25 klientų aptarnavimo padalinius įvairiuose Lietuvos regionuose.
2025 m. gruodžio 31 d. Banke dirbo 281 darbuotojai (2024 m. gruodžio 31 d. – 280 darbuotojų).
2025 m. gruodžio 31 d. Banko akcininkai buvo šie:
Turimų
paprastųjų akcijų
skaičius
Nuosavybės
dalis (proc.)
p. Konstantinas Karosas
91 909 763
90,13
„Western Petroleum“ Ltd.
10 067 754
9,87
Iš viso
101 977 517
100,00
2024 m. gruodžio 31 d. Banko akcininkai buvo šie:
Turimų
paprastųjų akcijų
skaičius
Nuosavybės
dalis (proc.)
p. Konstantinas Karosas
78 395 759
90,13
„Western Petroleum“ Ltd.
8 587 856
9,87
Iš viso
86 983 615
100,00
2025 m. gruodžio 31 d. Banko akcinį kapitalą sudarė 101 977 517 paprastųjų akcijų kurių kiekvienos nominali vertė yra
0,50 eurų (2024 m. gruodžio 31 d. – 86 983 615 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 0,50 eurų).
2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo visiškai apmokėtos.
2021 m. kovo 12 d. sutartimi, įskaitant 2023 m. lapkričio 24 d. pakeitimą Nr. 1, p. Konstantinas Karosas ir Western
Petroleum Limited perleido visas balsavimo teises Banko visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovei UAB MB valdymas.
Perleidus balsavimo teises, UAB MB valdymas turi teisę balsuoti visomis Banko akcijomis Banko visuotiniame akcininkų
susirinkime.
40
2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai
Atitikimo patvirtinimas
Finansinės ataskaitos (toliau – finansinės ataskaitos) yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės
standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES).
Vertinimo pagrindas
Šios finansinės ataskaitos parengtos istorinės savikainos principu, išskyrus finansinį turtą, apskaitytą tikrąja verte per pelno
(nuostolių) ataskaitą, galimą parduoti finansinį turtą ir investicinį turtą, kuris yra apskaitytas tikrąja verte, ir pastatus, kurie
yra apskaitomi perkainota verte.
Funkcinė ir pateikimo valiuta
Šios finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais, kuri yra Banko funkcinė valiuta, nebent nurodyta kitaip.
Veiklos tęstinumas
Įmonės vadovybė yra užtikrinta, kad Bankas turi pakankamus resursus ateities veiklos tęstinumui užtikrinti. Atliekant šį
vertinimą, vadovybė apsvarstė didelį kiekį informacijos, įskaitant pelningumo projekcijas, kapitalo reikalavimus ir
finansavimo poreikį. Svarstymai taip pat apėmė pagrįstai galimus ekonominio nuosmukio scenarijus ir jų galimą poveikį
Banko pelningumui, kapitalo pakankamumui bei likvidumui.
Naujų ir peržiūrėtų standartų ir jų paaiškinimų įtaka finansinėms ataskaitoms
Šiuo metu galiojantys standartai, jų taikymas ir aiškinimai
Šiuo metu galioja toliau išvardyti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) išleisti ir ES priimti persvarstyti
standartai, egzistuojančių standartų papildymai ir išaiškinimai, kuriuos Bankas pritaikė šiais metais:
• 21-ojo TAS „Užsienio valiutų kursų pokyčio įtaka“ pataisos: konvertavimo trūkumas (galioja metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2025 m. sausio 1 d.).
Aukščiau išvardintų standartų pakeitimų pritaikymas, neturėjo reikšmingos įtakos Banko finansinėms ataskaitoms.
Išleisti, bet dar neįsigalioję standartai
Bankas nepritaikė šių TFAS, kurie jau yra patvirtinti šių finansinių ataskaitų pasirašymo datą, bet dar neįsigalioję:
• Kasmetiniai TFAS patobulinimai – 11 redakcija (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2026 m. sausio
1 d.);
• Sutartys, susijusios su nuo gamtos priklausoma elektros energija: 9 TFAS ir 7 TFAS pakeitimai (galioja metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2026 m. sausio 1 d.);
• Finansinių priemonių klasifikavimo ir vertinimo pakeitimai (9 TFAS ir 7 TFAS pataisos) (galioja metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2026 m. sausio 1 d.);
• 18-ojo TFAS „Pateikimas ir atskleidimas finansinėse ataskaitose“ (galioja metiniams laikotarpiams,
prasidedantiems 2027 m. sausio 1 d.).
Bankas mano, kad šių standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas neturės reikšmingos įtakos
Banko finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.
TASV išleisti, bet ES dar nepatvirtinti standartai ir aiškinimai
Šiuo metu ES priimti TFAS beveik nesiskiria nuo standartų, patvirtintų Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV),
išskyrus žemiau išvardintus standartus, šiuo metu galiojančių standartų ir išaiškinimų pakeitimus, kurie dar nebuvo
patvirtinti ES (žemiau esančios galiojimo datos taikomos TFAS pilna apimtimi):
• 19-ojo TFAS „Patronuojamosios įmonės be viešosios atskaitomybės“ atskleidimai (galioja metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2027 m. sausio 1 d.);
• 21-ojo TAS „Užsienio valiutų kursų pokyčio įtaka“ pataisos: Perskaičiavimas į hiperinfliacinę pateikimo valiutą
(galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2027 m. sausio 1d.);
• 19-ojo TFAS „Patronuojamosios įmonės be viešosios atskaitomybės“ pataisos (galioja metiniams laikotarpiams,
prasidedantiems 2027 m. sausio 1d.).
Bankas mano, kad šių standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas neturės reikšmingos įtakos
Banko finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.
41
Informacija apie segmentus
Banko veiklą sąlyginai galima suskirstyti į šiuos tris segmentus:
• kasdienės bankininkystės paslaugos ir skolinimas – apima tradicines paslaugas Banko klientams – smulkaus ir
vidutinio verslo įmonėms, namų ūkiams, įskaitant paskolų, finansinės nuomos ir bankinių paslaugų teikimą
klientams;
• iždas – apima bankinę iždo veiklą, įskaitant vertybinių popierių ir likvidumo portfelio valdymą, valiutos keitimą ir
kitas veiklas;
kita veikla – apima bankinę veiklą, kuri nepatenka į aukščiau paminėtus veiklos segmentus.
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai
Bankas pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai Bankas, remiantis finansinės priemonės
sutartyje numatytomis sąlygomis, tampa viena iš sandorio šalių.
Pagal 9-ąjį TFAS Finansinis turtas – pinigai ir pinigų ekvivalentai, sutartinės teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą,
sutartinės teisės pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis, kitų įmonių
nuosavybės priemonės ir sutartys, pagal kurias bus arba gali būti atsiskaitoma pačios įmonės nuosavybės priemonėmis.
Finansinis turtas yra skirstomas:
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant
bendrosiomis pajamomis;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu
ar nuostoliais.
Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
• finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje
nustatytus pinigų srautus;
• dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės
sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.
Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis, jei
tenkinamos abi šios sąlygos:
• finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje nustatytus pinigų
srautus ir parduodant finansinį turtą;
• dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės
sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.
Finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, priskiriamas tas
finansinis turtas, kuris nepriskiriamas Finansiniam turtui vertinamam amortizuota savikaina ir Finansiniam turtui
vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis, punktuose nurodytoms
finansinio turto grupėms. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas gali būti neatšaukiamai priskiriamas finansiniam turtui ,
vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, jei toks priskyrimas panaikina arba
sumažina finansinių priemonių vertinimo ir pripažinimo prieštaravimus (apskaitos neatitikimus). Šis finansinis turtas vėliau
negali būti perkeliamas į kitą finansinio turto grupę.
Finansinio turto kategorija nustatoma šio turto įsigijimo metu.
Finansinio turto pripažinimo momentas
Visi įprastiniai finansinio turto įsigijimai ir pardavimai, kuriems egzistuoja reguliuojančios institucijos ar rinkos susitarimų
nustatytas laikotarpis, per kurį vertybiniai popieriai turi būti perduoti pirkėjui, apskaitoje pripažįstami atsiskaitymo metu, t.
y. tada, kai turtas pristatomas Bankui arba kai Bankas jį pristato pirkėjui. Sandorio sudarymo dieną pripažįstamas
nebalansinis įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansinį turtą, kuris nurašomas atsiskaitymo už vertybinius popierius metu.
Suteiktos paskolos yra apskaitomos amortizuota savikaina: iš paskolos pirminio pripažinimo metu įvertintos savikainos
(kurią skaičiuojant įtraukiamos tiesioginės sandorio sudarymo išlaidos) atimami pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimai,
sukaupto skirtumo tarp savikainos ir išpirkimo sumos amortizacija ir paskolos vertės sumažėjimo nuostoliai.
Verslo modelio įvertinimas. Banko verslo modelio tikslas yra surinkti sutartinius pinigų srautus (held-to-collect), kai pinigų
srautai yra vien tik pagrindinės sumos ir palūkanų nuo pagrindinės sumos mokėjimai. Banke nėra finansinių priemonių,
kurių tikslas gauti pinigų srautus iš priemonių pardavimo. Kitų verslo modelių naudojimas nenumatytas.
42
Pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimas (angl. Solely payments of principal and interest (SPPI).Visos paskolos ir
gautinos sumos įvertinamos atlikus SPPI testą. Vertinama ar pagrindinė suma yra finansinio turto tikroji vertė pirminio
pripažinimo metu ir atitinka SPPI kriterijus. Ar gaunamos palūkanos yra atlygis už pinigų laiko vertę kredito rizikai, susijusiai
su nepadengta pagrindine suma. Įvertinamas kredito rizikos elementas. Ar pinigų laiko vertės elementas sandoriams su
fiksuotomis palūkanomis atitinka kriterijus. Kintančioms palūkanų normoms įvertinamas pinigų laiko vertės elemento
pasikeitimas ir nustatoma, ar dėl pasikeitimų neatsiranda reikšmingo skirtumo tarp sutartinių pinigų srautų ir pinigų srautų,
kurie susidarytų, jei pinigų laiko vertės elementas nesikeistų. Esant nereikšmingiems nukrypimams, konstatuotina, kad
paskolos ir gautinos sumos atitinka SPPI reikalavimus.
Banke amortizuota savikaina vertinamas šis finansinis turtas:
• grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke;
• lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose;
• skolos vertybiniai popieriai;
• paskolos ir gautinos sumos;
• kitas turtas ir kiti išankstiniai mokėjimai.
Grynuosius pinigus ir lėšas centriniame banke sudaro grynųjų pinigų ir kitų mokėjimo priemonių likučiai, lėšų likučiai
korespondentinėse Lietuvos banko sąskaitoje, privalomosios atsargos.
Grynieji pinigai - tai grynieji pinigai kasoje, kurių apskaitinė vertė lygi jų tikrajai vertei.
Lėšų centriniame banke tikroji vertė yra lygi apskaitinei vertei.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuris turi pastovius ir nustatytus mokėjimus ir kuris nėra
kotiruojamas rinkoje. Šiai finansinio turto kategorijai priskiriami ir banko įsigyti (diskontuoti) vekseliai bei skolos
įsipareigojimų supirkimas (faktoringas).
Kitas turtas ir kiti išankstiniai mokėjimai - tai sumokėtos piniginės lėšos už kurias dar nesuteiktos prekės ar paslaugos.
Finansinio turto vertės sumažėjimas
Vertės sumažėjimo modelis (Tikėtinų kredito nuostolių skaičiavimo modelis) taikomas amortizuota savikaina arba tikrąja
verte vertinamam finansiniam turtui, išskyrus investicijas į nuosavybės priemones. Kliento kredito rizikos lygiui įvertinti
Banke naudojama klientų reitingavimo sistema. Kreditų gavėjų vidiniai kredito rizikos reitingai nustatomi kredito suteikimo
momentu, o peržiūrimi ir atnaujinami periodiškai bei gavus naują aktualią informaciją. Atsižvelgiant į kredito rizikos pokytį
nuo pradinio pripažinimo momento finansinės priemonės skirstomos į 3 rizikos lygius. Nebalansinėms pozicijoms tikėtini
kredito nuostoliai apskaičiuojami tokiu pat būdu kaip ir nuostoliai atitinkamoms balansinėms pozicijoms pagal atitinkamos
balansinės pozicijos rizikos lygį.
Skolinimo pozicijos, nepaisant ar specialieji atidėjiniai nustatomi homogeninei grupei, ar individualiai, pergrupuojamos, kad
nuolat vienodai reaguotų į kredito rizikos veiksnius, keičiantis makroekonominėms sąlygoms. Pergrupavus skolinimo
pozicijas, atitinkamai perskaičiuojamos ir specialiųjų atidėjinių sumos.
Skolinimo pozicijos, įvertinus jų kredito riziką nuo pirminio pripažinimo, yra priskiriamos vienam iš trijų rizikos lygių:
• 1-am rizikos lygiui priskiriamos veiksnios pozicijos, kurių kredito rizika reikšmingai nepadidėjo, t. y. po pirminio
paskolos pripažinimo nėra užfiksuotas kredito rizikos indikatorius ar nuostolio įvykis;
• 2-am rizikos lygiui priskiriamos pozicijos, kurioms reikšmingas kredito rizikos padidėjimas. Pagrindiniai kriterijai
atskleidžiantys reikšmingą kredito rizikos padidėjimą būtų kliento metinio kredito reitingo sumažėjimas lyginant
su pripažinimo metu nustatytu pradiniu kliento kredito rizikos reitingu, pozicija tapo pradelsta daugiau kaip 30
dienų, reikšmingai sumažėjusi užtikrinimo priemonių vertė, reikšmingai pažeistos investicinio projekto vykdymo
sąlygos, finansinių įsipareigojimų restruktūrizavimas ar refinansavmas dėl pablogėjusios kliento finansinės
būklės, ir kiti kokybiniai veiksniai, rodantys padidėjusią kredito riziką.
• 3-iam rizikos lygiui priskiriamos neveiksnios paskolos ir kitos pozicijos, kurioms užfiksuotas tikėtinas
įsipareigojimų neįvykdymas. Pagrindiniai priskyrimo 3 rizikos lygiui kriterijai apima: kliento mokėjimo pradelsimai
daugiau kaip 90 kalendorinių dienų, skolininko bankrotas ar restruktūrizavimas, neveiksnios pozicijos statuso
suteikimas, kai manoma, kad klientas negebės padengti pozicijos be užtikrinimo priemonių realizavimo, skolininko
mirtis ir kiti objektyvūs kriterijai.
Skolinimo pozicijai specialieji atidėjiniai apskaičiuojami kolektyviai ar individualiai laikantis šių nuostatų:
• 1-am rizikos lygiui (maža kredito rizika) priskirtos skolinimo pozicijos vertinamos kolektyviai ir specialieji atidėjiniai
įvertinami suma lygia 12-os mėnesių trukmės TKN (tikėtinas kredito nuostolis);
• 2-am rizikos lygiui (kredito rizika reikšmingai padidėjusi) priskirtos skolinimo pozicijos vertinamos kolektyviai.
Kolektyviai vertinamoms skolinimo pozicijoms specialiųjų atidėjinių suma apskaičiuojama remiantis neribotos
trukmės laikotarpio TKN;
• 3-iam rizikos lygiui (kreditinių įsipareigojimų nevykdymas) priskirtos skolinimo pozicijos vertinamos individualiai.
43
Esant objektyviems kriterijams po tam tikro laikotarpio (nuo 180 iki 730 kalendorinių dienų) pozicijos gali grįžti į žemesnį
rizikos lygį.
Kitų aktyvų grupei priskiriamos skolinimo pozicijos, kurios neatitinka kriterijų, nustatytų kitoms homogeninėms grupėms.
Skolinimo pozicijos Centriniame banke nevertinamos, nes daroma prielaida, kad jų kredito rizika labai maža ir nuo pirminio
pripažinimo reikšmingai nepadidėja.
Kolektyviai vertinamoms skolinimo pozicijoms TKN įvertinami naudojant Banko sukurtą modelį, kuriame pagal taikomą
scenarijų kiekvienai homogeninei grupei apskaičiuojami vidiniai rizikos parametrai.
Kolektyviu metodu vertinamoms skolinimo pozicijoms TKN apskaičiuojamas pagal formulę:
TKN = EAD x PD x LGD, kur
EAD – pozicija TKN skaičiavimo laikotarpiu;
PD – nemokumo tikimybė;
LGD – nuostoliai nemokumo atveju.
Apskaičiuojant parametrų PD ir LGD dydžius yra vertinamos makroekonominės perspektyvos. Banko istorinių duomenų
pagrindu apskaičiuotų PD ir LGD parametrų reikšmės yra koreguojamos įtraukiant į ateitį orientuotą informaciją. Nustatant
PD parametro dydį naudojami 2 (du) ekonominiai scenarijai (tikėtinas ir pesimistinis), kurie grindžiami Lietuvos banko
prognozėmis, ir išvedamas galutinis išvestinis scenarijus, priklausantis nuo šiems scenarijams suteiktų tikimybių. Istorinių
duomenų pagrindu apskaičiuotas LGD parametro dydis taip pat koreguojamas nekilnojamo turto kainos prognozių
duomenimis.
Prielaidos, kuriomis grindžiami TKN skaičiavimai, periodiškai (ne rečiau kaip kartą metuose) peržiūrimos, papildant
istoriniais duomenimis bei atsižvelgiant į aktualias ekonomines prognozes.
Paskolų balansinė vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą, ir vertės sumažėjimo suma yra įtraukiama
į pelno (nuostolių) ataskaitą. Visoms finansinėms priemonėms po pirminio pripažinimo skolinimo pozicijos peržiūrimos, ne
rečiau kaip kartą per metus atliekamas išsamus kliento rizikos profilio pasikeitimo įvertinimas, siekiant nustatyti kredito
rizikos reikšmingumo padidėjimą. Kiekvieną mėnesį atliekamas rodiklių, nustatančių skolinimo pozicijos kredito rizikos
sumažėjimą (padidėjimą) vertinimas, kuriais vadovaujantis anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas atstatomas arba
padidinamas, koreguojant vertės sumažėjimo sąskaitą.
Skolinimo pozicijos, nepaisant ar specialieji atidėjiniai nustatomi homogeninei grupei, ar individualiai, pergrupuojamos, kad
nuolat vienodai reaguotų į kredito rizikos veiksnius, keičiantis makroekonominėms sąlygoms. Pergrupavus skolinimo
pozicijas, atitinkamai perskaičiuojamos ir specialiųjų atidėjinių sumos.
Faktoringo apskaita
Faktoringo sandoris yra finansavimo sandoris, kai Bankas finansuoja savo klientus, pirkdama jų reikalavimus. Įmonės
perduoda Bankui teises į ateityje gautinas sumas pagal sąskaitas. Faktoringo sandorius sudaro faktoringo sandoriai su
regresu, kai Bankas turi teisę parduoti atgal klientui pradelstą reikalavimą ir faktoringo sandoriai be regreso, kai Bankas
neturi teisės parduoti atgal klientui pradelsto reikalavimo.
Faktoringo pajamas sudaro pagrindinės sutarties administravimo mokesčio suma, kuri mokama sudarant sutartį, o Banko
pajamomis pripažįstama proporcingai per sutarties laikotarpį; komisinis mokestis už sąskaitų administravimą, kuris
pajamomis pripažįstamas sąskaitos apmokėjimo momentu, ir palūkanų pajamos, įtraukiamos į pajamas per faktoringo
sutarties laikotarpį.
Į faktoringo likutį įtraukiama bendra neapmokėtų faktoringuojamų sąskaitų suma ir visos sukauptos sumos už neapmokėtas
sąskaitas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Paskolų nurašymas
Kai nėra paskolų ir išankstinių apmokėjimų atgavimo tikimybės ir įkeistas turtas yra realizuotas, jos nurašomos, mažinant
paskolų vertės sumažėjimo sumą. Sprendimą nurašyti paskolas priima Banko vadovybė. Susigrąžinus anksčiau nurašytas
paskolas, pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Dalinis paskolų nurašymas, gali būti taikomas klientams, kurie turi įsipareigojimų nevykdančių klientų statusą, jei nėra
jokios tikimybės, kad visa ar dalis Banko pretenzijų (pagrindinė kredito dalis, sukauptos palūkanos ir kiti mokesčiai) bus
kliento padengta (pvz., klientui yra pradėtas bankroto procesas arba Bankas yra iniciavęs teisinius procesus, o esamo
įkeisto turto nepakanka ir nėra tikimasi gauti pinigų srautų ar kito turto, kuriuo būtų galima visiškai padengti dalį pretenzijų).
44
Išvestinės finansinės priemonės
Bankas naudoja išvestines finansines priemones, tokias kaip išankstiniai užsienio valiutos keitimo ir apsikeitimo sandoriai.
Išvestinės finansinės priemonės yra apskaitomos tikrąja verte kaip turtas, kai jų tikroji vertė yra teigiama, ir kaip
įsipareigojimai, kai neigiama. Išvestinės finansinės priemonės iš pradžių apskaitomos finansinės būklės ataskaitoje tikrąja
verte realizavimo dieną. Išvestinių finansinių priemonių, laikomų prekybai, tikrosios vertės pasikeitimai yra įtraukiami ir
grynąsias prekybos pajamas.
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės yra atskleidžiamos 12 pastaboje.
2025 m. ir 2024 m. Bankas klientams išdavė paskolas su kintama palūkanų norma, tačiau susitarimuose buvo nustatytos
palūkanų normos apatinė riba. Ši riba yra neatsiejama susitarimų dalis. Pagal TFAS 9 reikalavimus nustatyta, jog jei
paskolos išdavimo metu apatinė palūkanų normos riba yra artima rinkos kintamai palūkanų normai, tuomet įterptinė
išvestinė priemonė yra glaudžiai susijusi su pagrindine sutartimi, todėl gali būti apskaityta kartu.
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir kitos skolintos lėšos
Išleistos finansinės priemonės ir jų sudėtinės dalys, kurių sutartyse yra numatytas įsipareigojimas sumokėti pinigus ar
perduoti kitą finansinį turtą kitai šaliai ar padengti įsipareigojimą apsikeičiant fiksuota pinigų ar kito finansinio turto suma už
fiksuotą Banko akcijų skaičių, yra apskaitomos kaip įsipareigojimai. Sudėtinių finansinių priemonių dalys, kurios turi tiek
įsipareigojimų, tiek nuosavybės požymių, yra apskaitomos atskirai, nuosavybės daliai priskiriant sumą, likusią iš visos
priemonės sumos, atėmus įsipareigojimo dalį, apskaičiuotą jos tikrąja verte išleidimo dieną.
Po pirminio pripažinimo išleisti skolos vertybiniai popieriai ir kitos skolintos lėšos, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte per
pelną (nuostolius), yra apskaitomi amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normą. Amortizuota savikaina yra
apskaičiuojama įtraukiant visas nuolaidas ir priemokas, atsiradusias išleidimo metu, taip pat kitas išlaidas, kurios yra
sudėtinės apskaičiuotų palūkanų normos dalys.
Atpirkimo sandoriai
Parduoti pagal atpirkimo sandorius vertybiniai popieriai yra atvaizduojami finansinėse ataskaitose amortizuota savikaina,
o susijęs įsipareigojimas yra įtraukiamas, atitinkamai, į indėlius iš bankų, kitus indėlius ar klientų indėlius. Įsigyti pagal
perpardavimo sandorius vertybiniai popieriai yra apskaitomi atitinkamai kaip paskolos arba išankstiniai apmokėjimai
kitiems bankams ar klientams. Skirtumas tarp pardavimo ir atpirkimo kainų yra laikoma palūkanomis ir pripažįstama per
atpirkimo sandorio galiojimo laiką, naudojant efektyvią palūkanų normą per visą laikotarpį.
Pasiskolinti vertybiniai popieriai nėra įtraukiami į finansines ataskaitas, nebent jie būtų parduoti trečiajai šaliai. Tokiu atveju
įsipareigojimas šiuos vertybinius popierius grąžinti yra pripažįstamas tikrąja verte kaip prekybinis įsipareigojimas.
Finansiniai įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai – sutartiniai įsipareigojimai perduoti pinigus, kitą finansinį turtą arba pasikeisti finansinėmis
priemonėmis galimai sau nepalankiomis sąlygomis ir sutartys, pagal kurias bus arba gali būti atsiskaitoma Banko
nuosavybės priemonėmis. Finansiniai įsipareigojimai skirstomi į:
• amortizuota savikaina vertinamus finansinius įsipareigojimus;
• vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami amortizuota savikaina vertinamiems finansiniams įsipareigojimams, išskyrus:
• vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, ir išvestines finansines
priemones;
• finansinius įsipareigojimus, atsirandančius, jei finansinio turto perdavimas neatitinka pripažinimo nutraukimo
kriterijų arba jei taikomas tolesnės kontrolės metodas;
• finansinių garantijų sutartis;
• įsipareigojimus suteikti paskolą, kuriai taikoma mažesnė nei rinkos palūkanų norma;
• neapibrėžtąjį atlygį, kuris buvo pripažintas verslo jungimo metu.
Finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais,
priskiriami tie finansiniai įsipareigojimai, kurie nepriskiriami amortizuota savikaina vertinamiems finansiniams
įsipareigojimams nurodytai finansinių įsipareigojimų grupei. Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu gali būti
neatšaukiamai priskiriami vertinamiems tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, jei:
• finansinių įsipareigojimų arba finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupė valdoma ir jos rezultatai vertinami
remiantis tikrąja verte pagal dokumentais patvirtintą rizikos valdymo arba investavimo strategiją;
• toks priskyrimas panaikina arba sumažina finansinių priemonių vertinimo ir pripažinimo prieštaravimus (apskaitos
neatitikimus).
Šie finansiniai įsipareigojimai vėliau negali būti perkeliami į kitą finansinių įsipareigojimų grupę.
45
Bankas nėra priskyręs jokių finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines finansines priemones, vertinamų tikrąja verte per
pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Banke amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai:
• įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms;
• įsipareigojimai klientams;
• subordinuotos paskolos;
• išleisti skolos vertybiniai popieriai;
• kiti įsipareigojimai.
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengtas, atšauktas ar baigėsi jo terminas.
Kai esamas finansinis įsipareigojimas tam pačiam kreditoriui yra pakeičiamas kitu įsipareigojimu, su iš esmės kitomis
sąlygomis, arba esamo įsipareigojimo sąlygos yra iš esmės pakeičiamos, tokie pakeitimai yra pripažįstami esamų
įsipareigojimų pripažinimo nutraukimu ir naujų įsipareigojimų pripažinimu, skirtumą tarp jų apskaitinių verčių pripažįstant
pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Išmokos darbuotojams
Trumpalaikės išmokos darbuotojams
Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos einamojo laikotarpio sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai darbuotojai
suteikia paslaugas. Šios išmokos apima darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, premijas, mokamas atostogas ir
kitas išmokas.
Socialinio draudimo įmokos
Bankas savo darbuotojų vardu moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas)
vadovaudamasi vietos teisiniais reikalavimais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis kaupimo principu ir
įtraukiamos į personalo sąnaudas.
Sandoriai užsienio valiuta
Sandoriai užsienio valiuta yra konvertuojami į eurus pagal operacijos dieną galiojusį Lietuvos banko nustatytą atitinkamos
valiutos ir euro kursą. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tokių operacijų atlikimo, bei piniginio turto ir įsipareigojimų kita
valiuta nei eurai konvertavimo yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.
Piniginiai turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, yra įvertinami funkcine valiuta pagal atitinkamos valiutos
nustatytą kursą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos datą. Valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostoliai yra pripažįstam i
kaip pelnas arba nuostolis. Nepiniginiai elementai apskaitomi įsigijimo verte naudojant sandorio dieną galiojusį valiutos
kursą, o nepiniginis turtas, apskaitomas tikrąja verte arba perkainota verte, konvertuojamas naudojant valiutos kursą,
galiojusį tikrosios vertės nustatymo dieną.
Oficialūs pagrindinių naudojamų valiutų kursai, naudoti finansinės būklės ataskaitos straipsnių perkainojimui metų gale
pateikiami žemiau (pateikiamas euro santykis su originalios valiutos vienetu):
2025 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gruodžio 31 d.
JAV doleriai
1,1757
1,0444
Palūkanų pajamos ir sąnaudos
Palūkanų pajamos ir sąnaudos yra pripažįstamos kaip pelnas arba nuostoliai kaupimo principu, naudojant efektyvios
palūkanų normos metodą. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus grynųjų pinigų
mokėjimus ir gavimus per finansinio turto arba įsipareigojimo trukmę (arba, kur reikia, trumpesnį laikotarpį) iki finansinio
turto arba įsipareigojimo likutinės vertės. Komisiniai mokesčiai už paskolų suteikimą klientams (kartu su susijusiomis
tiesioginėmis išlaidomis) yra atidedami ir pripažįstami kaip paskolų apskaičiuotų palūkanų normos koregavimas.
Apskaičiuotų palūkanų normos apskaičiavimas apima visus sumokėtus arba gautus mokesčius, sandorio sąnaudas,
nuolaidas ir priemokas, kurie yra apskaičiuotų palūkanų normos sudedamoji dalis. Sandorio sąnaudas sudaro papildom os
išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskiriamos finansinio turto arba įsipareigojimo įsigijimui, išleidimui arba pardavimui.
Mokesčiai ir komisiniai
Mokesčių ir komisinių pajamos ir sąnaudos, kurios yra finansinio turto ir įsipareigojimo efektyvios palūkanų normos
sudedamoji dalis, yra įtraukiamos į efektyvios palūkanų normos įvertinimą.
46
Kitos pajamos iš mokesčių ir komisinių, įskaitant sąskaitų tvarkymo mokesčius, investicijų valdymo mokesčius, pardavimo
komisinius, saugojimo mokesčius ir t. t., yra pripažįstamos kaupimo principu, kai atliekamos susijusios paslaugos. Kai,
pasirašius paskolos sutartį, nesitikima, kad paskola bus išmokama, paskolos įsipareigojimo mokesčiai pripažįstami tiesiniu
metodu per įsipareigojimo laikotarpį.
Kitos mokesčių ir komisinių sąnaudos daugiausia yra susijusios su operacijų ir paslaugų mokesčiais, kurie yra sumokami,
kai šios paslaugos gaunamos.
Sąnaudos
Kitos sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei pajamų ir sąnaudų palyginimo principais tuo
ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais ,
kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais
laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos. Sąnaudų dydis
paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma.
Dividendai
Dividendų pajamos ir išlaidos pripažįstamos, kai įgyjama teisė gauti pajamas ar atsiranda prievolė sumokėti.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Grynieji pinigai, lėšos einamosiose sąskaitose Lietuvos banke ir kitų bankų korespondentinėse sąskaitose, dėl didelio jų
likvidumo ir kurių terminas yra iki 3 mėnesių nuo įsigijimo dienos, pinigų srautų ataskaitoje laikomi pinigais ir pinigų
ekvivalentais. Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai
iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.
Investicinis turtas
Investicinis turtas apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas
apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba
sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostolis tuo
laikotarpiu, kai atsiranda.
Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima jokios ekonominės
naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas
arba nuostolis tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.
Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą
perklasifikuojant į ilgalaikį materialųjį turtą, koreguota savikaina yra tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo
pobūdis. Jei ilgalaikis materialusis turtas perklasifikuojamas į investicinį turtą, Bankas jį apskaito remiantis visos jam
taikytos žemiau aprašyta ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.
Nematerialusis turtas
Banko įsigytas nematerialusis turtas iš pradžių apskaitomas savikaina. Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas yra
apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.
Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ribotas arba neribotas. Bankas neturi ilgalaikio nematerialiojo turto,
kurio naudingo tarnavimo laikas būtų neribotas.
Nematerialusis turtas su ribotu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas per jo naudingo tarnavimo laikotarpį ir yra
įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizacijos laikotarpiai ir metodai ,
taikomi nematerialiajam turtui, kurio naudingo tarnavimo laikas yra ribotas, peržiūrimi ne rečiau kaip kiekvienų finansinių
metų pabaigoje.
Išlaidos, susijusios su programinės įrangos palaikymu, yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.
Vėlesnės nematerialiojo turto išlaidos kapitalizuojamos tik tada, kai dėl jų padidėja konkretaus turto, su kuriuo yra susijusios
išlaidos, būsima ekonominė nauda. Visos kitos išlaidos yra nurašomos, kai patiriamos.
Nematerialiojo turto amortizacija pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažįstama tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą
naudingo tarnavimo laiką, nuo tos dienos, kai jį galima pradėti naudoti. Numatytas programinės įrangos naudingo
tarnavimo laikas yra 3–7 metai.
47
Ilgalaikis materialusis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas yra įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.
Savikaina apima išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskiriamos turto įsigijimui. Nusipirkta programinė įranga, kuri yra būtina
susijusios įrangos funkcionavimui, yra kapitalizuojama kaip dalis šios įrangos. Turto arba įrangos dalies pakeitimo
sąnaudos yra įtraukiamos į likutinę vertę, kai yra tikėtina, kad Bankas ateityje patirs būsimą ekonominę naudą, susijusią
su ta dalimi, ir tas sąnaudas galima patikimai įvertinti. Ilgalaikio materialiojo turto įrangos nuolatinio aptarnavimo sąnaudos
apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, kai patiriamos.
Kai turto arba įrangos dalių naudingo tarnavimo laikas yra skirtingas, jos yra apskaitomos kaip atskiras turtas arba įranga
(pagrindinės sudedamosios dalys).
Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis:
Pastatai 60 - 90 metų
Kompiuterių techninė įranga 3 metai
Transporto priemonės 6 metai
Įrenginiai ir priedai 3 - 10 metų
Nuomojamo turto pagerinimas yra nudėvimas per likusį nuomos laikotarpį arba naudingo tarnavimo laiką, priklausomai
nuo to, kuris trumpesnis. Turto naudingo tarnavimo laikas ir nusidėvėjimo pripažinimo metodika yra peržiūrimi ir, jei reikia,
koreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
Tarpusavio užskaitos
Finansinis turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje ir grynoji suma pateikiama finansinės būklės ataskaitoje tada,
ir tik tada, kai Bankas turi teisę sumas užskaityti tarpusavyje ir planuoja arba atsiskaityti grynąja verte arba parduoti turtą
ir tuo pačiu metu padengti skolą.
Pajamos ir sąnaudos pateikiamos grynąja verte tik tada, kai tai leidžia apskaitos standartai; arba grynąja verte yra
pateikiami pelnas ir nuostoliai iš panašių operacijų grupės, pvz., Banko prekybinės veiklos.
Finansinio turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės
Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą
sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bankas gali patekti
vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.
Ten, kur tinkama, Bankas įvertina tikrąją priemonės vertę naudodami skelbiamą jos kainą aktyvioje rinkoje. Rinka laikoma
aktyvia, jei sandoriai su tuo turtu ar įsipareigojimais vyksta pakankamai dažnai ir pakankamai didele apimtimi, kad suteiktų
nuolatinę informaciją apie kainas.
Tikroji finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama finansų rinkose, vertė nustatoma atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos
kainas. Finansinio turto įvertinimui naudojamos pirkimo kainos, o įsipareigojimų įvertinimui – pardavimo kainos. Jei nėra
aktyvios rinkos, tikroji palūkanas uždirbančio turto vertė nustatoma remiantis diskontuota pinigų srautų verte, taikant tą
pačią palūkanų normą tarpusavyje terminais ir rizika panašioms priemonėms. Nekotiruojamų nuosavybės vertybinių
popierių tikroji vertė nustatoma remiantis vertinimo metodais. Tokie metodai remiasi rinkos sąlygomis pastaruoju metu
įvykusių sandorių kainomis iš esmės panašių priemonių rinkos kaina arba pinigų srautų analize.
Tikrosios vertės nustatymas
Kai kuriuose Banko apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir
įsipareigojimų tikrąją vertę.
Nustatydamas turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bankas remiasi stebimais rinkos duomenimis, kiek įmanoma.
Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo
metoduose naudojamasis kintamaisiais:
• 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
• 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi
tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);
• 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).
Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės
hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas
remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.
Bankas pripažįsta perkėlimus tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.
Daugiau informacijos apie tikrųjų verčių skaičiavimo prielaidas pateikiama žemiau paminėtose pastabose:
48
7 pastaba – Paskolos ir gautinos sumos
8 pastaba – Ilgalaikis materialusis turtas
24 pastaba – Finansinių priemonių tikrosios vertės
Pelnas ir nuostoliai dėl vertinimo, atliekamo po pirminio pripažinimo
Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pokyčio, yra pripažįstami
taip:
• Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, pelnas ar nuostoliai yra
pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje;
• Galimo parduoti finansinio turto pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose (išskyrus vertės
sumažėjimo nuostolius, užsienio valiutos keitimo pelną ar nuostolius, susijusius su skolos finansinėmis
priemonėmis), kol turto pripažinimas bus nutrauktas. Tada sukauptas pelnas ar nuostoliai, apskaityti nuosavybėje,
yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Galimo parduoti finansinio turto palūkanos yra pripažįstamos
pajamomis pelno (nuostolių) ataskaitoje naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų amortizuota savikaina, pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje, kai nutraukiamas finansinio turto ar įsipareigojimo pripažinimas, sumažėja jo vertė ir turtas yra amortizuojamas .
Nuoma
Pasirašius nuomos sutartį, Bankas įvertina, ar sutartis yra turto nuomos teisė. Bankas pripažįsta turto nuomos teisės turtą
ir atitinkamą nuomos įsipareigojimą atsižvelgiant į visus nuomos susitarimus, kuriuose Bankas yra nuomininkas, išskyrus
trumpalaikę nuomą (nuoma, kurios nuomos terminas yra 12 mėnesių ar trumpiau) ir mažos vertės turto nuomą (pvz.,
planšetinių kompiuterių ir asmeninių kompiuterių, nedidelių biuro baldų ir telefonų). Šiai nuomai Bankas pripažįsta nuomos
įmokas kaip veiklos sąnaudas tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai tinka kitas
sistemingas būdas labiau atspindintis laiko modelį, per kurį sunaudojama nuomojamo turto ekonominė nauda.
Nuomos įsipareigojimai iš pradžių yra įvertinami dabartine nuomos įmokų suma, kuri dar nėra sumokėta, vėliau ją
diskontuojant naudojant nuomos sutartyje numatytas palūkanas. Jei nuomos sutartyje nėra nustatytos palūkanos, Bankas
naudoja savo skolinimosi normą.
Nuomos įsipareigojimai įvertinami padidinant balansinę vertę, kad atspindėtų susijusių palūkanų dydį (naudojant efektyvios
palūkanų normos metodą), ir sumažinant balansinę vertę, kad atspindėtų atliktus nuomos mokėjimus.
Turto nuomos teisės turtą sudaro pradinis atitinkamo nuomos įsipareigojimo įvertinimas, nuomos įmokos, sumokėtos
dienos pradžioje arba anksčiau, atėmus gautas nuomos nuolaidas ir visas pradines tiesiogines išlaidas. Vėliau jie yra
įvertinami savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.
Teisė naudoti turtą yra nudėvima per pagrindinio turto nuomos arba naudingo tarnavimo laiką, įvertinus kuris iš jų yra
trumpesnis. Jei po turto nuomos yra perleidžiama nuosavybės teisė į pagrindinį turtą arba turto nuomos naudojimo teisių
kaštai atspindi tai, kad Bankas tikisi įsivertinti turto įsigijimo opciją, susijusi turto naudojimo teisė yra nudėvima per
pagrindinio turto naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto nuomos pradžios dienos.
Nuoma, kai Bankas yra nuomotojas, yra klasifikuojama kaip finansinė arba veiklos nuoma. Kai nuomos sąlygomis visa
rizika ir nauda, susijusi su nuosavybe, perduodama nuomininkui, sutartis klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Visa kita
nuoma klasifikuojama kaip veiklos nuoma.
Iš nuomininkų mokėtinos sumos pagal finansinę nuomą pripažįstamos gautinomis sumomis, atsižvelgiant į Banko grynųjų
investicijų į nuomą sumą. Pajamos iš finansinės nuomos yra paskirstomos apskaitiniams laikotarpiams, kad atspindėtų
pastovią periodinę Banko grynųjų investicijų grąžos normą.
Akcinis kapitalas
Akcinis kapitalas apskaitomas finansinės būklės ataskaitoje jo pasirašyta verte.
Pelno mokestis
Pelno mokestis skaičiuojamas nuo metų pelno, įskaitant atidėtuosius mokesčius. Pelno mokestis skaičiuojamas remiantis
Lietuvos Respublikos mokesčių norminių aktų reikalavimais.
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą taikomas pelno mokesčio tarifas yra 16 proc. nuo apmokestinamų
pajamų. Vadovybė apskaičiuoja ir apskaito finansinėse ataskaitose su mokesčiais susijusias sąnaudas remdamasi
Lietuvos Respublikos įstatymais.
49
Nuo 2020 m. kredito įstaigų apmokestinamojo pelno dalis, viršijanti 2 mln. eurų, apmokestinama 5 proc. papildomu kredito
įstaigų pelno mokesčio tarifu. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pagrindinis pelno mokesčio tarifas padidintas nuo 15 proc. iki 16
proc., o nuo 2026 m. jis didės iki 17 proc.
Atidėtieji mokesčiai apskaitomi taikant įsipareigojimų metodą. Atidėtasis pelno mokestis atspindi laikinus mokestinius
skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių, parodytų finansinėse ataskaitose, ir turto bei įsipareigojimų mokestinių verčių.
Atidėtojo mokesčio turtas (įsipareigojimai) yra vertinami taikant pelno mokesčio normą, kuri galios, kai minėti laikini
mokestiniai skirtumai realizuosis.
Atidėtasis mokesčio turtas apskaitomas finansinės būklės ataskaitoje tada, kai vadovybė tikisi gauti tiek planuojamo
mokestinio pelno artimoje ateityje, kad jo pakaktų turtui realizuoti. Jei yra tikėtina, kad dalies atidėtojo mokesčio turto
realizuoti nepavyks, ši atidėtojo mokesčio dalis finansinėse ataskaitose nėra pripažįstama.
Laikinasis solidarumo įnašas
Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymą Nr.
XIV-1936, pagal kurį nuo 2023 m. gegužės 16 d. nuo 2023 m. gegužės 16 d. įvedė naują solidarumo įnašą kredito įstaigoms
vykdančioms veiklą Lietuvoje. Šis įnašas skaičiuojamas nuo kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamų perviršio, uždirbto
2023 - 2025 m. vykdant veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kiti mokesčiai
Nekilnojamojo turto metinio mokesčio tarifas siekia iki 3 proc. nuo ilgalaikio materialiojo ir perimto turto mokestinės vertės.
Bankas taip pat privalo mokėti žemės ir žemės nuomos mokesčius, įmokas į garantinį fondą bei socialinio draudimo
įmokas. Šie mokesčiai yra įtraukti į kitas sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Nebalansiniai straipsniai
Visi įsipareigojimai, kurie ateityje gali būti pripažinti finansinės būklės ataskaitoje, yra apskaitomi kaip nebalansiniai
įsipareigojimai. Tai leidžia Bankui nustatyti kapitalo poreikį ir pritraukti reikalingą finansavimą šiems įsipareigojimams
padengti.
Susijusios šalys
Šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kitą arba daryti reikšmingą įtaką kitai
šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybės
nariai, jų artimieji ir jų kontroliuojami ūkio subjektai, ar artimi asmenys, galintys vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Banką
ar daryti jam reikšmingą įtaką. Nustatant, ar šalys yra susijusios, yra atsižvelgiama į santykių esmę, o ne tik į jų turinį.
Kreditavimo įsipareigojimai
Kreditavimo įsipareigojimai yra patvirtinti sprendimai padidinti paskolą, garantiją arba akredityvą. Banko kredito rizikos
atžvilgiu visa nepanaudoto kreditavimo įsipareigojimo suma yra neapsaugota nuo galimų nuostolių. Dėl tam tikrų
kreditavimo sąlygų, taikytinų klientams norint pasinaudoti kreditavimo įsipareigojimu, potencialių nuostolių suma yra
mažesnė nei visas nepanaudotas kreditavimo įsipareigojimas. Kadangi ilgalaikiai kreditavimo įsipareigojimai turi didesnę
kredito riziką nei trumpalaikiai įsipareigojimai, Bankas kontroliuoja kreditavimo įsipareigojimų terminus. Kreditavimo
įsipareigojimai yra traktuojami kaip rizikingas turtas kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tikslais.
Įprastinėmis verslo sąlygomis Bankas išleidžia finansines garantijas akredityvų, garantijų ir akceptų forma. Finansinės
garantijos pirminio pripažinimo metu yra vertinamos tikrąja verte (gautos premijos suma) kitų įsipareigojimų straipsnyje.
Po pirminio pripažinimo r Banko įsipareigojimas yra vertinamas didesniąja iš amortizuotos premijos ir įvertintų išlaidų, kurių
gali prireikti padengiant finansinius įsipareigojimus, susijusius su garantijomis, kai apmokėjimas yra tikėtinas.
Bet koks įsipareigojimo padidėjimas, susijęs su garantijomis, yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) vertės sumažėjimo
sąnaudose. Gauta premija yra pripažįstama pelne (nuostoliuose) grynųjų mokesčių ir komisinių pajamų straipsnyje tiesiniu
būdu per visą garantijos laikotarpį.
Garantijos yra neatšaukiami užtikrinimai, kad Bankas atsiskaitys kliento vardu su trečiosiomis šalimis, kai šis negalės
įvykdyti savo įsipareigojimų trečiosioms šalims. Garantijos įvykdymo atveju ji yra apskaitoma finansinės būklės ataskaitoje
ir yra įvertinama, ar neegzistuoja vertės sumažėjimo įrodymų. Iki garantijos įvykdymo ji pripažįstama kaip rizikingas turtas
kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tikslais.
Dokumentiniai ir verslo akredityvai yra rašytiniai susitarimai tarp Banko bei kliento, kurie numato, kad trečioji šalis iki
numatytos sumos iš Banko gali gauti tam tikras sumas tam tikromis sąlygomis. Jie yra apdrausti prekių pristatymo, su
kuriuo jie susiję, įkeitimu. Akredityvai yra pripažįstami rizikingu turtu kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tikslais.
50
Atidėjiniai
Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bankas turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir
tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai
įvertinta.
Sąnaudos, susijusios su atidėjinių apskaitymu, yra pripažįstamos kaip pelnas arba nuostolis. Tais atvejais, kai pinigų laiko
vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai yra diskontuojami prieš mokestine norma, kuri atspindi įsipareigojimui būdingą
riziką. Kai taikomas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip
skolinimosi sąnaudos.
Neapibrėžtumai
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra apskaitomi finansinėse ataskaitose, tačiau jie yra atskleidžiami, išskyrus tuos atvejus, kai
yra mažai tikėtina, kad bus prarasta ekonominė nauda. Neapibrėžtas turtas nėra apskaitomas finansinėse ataskaitose,
tačiau yra atskleidžiamas, jei iš jo yra tikimasi gauti ekonominės naudos.
3 pastaba Vertinimų ir sprendimų naudojimas finansinėse ataskaitose
Vadovybė, rengdama finansines ataskaitas, turi padaryti tam tikrus vertinimus ir prielaidas, kurie turi įtakos atskleistoms
turto, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų sumoms ir neapibrėžtumų atskleidimui. Šiose finansinėse ataskaitose reikšmingos
sritys, kuriose naudojami vertinimai ir sprendimai, yra paskolų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas, išvestinių finansinių
priemonių tikrosios vertės nustatymas, atidėtojo mokesčio turto realizavimas, finansinio turto pripažinimo nutraukimas bei
veiklos tęstinumas.
Toliau yra pateiktos pagrindinės prielaidos, susijusios su ateities ir kitų įvertinimo sričių neapibrėžtumu finansinės būklės
ataskaitos datą, kurios gali lemti reikšmingą turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės koregavimą ateinančiais finansiniais
metais.
Paskolų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai
Paskolų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo skaičiavimas aprašomas 27 pastaboje.
Būsimų pinigų srautų sumos ir gavimo momento apskaičiavimo metodai yra nuolatos peržiūrimi tam, kad būtų sumažinti
skirtumai tarp apskaičiuotų nuostolių sumų ir faktiškai patirtų nuostolių. Daugiau informacijos 7 ir 27 pastabose.
Skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimas
Kolektyviai vertinamoms skolinimo pozicijoms TKN įvertinami naudojant Banko sukurtą modelį, kuriame pagal taikomą
scenarijų kiekvienai homogeninei grupei apskaičiuojami vidiniai rizikos parametrai. Finansinių priemonių vertės
sumažėjimo nuostolių pripažinimo tvarka aprašyta Tikėtinų kredito rizikos nuostolių vertinimo taisyklėse. Skolos vertybinių
popierių detalizavimas pateiktas 6 pastaboje.
51
4 pastaba Lėšos centriniame banke
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Privalomųjų atsargų reikalavimas centriniame banke
6 002
5 778
Korespondentinė sąskaita centriniame banke
62 009
107 009
Iš viso
68 011
112 787
Už indėlius Centriniame banke Bankas gauna palūkanas pagal ECB taikomą palūkanų normą. Už privalomųjų atsargų
laikymą taikoma 0 proc. palūkanų norma.
5 pastaba Lėšos bankuose ir kitose kredito, finansų institucijose
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Lėšos korespondentinėse sąskaitose
9 147
9 118
Terminuotieji indėliai
832
7 305
Iš viso
9 979
16 423
Vertės sumažėjimas
(11)
(16)
Iš viso
9 968
16 407
Atidėjinių lėšoms bankuose ir kitose kredito institucijose judėjimas atskleistas 7 pastaboje.
2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. Bankas galimybei vykdyti valiutos keitimo sandorius buvo įkeitę
terminuotuosius indėlius, kurių apskaitinė vertė sudarė 230 tūkst. eurų.
2025 m. gruodžio 31 d. Bankas buvo įkeitęs Visa Europe Limited 602 tūkst. eurų Banko išduotų debetinių Visa kortelių
operacijoms vykdyti (2024 m. gruodžio 31 d.- 649 tūkst. eurų).
52
6 pastaba Skolos vertybiniai popieriai
Skolos vertybinius popierius sudarė:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos
78 550
51 746
Rumunijos Respublikos Vyriausybės obligacijos
4 403
5 061
Lenkijos Respublikos Vyriausybės obligacijos
8 707
3 843
Kroatijos Respublikos Vyriausybės obligacijos
-
1 027
Iš viso
91 660
61 677
Vertės sumažėjimas
(56)
(38)
Iš viso
91 604
61 639
Amortizuota savikaina apskaitytų investicijų kuponai ir išpirkimo terminai:
2025
2024
proc.
Išpirkimo
terminas
proc.
Išpirkimo
terminas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos
2,3 – 4
2026 – 2028
0 – 3,9
2025 – 2028
Rumunijos Respublikos Vyriausybės obligacijos
3,3– 5,5
2027
2,375 – 5,25
2025 – 2027
Lenkijos Respublikos Vyriausybės obligacijos
3,75 – 4,55
2026 – 2029
3,25 – 5,5
2026 – 2027
Kroatijos Respublikos Vyriausybės obligacijos
-
-
3
2025
7 pastaba Paskolos ir gautinos sumos
Paskolas klientams ir gautinas sumas sudarė:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Paskolos klientams, įskaitant trumpalaikius diskontuotuosius vekselius
529 881
397 675
Sąskaitos kreditai
830
553
Faktoringas
884
599
Finansinė nuoma
19 178
20 905
550 773
419 732
Vertės sumažėjimas
(5 614)
(5 183)
Paskolos ir gautinos sumos, grynąja verte
545 159
414 549
(tęsinys kitame puslapyje)
53
Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčiai per 2025 m.
Bankas
2024 m.
gruodžio 31
d.
Atidėjinių
padidėjimas
dėl įsigijimo
Atidėjinių
sumažėjimas
dėl
pripažinimo
nutraukimo
Atidėjinių
pokyčiai
(grynoji
suma)
Atidėjinių
sumažėjimas
dėl nurašytų
sumų
2025 m.
gruodžio 31
d.
I lygis
(2 074)
(1 144)
316
334
-
(2 568)
Skolos vertybiniai popieriai
(38)
(25)
6
1
-
(56)
Valdžios sektoriaus
institucijos
(38)
(25)
6
1
-
(56)
Kitos finansų institucijos
-
-
-
-
-
-
Ne finansų bendrovės
-
-
-
-
-
-
Paskolos ir gautinos sumos
(2 036)
(1 119)
310
333
-
(2 512)
Valdžios sektoriaus
institucijos
-
-
-
-
-
-
Kredito įstaigos
(16)
(2)
7
2
-
(9)
Kitos finansų institucijos
(1)
-
-
-
-
(1)
Ne finansų bendrovės
(1 288)
(742)
221
185
-
(1 624)
Namų ūkiai
(731)
(375)
82
146
-
(878)
II lygis
(736)
(26)
52
(538)
-
(1 248)
Paskolos ir gautinos sumos
(736)
(26)
52
(538)
-
(1 248)
Ne finansų bendrovės
(301)
(13)
20
(464)
-
(758)
Namų ūkiai
(435)
(13)
32
(74)
-
(490)
III lygis
(2 427)
(92)
57
121
476
(1 865)
Paskolos ir gautinos sumos
(2 427)
(92)
57
121
476
(1 865)
Kredito įstaigos
-
-
-
(1)
-
(1)
Ne finansų bendrovės
(1 373)
(79)
-
134
-
(1 318)
Namų ūkiai
(1 054)
(13)
57
(12)
476
(546)
Viso
(5 237)
(1 262)
425
(83)
476
(5 681)
(tęsinys kitame puslapyje)
54
Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčiai per 2024 m.:
Bankas
2023 m.
gruodžio 31
d.
Atidėjinių
padidėjimas
dėl įsigijimo
Atidėjinių
sumažėjimas
dėl
pripažinimo
nutraukimo
Atidėjinių
pokyčiai
(grynoji
suma)
Atidėjinių
sumažėjimas
dėl nurašytų
sumų
2024 m.
gruodžio 31
d.
I lygis
(1 304)
(1 007)
440
(203)
-
(2 074)
Skolos vertybiniai popieriai
(34)
(17)
13
-
-
(38)
Valdžios sektoriaus
institucijos
(34)
(17)
13
-
-
(38)
Kitos finansų institucijos
-
-
-
-
-
-
Ne finansų bendrovės
-
-
-
-
-
-
Paskolos ir gautinos sumos
(1 270)
(990)
427
(203)
-
(2 036)
Valdžios sektoriaus
institucijos
-
-
-
-
-
-
Kredito įstaigos
(14)
(7)
8
(3)
-
(16)
Kitos finansų institucijos
(299)
(1)
297
2
-
(1)
Ne finansų bendrovės
(674)
(698)
104
(20)
-
(1 288)
Namų ūkiai
(283)
(284)
18
(182)
-
(731)
II lygis
(703)
(24)
275
(284)
-
(736)
Paskolos ir gautinos sumos
(703)
(24)
275
(284)
-
(736)
Ne finansų bendrovės
(549)
(13)
269
(8)
-
(301)
Namų ūkiai
(154)
(11)
6
(276)
-
(435)
III lygis
(1 312)
(283)
436
(1 268)
-
(2 427)
Paskolos ir gautinos sumos
(1 312)
(283)
436
(1 268)
-
(2 427)
Ne finansų bendrovės
(871)
(283)
428
(647)
-
(1 373)
Namų ūkiai
(441)
-
8
(621)
-
(1 054)
Viso
(3 319)
(1 314)
1 151
(1 755)
-
(5 237)
55
8 pastaba Ilgalaikis materialusis turtas
Lentelėje žemiau pateikiamas ilgalaikio materialiojo turto pasikeitimas:
Bankas
Žemė, pastatai ir
kitas
nekilnojamasis
turtas
Turtas, skirtas
pardavimui
Transporto
priemonės
Biuro įranga
ir kita
Iš viso
Įsigijimo / perkainota vertė
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
8 337
-
1 946
3 203
13 486
Įsigijimai
820
-
463
242
1 525
Perkainavimas
Nurašymai ir pardavimai
(279)
(392)
(112)
(783)
Perklasifikavimas
Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.
8 878
-
2 017
3 333
14 228
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės
sumažėjimo nuostoliai
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
1 873
-
701
1 516
4 090
Nusidėvėjimas per metus
1 058
-
368
600
2 026
Nurašymai ir pardavimai
(148)
(230)
(101)
(479)
Perklasifikavimas
Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.
2 783
-
839
2 015
5 637
Likutinė vertė
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
6 464
1 245
1 687
9 396
Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.
6 095
-
1 178
1 318
8 591
Bankas
Žemė, pastatai ir
kitas
nekilnojamasis
turtas
Turtas, skirtas
pardavimui
Transporto
priemonės
Biuro įranga
ir kita
Iš viso
Įsigijimo / perkainota vertė
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.
3 038
5 587
1 562
2 595
12 782
Įsigijimai
6 413
-
785
1 772
8 970
Perkainavimas
Nurašymai ir pardavimai
(1 114)
(5 587)
(401)
(1 164)
(8 266)
Perklasifikavimas
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
8 337
-
1 946
3 203
13 486
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės
sumažėjimo nuostoliai
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.
1 933
786
540
2 126
5 385
Nusidėvėjimas per metus
938
-
362
513
1 813
Nurašymai ir pardavimai
(998)
(786)
(201)
(1 123)
(3 108)
Perklasifikavimas
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
1 873
-
701
1 516
4 090
Likutinė vertė
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.
1 105
4 801
1 022
469
7 397
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
6 464
-
1 245
1 687
9 396
56
2025 m. ir 2024 m. gruodžio 31 d. Bankas neturėjo ilgalaikio materialaus turto, įsigyto pagal išperkamosios nuomos sutartis.
2025 m. gruodžio 31 d. Banke ilgalaikis materialus turtas siekė 8 591 tūkst. eurų, įskaitant turto nuomos teisę, kurios vertė
6 037 tūkst. eurų: pastatai – 4 877 tūkst. eurų ir transporto priemonės – 1 160 tūkst. eurų.
2024 m. gruodžio 31 d. Banke ilgalaikis materialus turtas siekė 9 396 tūkst. eurų, įskaitant turto nuomos teisę, kurios vertė
6 488 tūkst. eurų: pastatai – 5 267 tūkst. eurų ir transporto priemonės – 1 221 tūkst. eurų.
Turto nuomos teisės rūšis – pastatai ir transporto priemonės. Turto nuomos teisės įsigijimai 2025 m. sudarė 1 086 tūkst.
eurų (2024 m. 5 926 tūkst. eurų). Turto nuomos teisės nusidėvėjimo išlaidos per 2025 m. siekė 1 309 tūkst. eurų: pastatai
– 946 tūkst. eurų ir transporto priemonės 363 tūkst. eurų (2024 m. 1 220 tūkst. eurų; pastatai – 863 tūkst. eurų ir transporto
priemonės 357 tūkst. eurų).
Bankas per 2025 m. patyrė 158 tūkst. eurų turto nuomos teisės palūkanų išlaidų (per 2024 m. - 163 tūkst. eurų).
Vidutinis turto nuomos teisės laikotarpis 5-10 metų.
9 pastaba Nematerialusis turtas
Nematerialiojo turto pasikeitimas yra toks:
Bankas
Programinė įranga
Įsigijimo vertė
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
3 329
Įsigijimai
299
Nurašymai ir pardavimai
-
Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.
3 628
Sukaupta amortizacija
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
3 077
Priskaičiuota per metus
173
Nurašymai ir pardavimai
116
Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.
3 366
Likutinė vertė
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
252
Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.
262
(tęsinys kitame puslapyje)
57
Bankas
Programinė įranga
Įsigijimo vertė
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.
3 666
Įsigijimai
142
Nurašymai ir pardavimai
(479)
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
3 329
Sukaupta amortizacija
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.
3 145
Priskaičiuota per metus
348
Nurašymai ir pardavimai
(416)
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
3 077
Likutinė vertė
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.
521
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
252
2025 m. ir 2024 m. gruodžio 31 d. Bankas neturėjo ilgalaikio nematerialiojo turto, įsigyto pagal išperkamosios nuomos
sutartis.
10 pastaba Investicijos į patronuojamąsias įmones
Bankas
2025 m.
2024 m.
Likutis metų pradžioje
1 773
12 342
Patronuojamosios įmonės pardavimas
1 773
-
Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės pokytis
-
(10 569)
Likutis periodo pabaigoje
-
1 773
2025 m. birželio 25 d. Bankas pardavė 100 proc. patronuojamosios įmonės UAB „TG invest-1“ akcijų už 2 117 tūkst.
eurų. Sandoris įvyko su nepriklausomu pirkėju. Po sandorio Bankas neteko kontrolės ir nebeturi reikšmingos įtakos šiai
įmonei.
Pardavimo pelnas, apskaičiuotas kaip skirtumas tarp gautos sumos ir investicijos balansinės vertės, sudarė 344 tūkst.
eurų ir buvo pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
58
11 pastaba Kitas turtas
Bankas
2025 m.
2024 m.
gruodžio 31 d.
gruodžio 31 d.
Išankstiniai apmokėjimai
268
352
Pirkėjų skolos
10
27
Ateinančių laikotarpių sąnaudos
732
917
Kiti
11
28
1 021
1 324
Vertės sumažėjimas
-
-
Iš viso
1 021
1 324
12 pastaba Išvestinės finansinės priemonės
Bankas
2025 m. gruodžio 31 d.
Sutarties suma
Tikroji vertė
Tikroji vertė
Pirkimas
Turtas
Įsipareigojimai
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai (EUR)
2 821
1
11
Valiutos apsikeitimo sandoriai (EUR)
169
-
-
1
11
Bankas
2024 m. gruodžio 31 d.
Sutarties suma
Tikroji vertė
Tikroji vertė
Pirkimas
Turtas
Įsipareigojimai
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai (EUR)
3 794
6
-
Valiutos apsikeitimo sandoriai (EUR)
225
1
3
7
3
2025 m. ir 2024 m. gruodžio 31 d. Bankas buvo įkeitę terminuotųjų indėlių 230 tūkst. eurų išankstiniams valiutos pirkimo
sandoriams užtikrinti.
Bankas naudoja užsienio valiutos išankstinius sandorius bei užsienio valiutos apsikeitimo sandorius kaip apsidraudimo
nuo rizikos instrumentus, netaikydamas apsidraudimo nuo rizikos apskaitos metodo, kaip numatyta Banko vidaus teisės
aktuose.
Bankas
2025 m.
2024 m.
Realizuotas rezultatas iš apsikeitimo sandorių operacijų
(14)
41
Realizuotas rezultatas iš išankstinių valiutos pirkimo sandorių operacijų
66
(81)
Nerealizuotas rezultatas iš apsikeitimo sandorių operacijų
-
1
Nerealizuotas rezultatas iš išankstinių valiutos pirkimo sandorių operacijų
(11)
3
Operacijų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis rezultatas grynąja verte
41
(36)
59
13 pastaba Įsipareigojimai klientams
Įsipareigojimus klientams sudaro:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Terminuotieji indėliai
465 933
364 153
Einamosios sąskaitos
172 618
166 518
Nepriskirtos mokėtinos sumos klientams
2 730
13 226
Paskolos iš fondų
13 472
13 388
Iš viso
654 753
557 285
Tarp jų laikomi kaip užstatas už suteiktas garantijas ir paskolas
59 312
21 426
2025 m. gruodžio 31 d. Banko įsipareigojimai dešimčiai didžiausių klientų sudarė 38 343 tūkst. eurų arba 5,9 proc. visų
Banko įsipareigojimų indėlininkams (2024 m. – 33 670 tūkst. eurų arba 6,06 proc.).
Įsipareigojimai klientams apima įsipareigojimus tokioms klientų grupėms:
Bankas
2025 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gruodžio 31 d.
Einamosios
sąskaitos
Sutarto
termino indėliai
Einamosios
sąskaitos
Sutarto
termino indėliai
Indėliai
Valdžios sektoriaus institucijos
3 659
509
3 210
299
Kitos finansų institucijos
1 467
405
810
613
Ne finansų bendrovės
105 314
46 467
115 550
25 871
Namų ūkiai
64 908
418 552
60 174
337 370
Iš viso indėlių
175 348
465 933
179 744
364 153
2025 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gruodžio 31 d.
Paskolos
Trumpalaikės
Ilgalaikės
Trumpalaikės
Ilgalaikės
Paskolos iš fondų
UAB „ILTE“
-
13 472
-
13 388
-
13 472
-
13 388
Iš viso įsipareigojimų klientams
175 348
479 405
179 744
377 541
60
14 pastaba Išleisti skolos vertybiniai popieriai
Išleistos obligacijos
2018 m. liepos mėnesį Bankas išplatino subordinuotų skolos vertybinių popierių emisiją.
2024 m. gruodžio 31 d. išleistų skolos vertybinių popierių grynoji vertė 2 269 tūkst. eurų. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. UAB
Urbo banko obligacijos – ISIN kodas LT0000432114 įtrauktos į prekybą Nasdaq vertybinių popierių biržoje (trumpinys:
OPMB070025A).
Pirmos banko obligacijų emisijos dydis – 2 210 tūkst. eurų. Vienos obligacijos nominali vertė – 1 000 eurų. Metinė palūkanų
norma – 7 proc., palūkanos mokamos du kartus per metus. Emisijos išpirkimo data – 2025 m. liepos 24 d. Išpirkimas
įvykdytas ir pilnai atsiskaityta su investuotojais.
2025 m. spalio mėnesį Bankas išplatino subordinuotų skolos vertybinių popierių emisiją. 2025 m. gruodžio 31 d. išleistų
skolos vertybinių popierių grynoji vertė 6 850 tūkst. eurų. Nuo 2025 m. lapkričio 24 d. UAB Urbo banko obligacijos – ISIN
kodas LT0000135659 įtrauktos į Baltijos rinkos Skolos vertybinių popierių sąrašą Nasdaq vertybinių popierių biržoje
(trumpinys: URBO070035A).
Banko obligacijų emisijos dydis – 6 858 tūkst. eurų. Vienos obligacijos nominali vertė – 1 000 eurų. Metinė palūkanų norma
– 7 proc., palūkanos mokamos keturis kartus per metus. Emisijos išpirkimo data – 2035 m. spalio 21 d.
15 pastaba Kiti įsipareigojimai
Kitus įsipareigojimus sudaro
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Sukauptos išmokos darbuotojams
2 909
2 716
Turto nuomos teisės įsipareigojimai
6 259
6 668
Sukauptos sąnaudos
238
225
Įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai
14
-
Pardavimo PVM
46
84
Ateinančių laikotarpių pajamos
152
141
Skolos tiekėjams
206
323
Kreditų projektų analizės mokestis
180
127
OMX Baltic Benchmark Fund lėšos
156
-
Kiti
128
143
Iš viso:
10 288
10 427
Turto nuomos teisės įsipareigojimai pagal terminus
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Trumpalaikiai (iki 1 metų)
1 288
1 224
Ilgalaikiai (virš 1 metų)
4 971
5 444
Iš viso:
6 259
6 668
Turto nuomos teisės sutarčių, kurios galiojo 2025 m. gruodžio 31 d. palūkanų išlaidos iki sutarčių termino pabaigos sudarys
455 tūkst. eurų (2024 m. gruodžio 31 d. 541 tūkst. eurų).
61
16 pastaba Akcininkų nuosavybė
UAB Urbo banko 2025 m. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas padidinti UAB Urbo
banko įstatinį kapitalą 7 496 951 eurų suma iš atsargos kapitalo (atsargos rezervo), išleidžiant 14 993 902 paprastąsias
vardines 0,50 eurų nominaliosios vertės akcijas. Išleidžiamas akcijas nemokamai paskirstyti akcininkams proporcingai šio
UAB Urbo banko 2025 m. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos pabaigoje jų turėtų akcijų bendrai nominaliajai
vertei.
2025 m. birželio 30 d. Banko akcinį kapitalą sudarė 101 977 517 paprastųjų akcijų kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,50
eurų (2024 m. gruodžio 31 d. – 86 983 615 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 0,50 eurų).
2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo visiškai apmokėtos.
Už kiekvieną akciją suteikiama vienoda teisė balsuoti, gauti dividendus ir dalyvauti skirstant likusį turtą likvidavimo atveju.
Banko kitus rezervus sudarė:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Specialusis rezervas galimiems nuostoliams dengti
2 528
2 528
Privalomasis rezervas
3 114
2 711
Atsargos kapitalas
-
7 497
Iš viso
5 642
12 736
Rezervų aprašymas ir jų panaudojimo tikslai
Specialus rezervas galimiems nuostoliams padengti
Banko specialus rezervas formuojamas akcininkų įnašais ir akcininkų sprendimu gali būti naudojamas patirtiems
nuostoliams dengti.
Privalomasis rezervas
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau
kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Šis privalomasis rezervas gali būti panaudotas
Banko veiklos nuostoliams padengti.
Atsargos kapitalas
Banko atsargos kapitalas formuojamas iš Banko pelno akcininkų sprendimu, o jo paskirtis – garantuoti Banko finansinį
stabilumą. Akcininkų sprendimu atsargos kapitalas gali būti naudojamas patirtiems nuostoliams dengti arba įstatiniam
kapitalui didinti.
Dividendai
2025 m. kovo 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas mokėti dividendus. Dividendams skiriama
1 700 000 eurų suma. Dividendams skiriama apie 21,09 proc. uždirbto grynojo finansinės metinės veiklos pelno. Vienai
paprastajai vardinei 0,50 euro nominalios vertės akcijai tenka 0,0195 euro dividendų (3,90 proc. nominalios vertės).
Visa dividendų suma išmokėta.
62
17 pastaba Sutartiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai
Sutartinius įsipareigojimus ir neapibrėžtumus sudarė:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Kreditavimo įsipareigojimai ir garantijos
Kreditavimo įsipareigojimai
42 530
38 021
Garantijos
3 668
2 491
46 198
40 512
Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimų ir garantijų sumai
(235)
(191)
45 963
40 321
Pinigai laikomi kaip užtikrinimo priemonė už akredityvus ir garantijas
(10 220)
(7 169)
Kreditavimo įsipareigojimų ir garantijų iš viso
35 743
33 152
Draudimas
Bankas priklauso privalomojo indėlių draudimo sistemai. Sistema veikia vadovaujantis Lietuvos įstatymais ir yra valdoma
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Draudimas padengia Banko įsipareigojimus privačių asmenų bei įmonių indėliams,
kurių kiekvieno suma neviršija 100 000 eurų, nemokumo atveju.
Banko vertinimu 2025 m. gruodžio 31 d. nebuvo kilusių ir nebuvo žinoma apie galinčius kilti reikšmingus teisminius ginčus,
priežiūros institucijų patikrinimus, kurie galėtų turėti reikšmingą įtaką finansinėse ataskaitose pateikiamai informacijai.
18 pastaba Grynosios palūkanų pajamos
Bankas
2025 m.
gruodžio 31
d.
2024 m.
gruodžio 31
d.
Už klientams suteiktas paskolas
31 796
26 920
Už finansinę nuomą
1 472
2 034
Už skolos vertybinius popierius
2 419
1 902
Už lėšas centriniuose banke
2 463
4 423
Už lėšas bankuose ir kitose kredito institucijose
273
517
Palūkanų pajamos
38 423
35 796
Už įsipareigojimus indėlininkams, įskaitant akredityvus
(13 280)
(11 889)
Indėlių ir portfelinių garantijų draudimas
(928)
(611)
Už išleistus skolos vertybinius popierius
(191)
(172)
Už įsipareigojimus bankams ir kitoms kredito institucijoms
(12)
(10)
Turto nuomos teisė
(158)
(163)
Palūkanų sąnaudos
(14 569)
(12 845)
Iš viso
23 854
22 951
2025 m. Bankas gavo 83 tūkst. eurų delspinigių pajamų (2024 m. - 97 tūkst. eurų). Didžioji dalis šių delspinigių pajamų yra
susijusios su neveiksnių paskolų padengimu. Bankas delspinigius pripažįsta pajamomis tik tada, kai delspinigiai gaunami.
63
19 pastaba Grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos
Grynąsias paslaugų mokesčių ir komisinių pajamas sudaro:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Mokėjimo paslaugos
1 337
1 628
Pajamos iš valiutos keitimo
73
86
Banko sąskaitų aptarnavimas
766
751
Įmokų surinkimas
46
334
Tarpininkavimo pajamos
28
52
Iš grynųjų pinigų apyvartų
711
729
Kita
353
334
Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos
3 314
3 914
Operacijos grynaisiais pinigais
(130)
(159)
Pinigų pervedimo operacijos
(108)
(89)
Kita
(209)
(128)
Paslaugų mokesčių ir komisinių sąnaudos
(447)
(376)
Iš viso
2 867
3 538
20 pastaba Operacijų užsienio valiuta rezultatas grynąja verte
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Pelnas iš operacijų užsienio valiuta
1 990
2 497
Nerealizuotas pelnas (nuostoliai) dėl valiutos kurso pokyčių
(103)
(36)
Iš viso
1 887
2 461
64
21 pastaba Veiklos sąnaudos
Veiklos sąnaudas sudaro:
Atlyginimai ir priedai:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Atlyginimai ir priedai
(12 351)
(11 529)
Socialinio draudimo išlaidos
(213)
(199)
Iš viso
12 564
(11 728)
Kitos veiklos sąnaudos:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Patalpų išlaikymo sąnaudos
(520)
(542)
Ryšių ir kanceliarijos sąnaudos
(372)
(389)
Transporto priemonių išlaikymo sąnaudos
(193)
(225)
Informacinių sistemų sąnaudos
(1 867)
(1 712)
Rinkodaros sąnaudos
(927)
(1 254)
Mokesčiai
(938)
(931)
Mokėjimai banką aptarnaujančioms organizacijoms
(478)
(578)
Apskaitos tvarkymo paslaugos
(168)
(111)
Draudimo išlaidos (veiklos ir grynųjų pinigų)
(234)
(251)
Komandos formavimo renginio išlaidos
(76)
(136)
Lietuvos banko skirta bauda
(290)
-
Mokėjimo kortelių administravimo išlaidos
(159)
-
Kitos veiklos sąnaudos
(403)
(479)
Iš viso
(6 625)
(6 608)
Lietuvos bankas (toliau – LB) 2024 metais atliko Banko tikslinį planinį patikrinimą, kurio metu buvo vertinta, kaip Bankas
laikėsi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PPTF) prevencijos reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta
pažeidimų ir trūkumų.
Bankas pripažino nustatytus pažeidimus, pateikė veiklos trūkumų šalinimo planą bei įsipareigojo pašalinti visus
patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus. Taip pat Bankas pateikė LB siūlymą sudaryti
administracinį susitarimą.
Atsižvelgiant į tai, 2025 m. balandžio mėn. LB sudarė su Banku administracinį susitarimą ir skyrė poveikio priemones:
• už vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su banko padalinių funkcijomis ir atsakomybe, interesų konfliktų
valdymo bei vadovybės informavimo apie aktualias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rizikas
trūkumus skirtas įspėjimas;
• už pažeidimus ir trūkumus susijusius su klientų dalykinių santykių tikslo ir numatomo pobūdžio, veiklos pobūdžio
nustatymu, sustiprintu tapatybės nustatymu bei dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos procedūromis ir
priemonėmis skirta 290 tūkst. Eur bauda.
Pabrėžiama, kad LB Bankas nėra nustatęs atvejų, kad LB patikrinimo metu nustatyti trūkumai turėjo poveikį Banko
klientams ar Banku būtų pasinaudota PPTF tikslais
65
22 pastaba Pelno mokestis
Pelno mokesčio skaičiavimai pateikti žemiau:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Einamojo laikotarpio pelno mokestis
(1 176)
(1 935)
Atidėtojo mokesčio pokytis
9
74
Pelno mokesčio pajamų (sąnaudų) iš viso
(1 167)
(1 861)
Atidėtojo pelno mokesčio komponentai
Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
Keliamieji mokestiniai nuostoliai
-
-
Sukaupimai
301
300
Bendrai vertinamas paskolų vertės sumažėjimas
-
-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
301
300
Atimti: nepripažinta atidėtojo pelno mokesčio turto dalis
-
-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
301
300
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas
-
-
Kita
(117)
(125)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai
(117)
(125)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte
184
175
Atidėtojo pelno mokesčio pajamų (sąnaudų) pripažinimas:
Bendrųjų pajamų ataskaitoje
-
-
Pelno (nuostolių) ataskaitoje
(9)
(74)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas perkeliamiems mokestiniams nuostoliams, jeigu susijusios mokestinės
naudos realizavimas ateityje yra tikėtinas.
66
Efektyvaus mokesčių tarifo suderinimas
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos šių metų rezultatui, gali būti suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis,
apskaičiuotomis naudojant įstatymo patvirtintą pelno mokesčio tarifą prieš mokestiniam pelnui, pateikiamos lentelėje:
Bankas
2025 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gruodžio 31 d.
proc.
proc.
Pelnas prieš mokesčius
6 692
9 242
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 16 proc. tarifą
(16)
(1 071)
(15)
(1 386)
Neapmokestinamos pajamos
4
298
3
286
Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos
(8)
(440)
(4)
(382)
Patronuojamosios įmonės mokestinių nuostolių
panaudojimas
-
-
-
(36)
Papildomas pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 5 proc.
(4)
(267)
(4)
(414)
Kiti koregavimai
1
89
-
-
Praėjusio laikotarpio tikslinimas
3
215
-
(3)
Pelno mokesčio pajamų (sąnaudų) iš viso
(20)
(1 176)
(20)
(1 935)
2025 m. pelno mokestis pakoreguotas dėl pritaikytos investiciniams projektams lengvatos už 2022-2024 m.
Atidėtojo mokesčio likučių judėjimas
Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.
Grynasis
likutis
sausio 1 d.
Apskaityta
pelno
(nuostolių)
ataskaitoje
Apskaityta
kitose
bendrosiose
pajamose
Grynoji vertė
Atidėtojo
mokesčio
turtas
Atidėtojo
mokesčio
įsipareigojim
ai
Ilgalaikis materialusis turtas
-
-
-
-
-
-
Galimi parduoti vertybiniai popieriai
-
-
-
-
-
-
Mokesčių nuostolių perkėlimas
-
-
-
-
-
-
Kitas mokesčių turtas
300
1
-
301
301
-
Kiti mokesčių įsipareigojimai
(125)
8
-
(117)
-
(117)
Iš viso
175
9
-
184
301
(117)
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.
Grynasis
likutis
sausio 1 d.
Apskaityta
pelno
(nuostolių)
ataskaitoje
Apskaityta
kitose
bendrosiose
pajamose
Grynoji vertė
Atidėtojo
mokesčio
turtas
Atidėtojo
mokesčio
įsipareigojim
ai
Ilgalaikis materialusis turtas
(130)
130
-
-
-
-
Galimi parduoti vertybiniai popieriai
-
-
-
-
-
-
Mokesčių nuostolių perkėlimas
-
-
-
-
-
-
Kitas mokesčių turtas
238
62
-
300
300
-
Kiti mokesčių įsipareigojimai
(7)
(118)
-
(125)
-
(125)
Iš viso
101
74
-
175
300
(125)
67
23 pastaba Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigus ir pinigų ekvivalentus pinigų srautų ataskaitoje sudaro:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Grynieji pinigai
14 686
16 450
Lėšos centriniame banke*
62 009
108 406
Einamosios sąskaitos kitose kredito institucijose
9 137
9 118
Terminuotieji indėliai kredito institucijose iki 90 dienų
230
6 640
Iš viso
86 062
140 614
*Lėšos centriniame banke atvaizduotos be privalomųjų atsargų reikalavimo sumos, kuris 2025 m. gruodžio 31 d. sudarė
6 002 tūkst. eurų (2024 m. gruodžio 31 d. – 4 381 tūkst. eurų.)
24 pastaba Finansinių priemonių tikrosios vertės
Tikroji vertė apibrėžiama kaip suma, už kurią priemonė gali būti iškeista esamu momentu sudaromu sandoriu tarp
ketinančių tai daryti šalių, esant galiojančioms rinkos sąlygoms, išskyrus priverstinio pardavimo, nesavanoriško likvidavimo
ar pardavimo dėl spekuliacijos sandorius. Kadangi prekyba didžiąja dalimi Banko turimo finansinio turto ir įsipareigojimų
nėra išvystyta, tikrosios vertės nustatymui reikia naudotis prielaidomis, paremtomis dabartinėmis ekonomikos sąlygomis ir
konkrečiai priemonei būdinga rizika.
Yra laikoma, jog finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurių terminas yra trumpas (mažiau nei trys mėnesiai),
apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei. Ši prielaida taip pat taikoma finansinėms priemonėms su kintama palūkanų
norma, nes Bankas neidentifikavo reikšmingo kredito maržų pokyčio.
Turto ir įsipareigojimų su fiksuota palūkanų norma ir apskaitomų amortizuota savikaina tikroji vertė apskaičiuojama lyginant
rinkos palūkanų normas su pirminio pripažinimo metu galiojusiomis palūkanų normomis, siūlomomis panašioms
finansinėms priemonėms. Paskolų ir indėlių su fiksuota palūkanų norma apskaičiuota tikroji vertė yra paremta diskontuotais
pinigų srautais, naudojant galiojusias rinkoje skolų su panašia kredito rizika ir terminu palūkanų normas.
Nustatant šių finansinių priemonių tikrąją vertę buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Grynieji pinigai. Tai yra grynieji pinigai kasose ir saugyklose, kurių apskaitinė vertė lygi jų tikrajai vertei.
Lėšos centriniame banke. Lėšų Lietuvos banke tikroji vertė yra lygi apskaitinei vertei.
Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, ir galimas parduoti finansinis turtas.
Šių investicijų apskaitinė vertė lygi jų tikrajai vertei.
Skolos vertybiniai popieriai. Jų tikroji vertė buvo apskaičiuota remiantis rinkos kaina.
Lėšos ir įsiskolinimai kredito institucijoms. Turto, kurio terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai, apskaitinė vertė yra
artima tikrajai vertei dėl sąlyginai trumpo šios finansinės priemonės termino. Ilgesnio laikotarpio indėlių galiojančios
palūkanų normos atspindi rinkos normas (dėl turto palūkanų perfiksavimo pagal rinkos palūkanų normas) ir dėl to tikroji
vertė yra artima apskaitinei vertei.
Klientams suteiktos paskolos. Vertinimas buvo atliktas diskontuojant būsimus pinigų srautus kiekvienai paskolai per visą
jos laikotarpį, naudojant rinkoje metų pabaigoje galiojusias 12 mėnesių palūkanų normų vidurkius.
Įsipareigojimai klientams. Likučių, kurių terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai, apskaitinė vertė yra artima tikrajai vertei
dėl sąlyginai trumpo šios finansinės priemonės termino. Ilgesnio termino fiksuotas palūkanų normas turinčių indėlių ir kitų
įsipareigojimų tikroji vertė buvo apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, taikomas naujoms
skoloms su panašiais grąžinimo terminais ir kredito kokybe.
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotosios paskolos. Tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant planuojamus
būsimus pinigų srautus naudojant esamas rinkos palūkanų normas.
68
Žemiau lentelėje pateikiamos apskaitinės ir tikrosios finansinių priemonių, kurios finansinėse ataskaitose nėra apskaitytos
tikrąja verte, vertės. Ši lentelė neapima nefinansinio turto ir nefinansinių įsipareigojimų tikrųjų verčių.
Bankas
2025 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė
vertė
Tikroji vertė
Apskaitinė
vertė
Tikroji vertė
Finansinis turtas
Pinigai ir lėšos centriniame banke
82 697
82 697
129 237
129 237
Lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose
9 968
9 968
16 407
16 407
Skolos vertybiniai popieriai
91 604
91 765
61 639
62 055
Paskolos ir gautinos sumos
545 159
564 703
414 549
424 713
Iš viso
729 428
749 133
621 832
632 412
Finansiniai įsipareigojimai
Įsipareigojimai klientams, įskaitant akredityvus
654 753
657 652
557 285
560 529
Išleisti skolos vertybiniai popieriai
6 850
6 398
2 269
2 326
Kiti įsipareigojimai
10 288
10 288
10 427
10 427
Iš viso
671 891
674 338
569 981
573 282
Finansinės priemonės, įvertintos tikrąja verte, šiose finansinėse ataskaitose pateiktos trimis tikrosios vertės lygiais:
• 1 lygis: identiško turto ar įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviose rinkose;
• 2 lygis: vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė; kai visi kintamieji, turintys reikšmingą įtaką apskaitytai tikrajai
vertei, yra arba tiesiogiai, arba netiesiogiai stebimi rinkoje;
• 3 lygis: tikroji vertė apskaičiuota tokiais vertinimo metodais, kurių kintamieji, turintys reikšmingą įtaką apskaitytai
tikrajai vertei, neparemti rinkoje stebimais duomenimis.
Visų Banko turimų išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė priskirta 2 lygiui. Didžiausią jų dalį sudaro išankstiniai valiutos
pirkimo ir valiutos apsikeitimo sandoriai, kurie pervertinami diskontuotų pinigų srautų arba dabartinės vertės metodu. Visais
atvejais vertinimas pagrįstas rinkoje prieinamais kintamaisiais. Skolos vertybinių popierių kainos atitinka rinkos kotiruotes,
o atvejais, kai tam tikram vertybiniam popieriui nėra aktyvios rinkos, kaina nustatoma remiantis panašių rinkoje esančių
vertybinių popierių kainomis.
Finansinių priemonių, apskaitytų tikrąja verte, išskaidymas pagal tikrosios vertės lygius:
Bankas
2025 m. gruodžio 31 d.
1 lygis
2 lygis
3 lygis
Iš viso
Finansinis turtas
Išvestinės finansinės priemonės
-
1
-
1
Finansiniai įsipareigojimai
Išvestinės finansinės priemonės
-
11
-
11
Bankas
2024 m. gruodžio 31 d.
1 lygis
2 lygis
3 lygis
Iš viso
Finansinis turtas
Išvestinės finansinės priemonės
-
7
-
7
Finansiniai įsipareigojimai
Išvestinės finansinės priemonės
-
3
-
3
69
Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte
Žemiau lentelėje pateikiamos finansinės priemonės, kurios nėra vertinamos tikrąja verte, ir jų analizė pagal tikrosios vertės
hierarchijos lygį.
Bankas
2025 m. gruodžio 31 d.
1 lygis
2 lygis
3 lygis
Iš viso
apskaitinė
vertė
Turtas
Grynieji pinigai ir lėšos bankuose
92 665
-
-
92 665
Skolos vertybiniai popieriai
91 604
-
-
91 604
Paskolos klientams
-
-
526 082
526 082
Gautinos sumos iš išperkamosios nuomos
-
-
19 077
19 077
Kitas turtas
-
-
-
-
Iš viso finansinio turto
184 269
-
545 159
729 428
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms
-
-
-
Įsipareigojimai klientams
-
654 753
-
654 753
Išleisti skolos vertybiniai popieriai
-
6 850
-
6 850
Subordinuotos paskolos
-
-
-
Kiti įsipareigojimai
-
10 288
10 288
Iš viso finansinių įsipareigojimų
-
661 603
10 288
671 891
Bankas
2024 m. gruodžio 31 d.
1 lygis
2 lygis
3 lygis
Iš viso
apskaitinė
vertė
Turtas
Grynieji pinigai ir lėšos bankuose
145 644
-
-
145 644
Skolos vertybiniai popieriai
61 639
-
-
61 639
Paskolos klientams
-
-
393 747
393 747
Gautinos sumos iš išperkamosios nuomos
-
-
20 802
20 802
Kitas turtas
-
-
-
-
Iš viso finansinio turto
207 283
-
414 549
621 832
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms
-
-
-
Įsipareigojimai klientams
-
557 285
-
557 285
Išleisti skolos vertybiniai popieriai
-
2 269
-
2 269
Subordinuotos paskolos
-
-
-
Kiti įsipareigojimai
-
10 427
10 427
Iš viso finansinių įsipareigojimų
-
559 554
10 427
569 981
Tikroji vertybinių popierių vertė yra pagrįsta rinkos kainomis, t. y. naudotas tikrosios vertės vertinimo metodas atitinka
tikrosios vertės hierarchijos 1 lygį.
Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami Banko naudojami vertinimo metodai, naudojami įvertinti 1, 2 ir 3 lygio tikrąsias vertes
(kai tikroji vertė skiriasi nuo balansinės vertės), bei reikšmingi nestebimi kintamieji:
Tipas
Vertinimo metodas
Reikšmingi nestebimi
kintamieji
Amortizuota savikaina apskaitytos investicijos
Diskontuoti pinigų srautai
Diskonto normos
Paskolos ir gautinos sumos, paskolos
bankams, paskolos finansinėms institucijoms,
gautinos sumos iš išperkamosios nuomos
Diskontuoti pinigų srautai
Diskonto normos, bankroto
tikimybė, tikėtinas naudingo
tarnavimo laikotarpis
Įsipareigojimai klientams
Diskontuoti pinigų srautai
Diskonto normos
Išleisti skolos vertybiniai popieriai
Diskontuoti pinigų srautai
Diskonto normos
Subordinuotosios paskolos
Diskontuoti pinigų srautai
Diskonto normos
70
25 pastaba Susijusių šalių sandoriai
Paskolų, terminuotųjų indėlių ir išleistų obligacijų likučiai 2025 m. ir 2024 m. pabaigoje ir susijusios išlaidos bei pajamos
per metus yra pateikti žemiau:
Bankas, 2025 m.
Akcininkai
Patronuo-
jamosios
įmonės
Pagrindinis
vadovaujanti
s personalas
Kiti*
2025 m. gruodžio 31 d. paskolų likutis grynąja verte
-
-
-
1 641
Palūkanų norma, proc.
-
-
-
5,77-6,77
Paskolų vertės sumažėjimas
-
-
-
(6)
2025 m. gruodžio 31 d. terminuotieji indėliai
-
-
496
848
Palūkanų norma, proc.
-
-
2,2-3,7
2,0–2,99
2025 m. gruodžio 31 d. sąskaitos iki pareikalavimo
123
-
192
1 510
2025 m gruodžio 31 d. išleistos obligacijos
-
-
-
-
Palūkanų norma, proc.
-
-
-
-
Išmokėti dividendai
(1 700)
-
-
-
Per dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2025 m.
gruodžio 31 d
Paskolų palūkanų pajamos
-
-
-
110
Indėlių palūkanų sąnaudos
-
(17)
(15)
(32)
Obligacijų palūkanų sąnaudos
(4)
-
-
-
Dividendų pajamos
-
-
-
-
Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos
-
-
1
11
Paslaugų mokesčių ir komisinių išlaidos
-
-
-
-
Kitos veiklos pajamos
-
-
-
-
Kitos veiklos išlaidos
-
-
-
(24)
(tęsinys kitame puslapyje)
71
Bankas, 2024 m.
Akcininkai
Patronuo-
jamosios
įmonės
Pagrindinis
vadovaujanti
s personalas
Kiti*
2024 m. gruodžio 31 d. paskolų likutis grynąja verte
-
-
-
1 798
Palūkanų norma, proc.
-
-
-
7,29-8,38
Paskolų vertės sumažėjimas
-
-
-
(7)
2024 m. gruodžio 31 d. terminuotieji indėliai
-
1 843
367
1 850
Palūkanų norma, proc.
-
3,5-3,8
2,5-4,3
3,0–3,8
2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitos iki pareikalavimo
352
201
162
1 999
2024 m gruodžio 31 d. išleistos obligacijos
100
-
-
-
Palūkanų norma, proc.
7
-
-
-
Išmokėti dividendai
(503)
-
-
-
Per 2024 m. dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024
m. gruodžio 31 d
Paskolų palūkanų pajamos
-
1 225
-
143
Indėlių palūkanų sąnaudos
-
(43)
(9)
(59)
Obligacijų palūkanų sąnaudos
(7)
-
-
-
Dividendų pajamos
-
452
-
-
Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos
-
10
-
11
Paslaugų mokesčių ir komisinių išlaidos
-
-
-
-
* Kitos susijusios šalys yra Banko vadovybės narių ar Banko akcininkų bei kitų susijusių šalių kontroliuojamos bendrovės.
Išmokas (neatskaičius taikomų mokesčių) pagrindiniam vadovaujančiam personalui sudarė:
2025 m.
2024 m.
Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos
1 090
881
Socialinis draudimas
19
15
Išmokų pagrindiniam vadovaujančiam personalui iš viso
1 109
896
Pagrindinį vadovaujantį personalą sudaro banko valdybos nariai bei administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
72
26 pastaba Informacija apie segmentus
Banko verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2025 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir finansinės
būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau.
2025 m. gruodžio 31 d.
Tradicinė
bankininkystė
ir skolinimas
Iždas
Iš viso
Vidinės
-
-
-
Išorinės
33 321
5 102
38 423
Palūkanų pajamos
33 321
5 102
38 423
Vidinės
-
-
-
Išorinės
(14 461)
(108)
(14 569)
Palūkanų sąnaudos
(14 461)
(108)
(14 569)
Vidinės
-
-
-
Išorinės
18 860
4 994
23 854
Grynosios palūkanų pajamos
18 860
4 994
23 854
Vidinės
-
-
-
Išorinės
2 867
-
2 867
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos
2 867
-
2 867
Vidinės
-
-
-
Išorinės
21 727
4 994
26 721
Grynosios palūkanų, paslaugų ir komisinių pajamos
21 727
4 994
26 721
Vidinės
-
-
-
Išorinės
(18 905)
(284)
(19 189)
Veiklos sąnaudos
(18 905)
(284)
(19 189)
Amortizacija
(173)
-
(173)
Nusidėvėjimas
(2 026)
-
(2 026)
Vidinės
-
-
-
Išorinės
(967)
-
(967)
Vertės sumažėjimo sąnaudos
(967)
-
(967)
Vidinės
-
-
-
Išorinės
2 031
295
2 326
Kitos grynosios pajamos
2 031
295
2 326
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
1 687
5 005
6 692
Pelno mokestis
(294)
(873)
(1 167)
Segmento pelnas(nuostoliai) po apmokestinimo
1 393
4 132
5 525
Nekontroliuojanti dalis
-
-
-
Pelnas (nuostoliai), priskirtinas Banko akcininkams
1 393
4 132
5 525
Iš viso segmento turto
570 670
169 583
740 253
Iš viso segmento įsipareigojimų
663 551
8 586
672 137
Grynasis segmento turtas (akcininkų nuosavybė)
(92 881)
160 997
68 116
73
Banko verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir finansinės
būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau.
2024 m. gruodžio 31 d.
Tradicinė
bankininkystė
ir skolinimas
Iždas
Iš viso
Vidinės
-
-
-
Išorinės
29 017
6 779
35 796
Palūkanų pajamos
29 017
6 779
35 796
Vidinės
-
-
-
Išorinės
(12 664)
(181)
(12 845)
Palūkanų sąnaudos
(12 664)
(181)
(12 845)
Vidinės
-
-
-
Išorinės
16 353
6 598
22 951
Grynosios palūkanų pajamos
16 353
6 598
22 951
Vidinės
-
-
-
Išorinės
3 538
-
3 538
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos
3 538
-
3 538
Vidinės
-
-
-
Išorinės
19 891
6 598
26 489
Grynosios palūkanų, paslaugų ir komisinių pajamos
19 891
6 598
26 489
Vidinės
-
-
-
Išorinės
(18 052)
(284)
(18 336)
Veiklos sąnaudos
(18 052)
(284)
(18 336)
Amortizacija
(348)
-
(348)
Nusidėvėjimas
(1 813)
-
(1 813)
Vidinės
-
-
-
Išorinės
(624)
-
(624)
Vertės sumažėjimo sąnaudos
(624)
-
(624)
Vidinės
-
-
-
Išorinės
3 218
656
3 874
Kitos grynosios pajamos
3 218
656
3 874
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
2 272
6 970
9 242
Pelno mokestis
(457)
(1 404)
(1 861)
Segmento pelnas(nuostoliai) po apmokestinimo
1 815
5 566
7 381
Nekontroliuojanti dalis
-
-
-
Pelnas (nuostoliai), priskirtinas Banko akcininkams
1 815
5 566
7 381
Iš viso segmento turto
443 952
190 834
634 786
Iš viso segmento įsipareigojimų
566 938
3 557
570 495
Grynasis segmento turtas (akcininkų nuosavybė)
(122 986)
187 277
64 291
2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. pelno mokesčio išlaidos paskirstytos proporcingai tradicinės
bankininkystės ir iždo segmentams.
74
27 pastaba Rizikos valdymas
Rizikos valdymo struktūra
Rizika yra įgimta Banko veikla, ji yra valdoma per nuolatinio atpažinimo, įvertinimo ir kontrolės procesus, priklausomus nuo
rizikos limitų ir kitų kontrolių. Rizikos valdymo procesas yra svarbus Banko tęstiniam pelningumui. Kiekvienas darbuotojas
Banke dalyvauja rizikos valdymo procese tiek, kiek tai susiję su jo darbo funkcijomis ir atsakomybėmis. Banko struktūriniai
padaliniai, suteiktos kompetencijos ribose yra atsakingi už rizikos vertinimo standartų vystymą bei patvirtintų politikų
įgyvendinimą, veiklą reguliuojančių vidaus taisyklių ir procedūrų paruošimą, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procedūrų
kūrimą, stebėjimą, riziką ribojančių priemonių diegimą ir neatidėliotinų veiksmų pareikalavimą ar įdiegimą. Svarbi rizikos
valdymo dalis yra rizikos kultūros formavimas, kuria skatinama darbuotojus elgtis atsakingai atskleisti informaciją bei
prisiimti atsakomybę, o sprendimus priimti suvokus ir įvertinus riziką.
Remiantis Trijų linijų modelio koncepcija Banke taikoma veiklos rizikos valdymo strategija apima šias kryptis: rizikų galima
išvengti, jas prisiimti, mažinti ar perduoti.
Pagrindiniai rizikos valdymo principai įdiegiami procesus / produktus aprašančiuose vidaus teisės aktuose, nustatant
vidinius limitus, parenkant rizikos mažinimo priemones, atliekant stebėjimą ir kontrolę bei ruošiant atskaitomybę. Rizikos
apetitas derinamas su pajėgumu riziką prisiimti ir absorbuoti. Šį pajėgumą lemia Banko generuojamas veiklos pelnas bei
proporcingai verslo apimtims auganti vidaus kapitalo atsarga.
Banko organizacinė struktūra rizikos valdymo požiūriu skirstoma į 2 (dvi) dalis:
− pirmojoje, kuriai priskiriama Banko stebėtojų taryba, Banko valdyba, Banko administracijos vadovas, Paskolų
komitetas ir Rizikų valdymo komitetas – nustatoma strategija, politikos ir sukuriama rizikos valdymo sistema,
veiksminga vadovybės informavimo sistema;
− antrojoje, kuriai priskiriami Banko centrinės būstinės struktūriniai padaliniai ir klientus aptarnaujantys padaliniai –
įgyvendinama rizikos valdymo sistema, atliekama stebėsena, teikiamos ekspertinės žinios, parama ir pagalba,
prisidedama prie rizikos kultūros kūrimo ir palaikymo.
Remiantis Banko nustatytais limitais, atspindinčiais Banko verslo strategiją, rinkos aplinką bei Bankui priimtiną rizikos lygį
yra atliekama periodinė rizikų priežiūra ir kontrolė.
Visą verslą apimanti informacija yra periodiškai peržiūrima ir apdorojama tam, kad rizikos būtų nustatytos ir apie jas
iškomunikuota iš anksto. Šios informacijos veiksmingą pateikimą užtikrina vadovybės informavimo sistemos procedūros.
Kredito rizika
Kredito rizika – tai rizika, kad Bankas patirs nuostolių dėl jų klientų ar kitų šalių nesugebėjimo laikytis sutartinių
įsipareigojimų. Bankas valdo ir kontroliuoja kredito riziką, nustatydamas priimtinos rizikos limitus individualiam skolininkui
ir ūkio sektoriui bei kontroliuodami šių limitų pažeidimo galimybes. Bankas yra sukūręs kreditų kokybės peržiūros
procedūras tam, kad iš anksto būtų nustatyti sandorio šalių kreditingumo pokyčiai, įskaitant reguliarią įkeitimų peržiūrą.
Kredito kokybės peržiūros procesas leidžia Bankui įvertinti potencialius nuostolius, kurie gali atsirasti, ir imtis reikiamų
veiksmų. Bankas išleidžia klientams garantijas, kurios reikalauja, jog Bankas atliktų jų sąskaita mokėjimus. Jos sukuria
Bankui panašias rizikas kaip paskolos ir šios rizikos yra mažinamos naudojant tuos pačius kontrolės procesus ir politikas.
Bankas taiko kredito rizikos valdymo priemones, kurios išskiriamos į dvi rūšis:
− priemonės, kurios padeda išvengti neužtikrintų rizikingų paskolų finansavimo, apimančios kelių pakopų sprendimų
priėmimo sistemą, rizikos valdymo paskirstymą tarp struktūrinių lygių – įgaliojimų / limitų įvedimą, užtikrinimo
priemonių tinkamumo įvertinimą. Prieš išduodant paskolą, Bankas pirmiausia išanalizuoja kredito gavėjo finansinį
pajėgumą ir kredito grąžinimo galimybes pagal kredito gavėjo pinigų srautus. Paskolų analizavimo tikslas yra kiek
įmanoma geriau įvertinti kliento statusą ir srities, kurioje klientas vykdo veiklą perspektyvas.
− priemonės, kurios užtikrina efektyvią turto kokybės stebėjimo sistemą, apimančios nuolatinį kredito sandorių
stebėjimą ir sutarčių administravimą, su kreditu susijusios informacijos gavimą laiku ir duomenų kokybės
užtikrinimą, išorinės aplinkos pokyčių vertinimą.
Banke nuolat renkama ir analizuojama informacija susijusi su išorinės aplinkos pokyčiais, kreditų portfelio augimu, su rizika
susijusiomis išlaidomis, didžiausiomis kreditų gavėjų pozicijomis, kreditų pasiskirstymu pagal ekonomines veiklos šakas,
pradelstus paskolos grąžinimo terminus, įvykusius pasikeitimus reitinguose ir rizikos lygiuose.
Tais atvejais, kai tikėtinas pinigų srautas iš neveiksnių paskolų yra numatomas iš užstato pardavimo, turimo užstato vertė
yra svarbus įvertis apskaičiuojant paskolų nuvertėjimo nuostolius ir gautinas sumas.
75
Maksimali kredito rizika, neįskaitant įkeisto turto ar kitų kredito užtikrinimo priemonių
Toliau pateiktoje lentelėje yra atskleista maksimali kredito rizika. Maksimali rizika yra atskleista grynąja verte prieš įkeitimo
sutarčių įtaką.
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Finansinės būklės ataskaitos straipsniai, išskyrus prekybinę ir investicinę
veiklą
Lėšos Lietuvos banke
68 011
112 787
Lėšos bankuose ir kitose kredito, finansų institucijose
9 968
16 407
Paskolos klientams
526 082
393 747
Gautinos sumos iš išperkamosios nuomos
19 077
20 802
623 138
543 743
Nebalansiniai straipsniai
Garantijos
3 593
2 482
Kreditavimo įsipareigojimai
42 370
37 839
Balansinių ir nebalansinių straipsnių, išskyrus prekybinę ir investicinę veiklą,
iš viso
669 101
584 064
Prekybinė ir investicinė veikla
Finansinis turtas. apskaitytas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą
Išvestinės finansinės priemonės
1
7
Finansinis turtas, apskaitytas amortizuota savikaina
Skolos vertybiniai popieriai
91 604
61 639
Prekybinės ir investicinės veiklos iš viso
91 605
61 646
Bendra kredito rizika
760 706
645 710
Lentelėje kreditavimo įsipareigojimų pateiktos sumos turi būti suprantamos kaip išankstiniai įsipareigojimai. Garantijų
sumos atvaizduoja galimus maksimalius apskaitinius nuostolius ataskaitos pateikimo dienai, jei kita sutartį pasirašiusi šalis
nevykdytų savo įsipareigojimų.
76
Pagrindinės apriboto (įkeisto ar kitaip apriboto) turto grupės:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Lėšos bankuose, finansų institucijose
832
879
Skolos vertybiniai popieriai
-
-
Išduotos paskolos
16 899
14 505
Iš viso
17 731
15 384
Lentelėse pateikiamas investicinės veiklos išskaidymas pagal tipą ir reitingą:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Vyriausybės obligacijos
91 604
61 639
Išvestinės finansinės priemonės
1
7
Iš viso
91 605
61 646
Obligacijos pagal reitingo klases
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m. gruodžio
31 d.
Aukštas balas (AAA-A)
87 203
56 581
Standartinis balas (B-BBB+)
4 401
5 058
Iš viso
91 604
61 639
Turimi skolos vertybiniai popieriai yra įsigyti investiciniais tikslais ir apskaitomi amortizuota savikaina. Investicinėje veikloje
Bankas neturėjo pradelstų ar nuvertėjusių sumų.
Bankas priskyrė aukšto reitingo klasei skolos vertybinius popierius, kurių emitentų jungtinis kreditinių įsipareigojimų
reitingas pagal pripažintų tarptautinių reitingų agentūrų (Moody‘s, Standard & Poor‘s ar „Fitch Ratings“) vertinimus yra nuo
„AAA“ iki „A“, o standartinio reitingo klasei - obligacijos, kurių emitentų reitingai yra „BBB-“ .
Vyriausybės obligacijos pagal geografinius regionus
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Lietuva
78 502
51 714
Lenkija
8 701
3 841
Rumunija
4 401
5 058
Kroatija
-
1 026
Iš viso
91 604
61 639
Prekybinėje ir investicinėje veikloje Bankas neturėjo pradelstų ar nuvertėjusių sumų.
77
Koncentracijos rizika
Koncentracijos rizika – tai rizika patirti santykinai didelį nuostolį, jeigu sutriktų normali Banko veikla dėl per didelio aktyvų
ar pasyvų pozicijų susitelkimo. Ši rizika atsiranda dėl individualių skolininkų ar indėlininkų, tarpusavyje susijusių skolininkų
ar indėlininkų pozicijų, taip pat dėl pozicijų koncentracijos viename ekonomikos sektoriuje ar geografiniame regione, dėl
pozicijų, susijusių su skolininkais, besiverčiančiais panašia veikla, investicinių pozicijų koncentracijos, ar kitų,
Banko nuomone, reikšmingų pozicijų. Koncentracijos rizika valdoma vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant
į veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką, atliekamas operacijas.
2025 m. gruodžio 31 d. Banko paskolų portfelio koncentraciją atspindi 10-iai didžiausių klientų suteiktos paskolos, kurių
sumos Banke siekė 85 822 tūkst. eurų arba 15,74 proc. viso Banko paskolų portfelio grynąja verte. (2024 m. gruodžio 31
d. – 68 226 tūkst. eurų arba 16,46 proc.).
Bankas valdo, riboja ir kontroliuoja kredito rizikos koncentraciją – tiksliau, individualių sandorio šalių, susijusių sandorio
šalių grupių ir ekonomikos sektorių riziką. Didžiausias Lietuvos banko rizikos reikalavimas vienam skolininkui yra 25 proc.
Banko maksimali kredito rizika vienam klientui ar sandoriu 2025 m. gruodžio 31 d. siekė 13 238 tūkst. eurų (2024 m.
gruodžio 31 d. – 10 676 tūkst. eurų). Santykis su Banko 1 lygio kapitalu – 20,41 proc. (2023 m. gruodžio 31 d. - 17,98
proc.).
Rizika pagal geografinius regionus
Geografinės koncentracijos rizika nėra pripažinta Banko veikloje, kadangi laikomasi orientavimosi į vietinius klientus
principo.
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Lietuva
659 624
574 420
Austrija
4 657
6 709
Vokietija
2 212
313
Didžioji Britanija
1 279
1 205
Liuksemburgas
386
106
Belgija
358
448
Švedija
-
447
Malta
135
-
Niderlandai
154
12
Jungtinės Amerikos Valstijos
65
63
Airija
52
74
Prancūzija
49
55
Kitos šalys
130
212
Iš viso
669 101
584 064
78
Rizika pagal ūkio sektorių
Bankas taip pat nustato ūkio sektoriaus limitus, t. y. tam tikrų ūkio sektorių Banko lygyje galima koncentracija yra apribota
vidinių skolinimo limitų. Nustatyta procentinė ribos dalis ir apimtis riboja skolinimą skirtingiems ūkio sektoriams tam, kad
Bankas nebūtų priklausomas nuo nei vieno šalies ekonomikos sektoriaus.
Banko finansinio turto kredito rizikos prieš įkeitimus skaidymas pagal ūkio sektorius, remiantis kliento pagrindinės veiklos
ekonominiu sektoriumi, yra toks:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Apdirbamoji gamyba
69 378
50 463
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla
39 147
24 838
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų
remontas
57 319
45 630
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
15 446
6 328
Nekilnojamo turto operacijos ir statyba
103 974
92 157
Transportas ir saugojimas
27 034
19 806
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
72 196
56 523
Finansinė ir draudimo veikla
78 276
129 597
Kitos ekonominės veiklos šakos
53 574
35 708
Paskolos nepriskirtos ekonominei veiklai
152 757
123 014
Iš viso
669 101
584 064
Įkeitimai ir kitos kreditų užtikrinimo priemonės
Reikalaujama įkeitimo suma ir rūšis priklauso nuo kitos šalies kredito rizikos įvertinimo. Taip pat yra patvirtintos
rekomendacijos dėl įkeitimo rūšies priimtinumo ir vertinimo parametrų.
Paskolų vertinime galimybė grąžinti paskolą pirminis kriterijus yra kredito gavėjo veikloje generuojamas pinigų srautas,
tačiau siekiant sumažinti kredito rizikos nuostolius Bankas reikalauja užtikrinimo priemonių įkeitimo, išskyrus vartojimo
paskolas privatiems klientams. Tinkami įkeitimai yra skirstomi į nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, trečiųjų šalių suteiktas
garantijas, draudimą, finansinį turtą.
Pagal Banko Užtikrinimo priemonių vertinimo, administravimo ir kontrolės taisykles, skirtingų rūšių užtikrinimo priemonės
pervertinamos skirtingu periodiškumu: butai ir gyvenamieji pastatai turi būti pervertinami bent kas 5 metus, komercinis
turtas (administracinis, prekybinis, viešbučiai ir t.t.) – bent kas 4 metus, žemės sklypai – ne rečiau kaip kas 3-5 metus,
transporto priemonės – kas 1 metus, kitos užtikrinimo priemonės – nuo 1 iki 3 metų. Be to, esant reikšmingiems kainų
kritimams nekilnojamojo turto rinkoje ar kitiems reikšmingiems pokyčiams ekonominėje aplinkoje, reikalaujama peržiūrėti
nekilnojamojo turto užtikrinimo priemonių vertes.
Nemokumo atveju nustatant dabartinę paskolos vertę, tinkamas įkeitimui turtas yra įvertinamas jo tikrąja verte, atsižvelgiant
į įkeitimo perėmimo ir pardavimo sąnaudas. Kai nekilnojamasis turtas yra pervertinamas, Bankas taip pat atsižvelgia į jo
likvidumą ir naudingo tarnavimo laikotarpį.
Vertinant kredito riziką įkeisto nekilnojamojo turto vertė (susijusi su neveiksnių paskolų turtu) pagrįsta licencijuotų vertintojų
vertinimo ataskaitomis. Naujų automobilių ir įrangos įkeitimo vertė grindžiama įsigijimo verte pagal įsigijimo dokumentą
arba vertinimo ataskaitoje nustatyta rinkos verte, naudotų – licencijuotų turto vertintojų vertinimo ataskaitomis. Garantijų
vertė vertinama pagal sutartyje numatytas sąlygas, pinigų – pagal likutį sąskaitoje finansinių ataskaitų sudarymo datai.
Kredito draudimo vertė pagrįsta vadovybės vertinimu, paremtu draudimo bendrovių dokumentais. Kitų įkeitimų vertė
(prekės atsargos) atspindėta vadovybės vertinimu. Likusios užtikrinimo priemonės tikroji vertė nustatoma pasitelkiant tiek
vidinius vertintojus, tiek vertintojus iš išorės.
79
Kredito kokybė pagal finansinio turto klases
Finansinio turto kredito kokybė Banke yra valdoma naudojant vidinę kredito rizikos įvertinimo sistemą, kaip aprašyta toliau.
Kredito rizikos vertinimas
Vertindamas finansines priemones Bankas taiko specialius skolininkų įvertinimo kriterijus ir procedūras. Atsižvelgiant į
kredito rizikos pokytį nuo pradinio pripažinimo momento finansinės priemonės yra išskaidomos į 3 rizikos lygius:
− 1 rizikos lygis – priskiriamos veiksnios finansinės priemonės, kurioms nėra nustatytas reikšmingas kredito rizikos
padidėjimas po pirminio paskolos pripažinimo ir tikimasi, kad skolininkas gali tinkamai vykdyti savo sutartinius
įsipareigojimus.
− 2 rizikos lygis – finansinės priemonės, kurioms yra nustatytas reikšmingas kredito rizikos padidėjimas po pirminio
paskolos pripažinimo.
− 3 rizikos lygis – visos neveiksnios finansinės priemonės su pripažintu nuostolio įvykiu ir POCI (Purchased or originated
credit-impaired – nupirktos su padidėjusia kredito rizika) finansinės priemonės.
Finansinių priemonių išskyrus prekybinę veiklą ir nebalansinius straipsnius kredito rizikos vertinimas:
Bankas
Pradelsimų
nėra
Pradelsimai
1-30 d.
Pradelsimai
31-90 d.
Pradelsimai
daugiau kaip
90 d.
Iš viso
2025 m. gruodžio 31 d.
1 rizikos lygis
Paskolos ir gautinos sumos
477 684
4 628
-
-
482 312
Lėšos LB ir kituose bankuose
77 979
-
-
-
77 979
Skolos vertybiniai popieriai
91 604
-
-
-
91 604
Iš viso
647 267
4 628
-
-
651 895
2 rizikos lygis
Paskolos ir gautinos sumos
49 611
2 740
593
-
52 944
Lėšos LB ir kituose bankuose
-
-
-
-
-
Skolos vertybiniai popieriai
-
-
-
-
-
Iš viso
49 611
2 740
593
-
52 944
3 rizikos lygis
Paskolos ir gautinos sumos
8 441
180
266
1 016
9 903
Lėšos LB ir kituose bankuose
-
-
-
-
-
Skolos vertybiniai popieriai
-
-
-
-
-
Iš viso
8 441
180
266
1 016
9 903
Iš viso kredito rizikos aktyvų
705 319
7 548
859
1 016
714 742
80
Bankas
Pradelsimų
nėra
Pradelsimai
1-30 d.
Pradelsimai
31-90 d.
Pradelsimai
daugiau kaip
90 d.
Iš viso
2024 m. gruodžio 31 d.
1 rizikos lygis
Paskolos ir gautinos sumos
364 622
3 246
-
-
367 868
Lėšos LB ir kituose bankuose
129 194
-
-
-
129 194
Skolos vertybiniai popieriai
61 639
-
-
-
61 639
Iš viso
555 455
3 246
-
-
558 701
2 rizikos lygis
Paskolos ir gautinos sumos
29 850
3 119
281
-
33 250
Lėšos LB ir kituose bankuose
-
-
-
-
-
Skolos vertybiniai popieriai
-
-
-
-
-
Iš viso
29 850
3 119
281
-
33 250
3 rizikos lygis
Paskolos ir gautinos sumos
7 017
4 457
1 131
826
13 431
Lėšos LB ir kituose bankuose
-
-
-
-
-
Skolos vertybiniai popieriai
-
-
-
-
-
Iš viso
7 017
4 457
1 131
826
13 431
Iš viso kredito rizikos aktyvų
592 322
10 822
1 412
826
605 382
Apskaičiuotas vertės sumažėjimas pagal rizikos lygius
2025 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gruodžio 31 d.
Bankas
Kolektyviai
vertinami aktyvai
Individualiai
vertinami aktyvai
Kreditavimo
įsipareigojimai
Suteiktos
garantijos
Iš viso
Kolektyviai
vertinami aktyvai
Individualiai
vertinami aktyvai
Kreditavimo
įsipareigojimai
Suteiktos
garantijos
Iš viso
1 rizikos lygis
2 568
-
160
7
2 735
2 074
-
181
9
2 264
Paskolos ir gautinos
sumos
2 502
-
160
7
2 669
2 020
-
181
9
2 210
Lėšos LB ir kituose
bankuose, finansų
institucijose
10
-
-
-
10
16
-
-
-
16
Skolos vertybiniai popieriai
56
-
-
-
56
38
-
-
-
38
2 rizikos lygis
1 248
-
-
68
1 316
736
-
1
-
737
Paskolos ir gautinos
sumos
1 248
-
-
68
1 316
736
-
1
-
737
3 rizikos lygis
-
1 865
-
-
1 865
-
2 427
-
-
2 427
Paskolos ir gautinos
sumos
-
1 864
-
-
1 864
-
2 427
-
-
2 427
Lėšos LB ir kituose
bankuose, finansų
institucijose
-
1
-
-
1
-
-
-
-
-
Iš viso kredito rizikos
aktyvų
3 816
1 865
160
75
5 916
2 810
2 427
182
9
5 428
81
Vertės sumažėjimo pokytis
Bankas
2025 m gruodžio 31 d.
Kolektyviai
vertinami aktyvai
Individualiai
vertinami aktyvai
Kreditavimo
įsipareigojimai
Suteiktos
garantijos
Iš viso
1 rizikos lygis
492
-
(21)
(2)
469
Paskolos ir gautinos sumos
480
-
(21)
(2)
457
Lėšos LB ir kituose bankuose, finansų institucijose
(6)
-
-
-
(6)
Skolos vertybiniai popieriai
18
-
-
-
18
2 rizikos lygis
512
-
(1)
68
579
Paskolos ir gautinos sumos
512
-
(1)
68
579
3 rizikos lygis
-
(562)
-
-
(562)
Paskolos ir gautinos sumos
-
(563)
-
-
(563)
Kitas finansinis turtas
-
1
-
-
1
Iš viso
1 004
(562)
(22)
66
486
Nurašyta per laikotarpį
-
485
-
-
485
Gautos sugrąžinus paskolas kurios buvo
nurašytos per laikotarpį
-
(4)
-
-
(4)
Viso vertės sumažėjimo pasikeitimas
1 004
(81)
(22)
66
967
Vertės sumažėjimo pokytis (tęsinys)
Bankas
2024 m gruodžio 31 d.
Kolektyviai
vertinami aktyvai
Individualiai
vertinami aktyvai
Kreditavimo
įsipareigojimai
Suteiktos
garantijos
Iš viso
1 rizikos lygis
(494)
-
(20)
(1)
(515)
Paskolos ir gautinos sumos
(499)
-
(20)
(1)
(520)
Lėšos LB ir kituose bankuose, finansų institucijose
1
-
-
-
1
Skolos vertybiniai popieriai
4
-
-
-
4
2 rizikos lygis
33
-
(6)
-
27
Paskolos ir gautinos sumos
33
-
(6)
-
27
3 rizikos lygis
-
1 115
-
-
1 115
Paskolos ir gautinos sumos
-
1 115
-
-
1 115
Kitas finansinis turtas
-
-
-
-
-
Iš viso
(461)
1 115
(26)
(1)
627
Nurašyta per laikotarpį
-
-
-
-
-
Gautos sugrąžinus paskolas kurios buvo
nurašytos per laikotarpį
-
(3)
-
-
(3)
Viso vertės sumažėjimo pasikeitimas
-
-
-
-
624
82
Atliktas atskirų klientų kredito rizikos vertinimas, siekiant nustatyti jų priklausomybę nuo karo paveiktų šalių ir įtaką kredito
rizikai, neparodė padidėjusios kredito rizikos. 2025 metais taikoma sustiprinta stebėsena klientams, įtrauktiems į stebimų
klientų sąrašą.
Likvidumo rizika
Likvidumo rizika yra rizika, kad nebus įmanoma surasti pakankamai lėšų, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai, susiję su indėlių
grąžinimu ir kitomis finansinėmis priemonėmis, suėjus jų apmokėjimo terminui. Siekdamas valdyti likvidumo riziką, Bankas
kasdien stebi būsimus tikėtinus pinigų srautus iš klientų ir bankinės veiklos, kas yra turto / įsipareigojimų valdymo proceso
dalis. Valdyba nustato limitus minimaliai besibaigiančio termino lėšų daliai, kad būtų pakankamai lėšų išmokėti indėliams,
bei nustato minimalų tarpbankinių ir kitų skolinių įsipareigojimų lygį, kuris būtų panaudotas, jei netikėtai padidėtų
pareikalavimai įsipareigojimų grąžinimui.
Didžioji dalis terminuotųjų indėlių Banko indėlių portfelyje yra 6–12 mėnesių termino, o remiantis istoriniais duomenimis,
vidutiniai šio portfelio mėnesio svyravimai neviršija 4 proc. Kelių metų Banko statistiniai duomenys rodo, kad Banko veikla
užtikrina stabilų šių lėšų lygį, o daugumos jų terminas yra pratęsiamas. Tai leidžia jas investuoti į ilgesnio laikotarpio
finansinį turtą.
Taip pat Bankas privalo vykdyti padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio reikalavimą pagal Europos Sąjungos Parlamento ir
Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. Liquidity coverage ratio (LCR)) siejamas
su labai likvidžiu Banko turtu, kuris laikomas trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti. Bankas privalo turėti labai likvidaus
turto tokio kaip iždo obligacijos ar kitos likvidžios finansinės priemonės kurio suma būtų ne mažesnė nei grynosios pinigų
išmokos per 30 dienų laikotarpį t. y. padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis negali būti mažesnis nei 100 proc.
Banko padengimo likvidžiuoju turtu rodikliai yra tokie:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Likvidus turtas
168 448
186 861
Trumpalaikiai (iki 30 d.) įsipareigojimai
75 504
58 024
LCR, proc.
223
322
Banko likvidų turtą sudaro grynieji pinigai, lėšos centriniame banke (atskaičius privalomųjų atsargų reikalavimą) ir labai
likvidūs skolos vertybiniai popieriai (einamąja rinkos verte).
Nuo 2021 m. birželio 28 d. pagal Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2019/876 Bankas taip pat
privalo užtikrinti ne žemesnį nei 100 proc. dydžio grynojo stabilaus finansavimo rodiklį (NSFR). Banko grynojo stabilaus
finansavimo rodikliai yra tokie:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Turimas pastovus finansavimas
643 258
544 146
Būtinas pastovus finansavimas
459 262
359 110
NSFR, proc.
140
152
83
Žemiau lentelėje pateikiama viso turto ir visų įsipareigojimų, kurie sugrupuoti pagal laikotarpį nuo finansinės būklės
ataskaitos sudarymo datos iki sutartyje numatyto termino, apskaitinių verčių analizė:
Bankas
2025 m. gruodžio 31 d.
Iki pareikala-
vimo
Mažiau nei 1
mėn.
Nuo 1 iki 3
mėn.
Nuo 3 mėn.
iki 1 metų
Nuo 1 iki 3
metų
Virš 3 metų
Neapibrėžti
terminai
Iš viso
Turtas
29 829
69 923
10 446
84 548
195 679
337 618
12 210
740 253
Įsipareigojimai
175 577
41 408
69 633
324 824
36 112
24 305
278
672 137
Grynoji spraga
(145 748)
28 515
(59 187)
(240 276)
159 567
313 313
11 932
68 116
Kreditavimo
įsipareigojimai
-
42 370
-
-
-
-
-
42 370
2024 m. gruodžio 31 d.
Iki pareikala-
vimo
Mažiau nei 1
mėn.
Nuo 1 iki 3
mėn.
Nuo 3 mėn.
iki 1 metų
Nuo 1 iki 3
metų
Virš 3 metų
Neapibrėžti
terminai
Iš viso
Turtas
31 320
120 219
10 977
54 427
160 581
243 145
14 117
634 786
Įsipareigojimai
179 878
25 047
41 230
237 759
67 192
19 098
291
570 495
Grynoji spraga
(148 558)
95 172
(30 253)
(183 332)
93 389
224 047
13 826
64 291
Kreditavimo
įsipareigojimai
-
37 839
-
-
-
-
-
37 839
Pradelstos paskolos yra atskleidžiamos stulpelyje „Neapibrėžti terminai“.
Rinkos rizika
Rinkos rizika yra rizika, kad finansinių priemonių tikroji vertė ar būsimi pinigų srautai svyruos dėl rinkos kintamųjų, tokių
kaip palūkanų norma, valiutų kursai ir nuosavybės instrumentų kainų pokyčių. Rinkos rizika yra valdoma ir kontroliuojama
atliekant nuolatinę rinkos stebėseną ir analizuojant prognozuojamus rinkos pokyčius.
Palūkanų normos rizika
Palūkanų normos rizika kyla dėl palūkanų normos pasikeitimo, kuris turės įtakos būsimiems pinigų srautams arba finansinių
priemonių tikrosioms vertėms, galimybės. Valdyba yra nustačiusi palūkanų normų spragos limitus nustatytiems
laikotarpiams. Pozicijos yra kontroliuojamos Banke nustatytu periodiškumu. Palūkanų normos rizika yra prognozuojama
pagal rinkos palūkanų normas ir valdoma derinant turto ir įsipareigojimų spragą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko
palūkanų normos rizikos valdymo metodus, kurie leidžia nustatyti Banko jautrumą palūkanų normos pokyčiams,
apskaičiuojant poveikį metinėms grynosioms palūkanų pajamoms pasikeitus pelningumo kreivei.
84
Žemiau esančiose lentelėse apibendrinama Banko palūkanų normos rizika 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31
d. Lentelės apima Banko turtą ir įsipareigojimus jų apskaitinėmis vertėmis, suskirstytus pagal ankstesnę iš palūkanų
normos keitimo ar termino pabaigos datų.
2025 m. gruodžio 31 d.
Bankas
Mažiau nei
1 mėn.
Nuo 1 iki 3
mėn.
Nuo 3 iki 6
mėn.
Nuo 6
mėn. iki 1
metų
Nuo 1 iki 3
metų
Virš 3
metų
Iš viso
Turtas:
Jautrus palūkanų pokyčiams turtas
78 023
153 225
254 762
36 001
82 114
30 578
634 703
Nejautrus palūkanų pokyčiams
turtas
105 550
Įsipareigojimai:
Jautrus palūkanų pokyčiams
įsipareigojimas
35 753
71 427
118 004
198 386
38 331
24 365
486 266
Nejautrūs palūkanų pokyčiams
įsipareigojimai ir nuosavybė
253 987
Palūkanų jautrumo spraga
42 270
81 798
136 758
(162 385)
43 783
6 213
-
2024 m. gruodžio 31 d.
Bankas
Mažiau nei
1 mėn.
Nuo 1 iki 3
mėn.
Nuo 3 iki 6
mėn.
Nuo 6
mėn. iki 1
metų
Nuo 1 iki 3
metų
Virš 3
metų
Iš viso
Turtas:
Jautrus palūkanų pokyčiams turtas
54 876
120 510
184 310
23 790
68 182
24 157
475 825
Nejautrus palūkanų pokyčiams
turtas
158 961
Įsipareigojimai:
Jautrus palūkanų pokyčiams
įsipareigojimas
19 479
42 736
54 465
176 138
67 377
19 616
379 811
Nejautrūs palūkanų pokyčiams
įsipareigojimai ir nuosavybė
254 975
Palūkanų jautrumo spraga
35 397
77 774
129 845
(152 348)
805
4 541
-
Žemiau esančioje lentelėje pateikiama apibendrinta informacija, kokią įtaką Banko grynosioms palūkanų pajamoms
turėtų staigus palūkanų normos padidėjimas arba sumažėjimas vienu procentiniu punktu:
2025 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gruodžio 31 d.
Palūkanų normos šokas
Poveikis grynosioms palūkanų pajamoms
+ 1 procentinis punktas
1 536
1 418
- 1 procentinis punktas
(1536)
(1 418)
85
Valiutos rizika
Valiutos rizika yra valdoma kontroliuojant atskirai valiutos pozicijai nustatytus rizikos limitus. Pozicija yra kontroliuojam a
kas dieną. Banko politika - siekti palaikyti atvirą valiutos poziciją kuo mažesnę.
Bankas patiria riziką dėl galiojančių užsienio valiutos keitimo kursų svyravimo įtakos finansinei pozicijai ir pinigų srautams.
Valdyba nustato limitus valiutos pozicijai tiek padaliniams, tiek patronuojamosioms įmonėms, tiek bendrai. Šie limitai taip
pat atitinka minimalius Lietuvos banko reikalavimus. Banko užsienio valiutų pozicija yra:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Ilgųjų pozicijų suma
179
326
Trumpųjų pozicijų suma
(196)
(167)
Skaičiuotinas kapitalas
66 530
59 646
Bendroji grynoji užsienio valiutos pozicija, proc.
0,29
0,55
Žemiau yra pateikta prieš mokestinė valiutų kurso pasikeitimo įtaka, apskaičiuota tiesiniu būdu:
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Valiutų kursų padidėjimas 10 proc.
2
16
Valiutų kursų sumažėjimas 10 proc.
(2)
(16)
Operacinė rizika
Operacinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl netinkamai veikiančių arba neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų,
darbuotojų klaidų ir (ar) neteisėtų veiksmų, informacinių sistemų sutrikimų arba išorinių veiksnių įtakos. Operacinė rizika
valdoma, suteikiant teises ir nustatant limitus darbuotojams, kontroliuojant sudaromus sandorius visuose etapuose,
naudojant automatinę operacijų kontrolę, užtikrinant informacinių sistemų saugumą ir funkcionavimo tęstinumą,
registruojant operacinės rizikos įvykius, juos analizuojant, vertinant patirtus nuostolius, susijusius su operacine rizika,
organizuojant mokymus darbuotojams.
2025 metai Bankas tobulino Banko operacinės įvykių registravimo sistemą, skyrė dėmesį Banko veiklos tęstinumo
valdymui, rizikos kultūros stiprinimui.
Informacinių ir ryšių technologijų ir saugumo rizika
Informacinių ir ryšių technologijų ir saugumo rizika – tai rizika patirti nuostolių dėl duomenų konfidencialumo pažeidimo,
sistemų ir duomenų vientisumo pažeidimo, sistemų ir duomenų netinkamumo ar jų neprieinamumo arba dėl negebėjimo
per pagrįstą laiką ir patiriant pagrįstų sąnaudų pakeisti informacines technologijas, kai pasikeičia aplinka ar verslo poreikiai.
Informacinių ir ryšių technologijų ir saugumo rizika apima saugumo riziką, kylančią dėl netinkamų ar nevykusių vidaus
procesų arba išorės įvykių, įskaitant kibernetines atakas arba nepakankamą fizinį saugumą.
Stiprinant informacinių ir ryšių technologijų ir saugumo rizikos valdymą 2025 m. Bankas daug dėmesio skyrė informacinių
ir ryšių technologijų rizikos saugumo valdymo procesų vystymui, techninių saugumo rizikos valdymo priemonių ir veiklos
tęstinumą užtikrinančių sprendimų plėtrai. Bankas tobulino priemones ir procesus, skirtus ir toliau gerinti sistemų
prieinamumą, nuolatinę sistemų veikimo ir saugos būklės stebėseną, kibernetinio saugumo incidentų identifikavimą ir
reagavimą į saugumo grėsmes.
86
Atitikties rizika
Atitikties rizika – tai rizika, kad Banko veikla neatitiks jo veiklą reguliuojančių Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
teisės aktų, Europos bankininkystės institucijos (angl. European Banking Authority) ir / ar Lietuvos banko gairių ir pozicijų.
Atitikties rizika Banke valdoma vykdant nuolatinę teisinės aplinkos pokyčių stebėseną, nustatant aiškias politikas ir
procedūras, rengiant reguliarius mokymus Banko vadovybei ir darbuotojams, teikiant ataskaitas vadovybei. Banke nuolat
stiprinama atitikties kultūra, skatinamas Banko veiklos etikos ir profesinių standartų laikymasis, tuo pačiu užtikrinamas
pranešimų apie pažeidimus kanalo veikimas.
Pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir sukčiavimo rizika bei tarptautinių sankcijų įgyvendinimo rizika
UAB Urbo bankas įgyvendina pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir sukčiavimo prevencijos bei tarptautinių sankcijų
įgyvendinimo politiką vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos teisės aktais.
Pagrindinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės:
• įprastas ir sustiprintas klientų asmens tapatybės nustatymas;
• principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimas;
• klientų profiliavimas pagal pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygį;
• įprasta ir sustiprinta klientų dalykinių santykių stebėsena;
• įtartinų piniginių operacijų atpažinimas, sustabdymas ir teisėsaugos institucijų informavimas;
• informacijos apie klientų atliekamas pinigines operacijas ir sudaromus sandorius saugojimas registruose;
• Banko darbuotojų ir valdymo organų mokymai;
• Banko visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, sukčiavimo bei tarptautinių sankcijų pažeidimo
(vengimo) rizikos vertinimas (įskaitant priemonių efektyvumo vertinimą);
• pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, sukčiavimo bei tarptautinių sankcijų pažeidimo (vengimo) prevencijos
priemonių taikymo vidaus kontrolė.
Klientų patikrai ir dalykinių santykių stebėsenai taikomi specialūs informacinių technologijų sprendimai.
Bankas vadovaujasi griežtomis etikos ir moralės normomis ir dirba su tais klientais, kurių asmens tapatybė ir naudos gavėjų
asmens tapatybė tinkamai nustatyta, lėšų šaltinio ir turto kilmės teisėtumu neabejojama, dalykinių santykių tikslas ir
pobūdis yra aiškūs ir priimtini.
Aplinkos, socialinė ir valdymo rizika
Aplinkos, socialinė ir valdymo rizika (angl. Environmental, social and governance – ESG) - tai bet kokio neigiamo finansinio
poveikio Bankui rizika, kylanti dėl esamo ar būsimo aplinkos, socialinių ar valdymo veiksnių poveikio Bankui, klientams
arba investuotam turtui. ESG rizikos valdymo tikslas – Banko verslo modelio procesuose integruoti aplinkos, socialinius ir
valdymo aspektus, laikytis šiai sričiai taikomų įstatymų ir reikalavimų, nustatyti šios rizikos veiksnius, juos stebėti,
kontroliuoti bei įvertinti prisiimto ESG rizikos lygio galimą neigiamą įtaką.
Bankas pripažįsta, kad ESG rizika tiesiogiai ir/arba netiesiogiai gali paveikti kitas rizikos rūšis ir ją įtraukia į bendrą Banko
rizikos valdymo sistemą, apimančią visas verslo linijas bei Banko struktūrinius padalinius, t.y. ESG rizikos yra įtraukiamos
į rizikos valdymo procesą, bet jos nesudaro naujos rizikos rūšies, o išplečia jau esančias rizikų rūšis ( pavyzdžiui, kredito
ir rinkos riziką).
Vystant rizikos valdymo sistemą, Banko pagrindinis dėmesys yra skiriamas aplinkos rizikai (angl. Enviromental), kuri
vertinama atsižvelgiant į aplinkos rizikos veiksnius: fizinės rizikos veiksnius ir perėjimo rizikos veiksnius. Atsižvelgiant į
veiklos mastą, Banke nuosekliai skiriamas dėmesys socialinei ir valdymo rizikai. ESG rizikos valdymas apima šiuos etapus:
• ESG veiksnių nustatymas, atsižvelgiant į Banko veiklos, portfelių, paslaugų ir produktų pobūdį ir
dydį, jų priskyrimas prie atskirų rizikos rūšių;
• nustatytų ESG veiksnių priskyrimas prie rizikos rūšių ir jų vertinimas, kiekybinės ir kokybinės
informacijos rinkimas (iš klientų ir/ar trečiųjų šalių), sisteminimas ir analizė;
• ESG rizikos reikšmingumo vertinimas. Šiame etape yra įvertinamas ESG rizikos finansinis
reikšmingumas Banko verslo modeliui, vertinant finansinį neigiamą rezultatą atskiroms rizikų
rūšims;
• pagrindinių veiklos vertinimo rodiklių (KPI), susijusių su ESG rizikos valdymu, nustatymas;
• periodinė nustatytų rodiklių analizė ir stebėsena;
• periodinė ESG veiksnių peržiūra ir ESG rizikos reikšmingumo vertinimas.
ESG rizikos poveikis Banko veiklai yra vertinamas per jos neigiamą finansinę įtaką (nuostolių suma, pelno sumažėjimas)
kredito, rinkos, likvidumo ir operacinei rizikoms. Bankas, vertindamas ESG rizikos poveikį Banko veiklai, atsižvelgia į jos
galimą poveikį rizikoms trumpuoju (iki vienerių metų), vidutiniu (nuo 1 metų iki 10 metų) ir ilguoju (daugiau nei 10 metų)
laikotarpiais. Banko planuojamiems veiksmams įgyvendinti prioritetas yra teikiamas trumpajam ir vidutinės trukmės
laikotarpiams.
87
Integruojant ESG rizikos valdymą į kitas rizikas, siekiant nustatyti kaip ši rizika, tapusi realybe, galėtų paveikti Banko
reputaciją ir pelningumą, yra diegiamos procedūros:
• kreditų gavėjų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali susidurti su didesne klimato ir aplinkos rizika, identifikavimo;
• gyvenamosios ir komercinės paskirties užtikrinimo priemonių vertės, atsižvelgt į jų vietą ir energijos vartojimo
efektyvumą, nustatymo;
• koncentracijos pagal ekonominės veiklos šakas/ skolininkus stebėjimo;
• klimato kaitos ir aplinkos veiksnių turimoms rinkos rizikos pozicijoms poveikio vertinimo;
• aplinkos rizikos veiksnių įtaka gryniesiems pinigų srautams ar likvidumo rezervo mažėjimui vertinimo;
• ESG rizikos veiksnių poveikio Banko veiklos tęstinumui vertinimo.
Bankas nustatė ESG rizikai neutralių kredito sandorių kriterijus, kurie yra susiję su tiesioginiu klimato kaitos/ŠESD emisijos
mažinimo priemonių finansavimu. Tai – aukštesnio energetinio naudingumo klasės pastatų įsigijimas ar statyba,
atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, elektromobilių ar hibridinių automobilių įsigijimas.
2025 m. gruodžio 31 d. Banko išduotų neutralių paskolų portfelis sudarė 81 155 tūkst. eurų. Per ataskaitinį laikotarpį
neutralių paskolų portfelis padidėjo daugiau kaip 52 proc., kai 2024 m. gruodžio 31 d. jis sudarė 53 060 tūkst. eurų.
2025 m. gruodžio 31 d. ESG rizikai neutralūs sandoriai sudarė 15 proc. Banko paskolų portfelio. 2024 m. gruodžio 31 d.
ESG rizikai neutralūs sandoriai sudarė 13 proc. Banko paskolų portfelio.
Bankas, siekdamas išsigryninti savo prioritetus tvarumo srityje bei dalintis tvarumo informacija su savo suinteresuotomis
šalimis, savanoriškai parengė Tvarumo ataskaitą už 2023 ir 2024 finansinius metus (toliau – Ataskaita). Ši Ataskaita buvo
rengiama atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos 2022/2464 (angl. Corporate Sustainability Reporting
Directive (CSRD)) reikalavimus ir Europos tvarumo atskaitomybės standartus (angl. European Sustainability Reporting
Standards (ESRS) ir paskelbta Banko internetiniame puslapyje.
28 pastaba Kapitalas
Banko kapitalo pakankamumo vertinimo procesas remiasi kapitalo pakankamumo reikalavimais apibrėžtais Kapitalo
reikalavimų direktyva (Capital Requirements Directive – CRD) ir Kapitalo reikalavimų reglamentu, (Capital Requirements
Regulation – CRR) kurie įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. CRD susideda iš trijų dalių (angl. pillar) dvi iš jų yra atskleistos šiose
finansinėse ataskaitose.
Pirma dalis apima matematinių skaičiavimų tvarkas nustatančias kapitalo poreikį kredito, rinkos ir operacinei rizikoms. Šios
taisyklės nustatytos Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 pagal kurias bankų 1 lygio
nuosavo kapitalo rodiklis turi būti 4,5 proc., o bendrojo kapitalo pakankamumo rodiklis – 8,0 proc. nuo pagal riziką įvertinto
turto. 2015 m. birželio 30 d. įsigaliojo naujas 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimas. Pagal šiuos reikalavimus reikia kaupti
papildomą kapitalo apsaugos rezervą, kuris lygus 2,5 proc. nuo bendrai įvertintos rizikos sumos. Pagal riziką įvertintas
turtas apskaičiuojamas standartizuotu metodu naudojant rizikos svorius, kurie priskiriami skirtingoms grupėms pagal turto
pobūdį ir susijusią riziką atsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir garantijas, kurios naudojamos rizikai mažinti. Panašiai
vertinamos nebalansinės pozicijos. Operacinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas naudojant bazinio indikatoriaus
metodą. Bankui taikomas papildomas minimalus nuosavų lėšų reikalavimo dydis (Pillar II) nuo 2024 m. spalio 31 d. yra
2,42 proc.
CRD IV ir CRR reikalavimai kapitalo pakankamumo rodikliui metų pabaigoje, proc.
Kapitalo komponentai
2025
2024
2023
Bendrasis kapitalo pakankamumas
8,00
8,00
8,00
Bendrasis kapitalo pakankamumas plius Pillar II
10,42
10,42
9,70
Bendrasis kapitalo pakankamumas plius Pillar II plius papildomi kapitalo
rezervai
14,12
14,13
13,34
Antra dalis nustato priežiūros atlikimo procesus bei reikalauja iš bankų vykdyti vidinį kapitalo atitikimo vertinimą (ICAAP).
Banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas peržiūrimas ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Jo metu
nustatomos Bankui reikšmingos rizikos rūšys. Rizikos rūšims detalizuoti išskiriami jų porūšiai. Visi Banko struktūriniai
padaliniai dalyvauja savęs įsivertinimo procese. Remiantis nustatytomis reikšmingomis rizikomis, nustatomas papildomas
kapitalo pakankamumo reikalavimas. Papildomas kapitalo poreikis nustatomas periodiškai, naudojant testavimą
nepalankiausiomis sąlygomis ir vidinį kapitalo pakankamumo vertinimą.
88
Bankas, atlikęs savęs įsivertinimą, išskyrė kredito riziką kaip reikšmingiausią. Koncentracijos rizika laikoma kredito riziko s
dalimi. Banke operacinės rizikos lygis – vidutinis. Papildomai yra išskiriamos Bankui reikšmingos rizikos rūšys: Informacinių
ir ryšių technologijų ir saugumo rizika, Atitikties rizika, Pinigų plovimo, teroristų finansavimo rizika, sukčiavimo rizika ir
tarptautinių sankcijų rizika. Likvidumo rizika valdoma centralizuotai, tačiau Bankui neturint finansinio partnerio akcininko –
finansinės institucijos, ši rizika Bankui yra vidutinė. Rinkos rizikoje išskirtos užsienio valiutos kurso ir palūkanų normos
rizikos. Kiti rizikos porūšiai laikomi mažai reikšmingais. Skirtingų rizikos rūšių ir jų porūšių valdymui parengti vidaus teisės
aktai, kurie padeda užtikrinti rizikos valdymo proceso vientisumą. Banko prisiimamos rizikos mastas apribojamas sukurta
vidaus limitų sistema. Be limitų nustatymo, rizikos valdymui naudojamos kitos priemonės: vidaus kontrolės mechanizmai,
rizikos šaltinių stebėjimas ir Banko vadovybės informavimas.
Šalia atliekamo įvairių rizikos rūšių vertinimo ir kapitalo poreikio apskaičiavimo yra atliekamas testavimas
nepalankiausiomis sąlygomis: kredito, likvidumo, rinkos (palūkanų normos, valiutos kurso) ir operacinės rizikai. Šio
testavimo metu įvertinama, ar Banko kapitalo pakaktų, norint padengti galimus nuostolius dėl pablogėjusios Banko
finansinės padėties. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas vieną kartą per metus.
Banko kapitalo valdymo pirminis tikslas yra užtikrinti, kad Bankas vykdytų išorės institucijų nustatytus kapitalo reikalavimus
bei išlaikytų pakankamą kapitalo santykį, reikalingą verslui vystyti ir vertei akcininkams didinti.
Nuo 2023 m. birželio 30 d. pradėtas taikyti sektorinio sisteminės rizikos rezervo reikalavimas. Sektorinio sisteminės rizikos
rezervo dydis sudaro 2 proc. pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų, kurios yra užtikrintos gyvenamosios paskirties
nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų Lietuvos Respublikos rezidentų atžvilgiu sumos. Nuo 2023 m. spalio 1 d. įsigaliojo 1
proc. anticiklinio kapitalo rezervo poreikis Lietuvoje esančioms pozicijoms.
Nuo 2021 m. birželio 28 d. yra taikomas 3,0 proc. dydžio sverto koeficiento reikalavimas. 2025 m. gruodžio 31 d. Banko
sverto koeficientas siekė 8,28 proc. ir viršijo minimalų reikalavimą. 2024 m. gruodžio 31 d. Banko sverto koeficientas siekė
8,80 proc.
Gavus Lietuvos banko leidimą, į Banko bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą 2025 m. gruodžio 31 d. datai yra įtraukta dalis 9
(devynių) mėnesių Banko audituoto finansinio pelno (3,359 mln. eurų).
Kapitalo pakankamumo rodiklis, remiantis Lietuvos banko reikalavimais, buvo apskaičiuotas
kaip pateikta žemiau esančioje lentelėje, proc.:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Kapitalo pakankamumo rodiklis
19,41
17,77
89
29 pastaba Finansinio turto kokybė, pelningumo rodikliai ir kita informacija
Finansinio turto kokybės rodikliai 2025 m. gruodžio 31 d. pateikti žemiau
esančioje lentelėje:
Bankas
Vertės sumažėjimas
Vertės sumažėjimo
santykis su
finansiniu turtu
(proc.)
Klientams suteiktos paskolos ir gautinos sumos
5 513
1,04
Gautinos sumos iš išperkamosios nuomos
101
0,53
Skolos vertybiniai popieriai
56
0,06
Lėšos bankuose
11
0,11
Iš viso:
5 681
0,87
Finansinio turto kokybės rodikliai 2024 m. gruodžio 31 d.:
Bankas
Vertės sumažėjimas
Vertės sumažėjimo
santykis su
finansiniu turtu
(proc.)
Klientams suteiktos paskolos ir gautinos sumos
5 080
1,27
Gautinos sumos iš išperkamosios nuomos
103
0,49
Skolos vertybiniai popieriai
38
0,06
Lėšos bankuose
16
0,10
Iš viso:
5 237
1,05
Banko pagrindiniai pelningumo rodikliai pateikti žemiau esančioje lentelėje, proc.:
Bankas
2025 m.
gruodžio 31 d.
2024 m.
gruodžio 31 d.
Turto grąža (ROA)
0,77
1,25
Nuosavybės grąža (ROE)
8,38
12,10
90
30 pastaba Poataskaitiniai įvykiai
Jokių reikšmingų poataskaitinių įvykių, dėl kurių reikėtų koreguoti šias finansines ataskaitas arba kuriuos reikėtų atskleist i,
Banke nebuvo.
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS
Mes, UAB Urbo banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Marius Arlauskas ir Apskaitos departamento
direktorė, vyriausioji finansininkė Lina Bertašienė, patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, 2025 m. finansinės ataskaitos
sudarytos pagal taikomus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje
(ES), atitinka tikrovę ir teisingai parodo UAB Urbo banko turtą, įsipareigojimus, veiklos rezultatą ir pinigų srautus.
2026 m. kovo 16 d.
Valdybos pirmininkas ir administracijos
vadovas
M. Arlauskas
Apskaitos departamento direktorė, vyriausioji
finansininkė
L. Bertašienė
*******SEF_TES
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
UAB Urbo bankas akcininkams:
Išvada dėl finansinių ataskaitų audito
Nuomonė
Mes atlikome UAB Urbo bankas (toliau – „Bankas“) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2025 m. gruodžio 31 d. finansinės
būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų pelno (nuostolių) ataskaita, bendrųjų pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo
pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos
metodų santrauką, auditą.
Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Banko 2025 m. gruodžio
31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius
finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai
apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo
Banko vadovaujantis etikos reikalavimais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (toliau –
Reglamentas) (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytų audito reikalavimų, kurie
yra taikytini atliekant viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų
audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu, kuris yra taikytinas atliekant finansinių ataskaitų auditą Lietuvos
Respublikoje ir Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos išleistu Tarptautiniu apskaitos profesionalų
etikos kodeksu (įskaitant tarptautinius nepriklausomumo standartus) (toliau – TASESV kodeksas), kuris yra taikytinas
atliekant viešojo intereso įmonių auditą. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Reglamentu (ES)
Nr. 537/2014 ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu ir TASESV
kodeksu.
Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.
Pagrindiniai audito dalykai
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo
laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos
auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus
nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.
Pagrindinis audito dalykas
Mūsų atsakas į audito dalyką
Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas (žr. 7, 27 pastabas ir apskaitos politiką „Finansinio turto vertės
sumažėjimas“ finansinėse ataskaitose)
Banko paskolų ir gautinų sumų (toliau kartu – paskolos),
kurios atėmus vertės sumažėjimą 2025 m. gruodžio 31
d. sudarė 545 159 tūkst. EUR, vertės sumažėjimas
apskaičiuojamas skirstant Banko paskolas į
homogenines grupes ir rizikos lygius. Banko paskolos
skirstomos į 3 rizikos lygius, kur 1-as rizikos lygis –
žemiausias, 3-ias rizikos lygis – aukščiausias.
Paskoloms atidėjiniai skaičiuojami: kolektyviai -
įvertinant tikėtinus nuostolius, vadovaujantis istorine
nuostolių informacija bei prognozuojamais ekonominiais
rodikliais arba individualiai – individualiu vertinimu.
Paskolos, kurios vertinamos individualiai, dažniausiai
susijusios su aukštesne kredito rizika.
Be kitų, mes atlikome šias audito procedūras:
Įgijome supratimą apie Banko paskolų vertės sumažėjimo
skaičiavimo metodologiją ir įvertinome, ar ji atitinka 9-ojo
Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto
„Finansinės priemonės“ reikalavimus.
Identifikavome paskolų suteikimo procesą bei
patikrinome šiame procese įdiegtas kontroles bei jų
veiksmingumą: dėl paskolų rizikos stebėjimo, įskaitant
kliento rizikos lygio priskyrimą, nuostolių įvykių
identifikavimo, dėl laiku atliekamo užtikrinimo priemonių
verčių peržiūrėjimo.
Pagrindinis audito dalykas
Mūsų atsakas į audito dalyką
(lentelės tęsinys)
Tiek kolektyviai, tiek individualiai vertinamų paskolų
atidėjinių paskaičiavimas reikšmingai priklauso nuo
Banko taikomų vertinimų ir prielaidų.
Mūsų nuomone, Banko pasirinkta vertinimo metodika bei
naudojamos vertinimo prielaidos – kliento būklės
vertinimas, grupės ir kredito reitingo priskyrimas, už
paskolas įkeisto turto vertė ir jo realizavimo laikotarpis –
turi reikšmingos įtakos Banko kolektyviai ir individualiai
paskaičiuotų atidėjinių sumoms ir grynajai paskolų vertei
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Dėl šių priežasčių mes manome, kad ši sritis yra
pagrindinis audito dalykas.
Rizikos vertinimui ir atidėjinių paskaičiavimo patikrinimui
atsirinkome aukštesnės rizikos paskolas (įskaitant
individualiai reikšmingas paskolas; paskolas išduotas
aukštesnės rizikos sektoriams; taip pat paskolas kurioms
užfiksuotas nuostolio įvykis arba dėl kitų priežasčių
priskirtas 3 rizikos lygis).
Patikrinome atsirinktas paskolas detaliai bei apklausėme
atsakingus Banko darbuotojus ir identifikavome, ar
srautas paskaičiuotas tinkamai ir ar paskolai nustatytas
tinkamas rizikos lygis (t.y., ar taikomos prielaidos
skaičiuojant srautą paskolai atgauti, taikoma diskonto
norma ir užstato vertė yra pagrįsti).
Patikrinome įkeisto turto, kuris dažnai sudaro didžiąją dalį
paskolų, turinčių vertės sumažėjimo požymių, būsimųjų
pinigų srautų dalį, vertinimus ir identifikavome, ar
vertinimams naudoti metodai ir prielaidos buvo tinkami ir
logiški, ar nuo vertinimo atlikimo datos iki 2025 m.
gruodžio 31 d. nepasikeitė rinkos sąlygos ir vertinimas
neturėtų būti atnaujintas.
Peržiūrėjome, ar kolektyviai vertinamoms paskoloms
skaičiuojami atidėjiniai atitinka Banko atidėjinių
skaičiavimo metodiką. Patikrinome ar tikėtinų kredito
nuostolių skaičiavimo modelyje naudojama istorinė ir
perspektyvinė informacija yra pagrįsta.
Įvertinome atskleidimų, susijusių su paskolomis ir
gautinomis sumomis, pakankamumą ir teisingumą Banko
finansinėse ataskaitose.
Kita informacija
Kitą informaciją sudaro informacija pateikta Banko metinėje vadovybės ataskaitoje, įskaitant informaciją apie
bendrovių valdyseną ir atlygį, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė
yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo
išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.
Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšmingų
neatitikimų informacijai pateiktai finansinėse ataskaitose arba, mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra
kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą,
mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.
Mes taip pat privalome įvertinti, ar Banko metinėje vadovybės ataskaitoje pateikta finansinė informacija atitinka tų
pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Banko metinė vadovybės ataskaita, įskaitant informaciją apie
bendrovių valdyseną ir atlygį, buvo parengta laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių
ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:
• Banko metinėje vadovybės ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių
ataskaitų duomenis; ir
• Banko metinė vadovybės ataskaita, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir atlygį, buvo parengta
laikantis LR įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo reikalavimų.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės
atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone,
yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina)
dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai
vadovybė ketina likviduoti Banką ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Banko finansinių ataskaitų rengimo procesą.
Auditoriaus atsakomybė finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos
dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas –
tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per
auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu
galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams,
priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo
principo. Mes taip pat:
• Nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame
ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų
nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo
dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas
aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
• Suprantame su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas
audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Banko vidaus kontrolės veiksmingumą.
• Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių
atskleidimų pagrįstumą.
• Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais
įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų
abejonių dėl Banko gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas
egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba,
jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais,
kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bankas negalės
toliau tęsti savo veiklos.
• Įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse
ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei
reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.
Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl
nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami,
kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.
Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi
atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus
apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko
arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima
pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2024 m. kovo 20 d. buvome perrinkti atlikti Banko finansinių ataskaitų
auditą dviem metams (2024 m. ir 2025 m.). Bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 8 metai.
Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią
kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bankui ir jo Audito komitetui.
Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bankui suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų
reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų
ne audito paslaugų.
Per audito vykdymo laikotarpį be Banko metinių finansinių ataskaitų audito paslaugų suteikėme šias paslaugas:
atlikome Banko sutrumpintų tarpinių finansinių ataskaitų už laikotarpį, pasibaigusį 2025 m. rugsėjo 30 d., auditą.
Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo
reikalavimams
Banko vadovybė pritaikė Banko finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą, siekdama vykdyti
2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio
ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Banko finansinės
ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų
pateikimo formatas už 2025 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą.
Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Lukas Andriušis.
Auditorius Lukas Andriušis
Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000653
UAB „ROSK Consulting“
Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001514
Vilnius, Lietuva
2026 m. kovo 16 d.